- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-36-40/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Birutė Simonaitienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- B. O. S.
- Atsakovas
- R. S.
Teisėjas A. Martinavičius Procesinio sprendimo kategorija 34.
NUTARTIS
2008 m. gegužės 27 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. O. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2224-362/2007 pagal ieškovės B. O. S. ieškinį atsakovei R. S. suinteresuotiems asmenims be savarankiškų reikalavimų Šiaulių miesto I-ojo notarų biuro notarei I. P., Mažeikių rajono I-ojo notarų kontoros notarei R. R. dėl palikimo priėmimo, testamento pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės į namų valdos dalį pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė B. O. S. su ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu tėvo, A. B., 2006 m. lapkričio 20 d. surašytą testamentą, pripažinti B.O. S. ir R. S. po ¼ dalį palikimo priėmimą faktiškai valdant po motinos Z. B. mirties, pripažinti B. O. S. ir R. S. nuosavybės teisę į A. B. palikimą po 1/4 dalį namų valdos esančios(duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad jos tėvai Z. B. ir A. B. įsigijo, pasistatydami(duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sandėlį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 0,0607 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir valdė juos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Motina Z. B. mirė(duomenys neskelbtini), testamento nepaliko. Po motinos mirties, ieškovė kartu su atsakove palikimą priėmė, pradėdamos faktiškai jį valdyti. Į notarus ir į teismą dėl palikimo priėmimo kreiptasi nebuvo. Tėvas, (duomenys neskelbtini) A. B. buvo surašęs testamentą, kuriuo jis jam priklausantį turtą paliko ieškovei ir atsakovei lygiomis dalimis. Paskutiniu metu tėvo sveikata buvo prasta, tėvą prižiūrėjo atsakovė, R. S., jis gyveno atsakovės namuose, tad, kaip mano ieškovė, atsakovės įtakoje tėvas surašė kitą testamentą (duomenys neskelbtini) kurio turinys yra nesuprantamas. Ieškovės namuose, kaip sesuo ji buvo nepageidaujama. Testamente įrašyta, jog atsakovė, priėmusi palikimą ir pardavus nekilnojamus daiktus esančius(duomenys neskelbtini), bei namų valdą ir žemės sklypą, gautus pinigus už parduotus daiktus įpareigojama pasidalinti lygiomis dalimis su ieškove. Iš šio nurodymo neaiški yra testamento vykdymo tvarka, nėra mechanizmo, kaip įpareigoti parduoti turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė R. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Atsakovė nurodė, kad velionis tėvas paskutinį testamentą pasirašė suprasdamas savo veiksmų esmę ir R. S. ar jos šeimos nariai jokios įtakos šiam apsisprendimui neturėjo. Pateikė teismui tėvo A. B. ranka rašytą raštelį 2006-11-19, kurį drįso pavadinti testamentu, kurio esmė atitiko velionio pasirašytą testamentą. Nepagrįstas ieškovės prašymas pripažinti ją priėmus mūsų velionės mamos Z. B. mirusios(duomenys neskelbtini) palikimą. Šį palikimą priėmė velionis šalių tėvas. Žinojo, kad po mamos mirties palikimas atitenka tėvui. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad namą parduos ir pasidalins su ieškove pinigus praėjus 3 metams po tėvo mirties, nes mažesni mokesčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinio pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad byloje surinkta medžiaga patvirtina, jog pats testamento sudarymo
faktas teisme neginčijamas, sudarytas testamentas yra oficialus. Įrodymų, kad testamentas neatitinka testatoriaus valios, byloje nepateikta. Esant nenuginčytam testamentui, šalims nenurodžius palikimo priėmimo pažeidimų, reikalavimas dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovė B. O. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas rėmėsi A. B. testamentais, kuriuose neva jis išreiškė savo nuomonę dėl nekilnojamo turto valdymo, t.y., kad visas turtas buvo jo asmeninė nuosavybė. Tėvas neturėjo teisinio išsilavinimo, testamentą surašė notarė. Šis tekstas nepaneigia, kad ir motinai priklausė ½ dalis turto. Teismas privalėjo taikyti 19964 m. CK 587 straipsnio nuostatas, pripažinti, kad tiek B.O. S. tiek atsakovė R. S., priėmė motinos palikimą pradėjusios jį faktiškai valdyti. Ginčijamame testamente parašyta, kad atsakovė, priėmusi palikimą ir pardavus paveldėtus nekilnojamus daiktus, gautus pinigus už parduotus nekilnojamuosius daiktus įpareigojama pasidalinti lygiomis dalimis su seserimi, t. y. B.O. S. Teismas rėmėsi tik atsakovės subjektyvia nuomone, kad jai testamentas visiškai aiškus ir suprantamas. Teismas sprendime iškraipė testamento turinį – jame parašyta: „...priėmus palikimą ir pardavus...“, „...priėmus palikimą ir pardavus...“, o teismas nurodė„...priėmus palikimą bei pardavus...“. Teismas nepasisakė, kokiu būdu galėsiu priversti atsakovę turtą parduoti, nes testamentu atsakovė neįpareigota tai padaryti.2007-10-08 teismo posėdyje buvo pateikusi taikos sutarties projektą su kuriuo sutiko atsakovė, tačiau teismui atsisakius jį patvirtinti atsakovė nebesutiko gera valia išspręsti šio ginčo.
Atsiliepimas
Atsakovė, R. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia teisę ginčo šalims nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką, todėl teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Tokia šio principo įgyvendinimo išraiška taip pat yra įtvirtinta (duomenys neskelbtini) straipsnio antroje dalyje. Pagal šio teisės akto nuostatas apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešas interesas.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir
aiškinimo praktikos ir atmesdamas apeliantės reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.)
Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, ir teisingai išsprendė ginčą. Apylinkės teismas argumentuotai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovės teiginiai, kad po šalių mamos Z. B. mirties palikimą priėmė abi su atsakove, pradėdamos turtą faktiškai valdyti, nepasitvirtino, ji šio fakto neįrodė. Tai, kad apeliantė bei atsakovė po motinos mirties paėmė tėvo perduotus joms motinos papuošalus, patalynę, audinius, stalo įrankius, kad apeliantė savo darbu ir lėšomis atliko gyvenamojo namo einamąjį remontą, suremontavo dujinį šildymo katilą yra nepaneigta, tačiau tai nelaikoma palikimo priėmimu faktiškai pradėjus palikėjo turtą valdyti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai motyvavo, kad po Z. B. mirties A. B. valdė visą turtą ir laikė, kad tai jo asmeninė nuosavybė. Apeliantė neįrodė, kad ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, pradėjo jį valdyti, kaip savo ( 2007-03-05 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2001-01-08 civilinėje byla Nr. 3K-3-7/2001, 2001-04-18 civilinėje byla Nr. 3K-3-442/2001).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog vien asmeninis bei namų apyvokos daiktų paėmimas, namo bei katilo remontas nėra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo faktui konstatuoti.
Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad ginčijamas testamentas yra nekonkretus, turinys nesuprantamas, jame nenurodyta, kaip išreikalauti ieškovės dalį iš atsakovės, dėl ko prašė pripažinti šį testamentą negaliojančiu. Apeliantė nurodo, kad teismas, spręsdamas testamento pripažinimą negaliojančiu, rėmėsi tik atsakovės subjektyvia nuomone, padarė išvadą, kad vieno iš testamentinių įpėdinių pareikštos abejonės dėl testamento teksto aiškumo savaime nedaro testamento nesuprantamo ir kitiems asmenims.
Testatoriaus A. B. sudarytas testamentas yra ginčijamas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, aiškinant, kad testamento turinys yra nesuprantamas. Apylinkės teismas vadovaudamasis įstatymais ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagrįstai nustatė, kad testamento turinį nesuprantamu galima laikyti tik konstatavus, jog iš turinio nėra aiški testatoriaus valia arba jeigu testamento dalys prieštarauja viena kitai, o tokių aplinkybių nenustatyta.
Testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo, neviršijant įstatymo nustatytų ribų, pareiškiama testatoriaus valia. Šioje byloje nustatyta, kad testatorius tinkama tvarka ir forma sudarė 2006-11-20 testamentą, kuris buvo patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti testatoriaus sudarytu testamentu, teigiant, jog jis nesuprantamas. Apeliacinio skundo argumentai dėl testamento, kuris yra nesuprantamas yra nepagrįsti, nes neįrodyti ir atmestini. Testatoriaus valia neprieštarauja įstatymo nuostatoms. Apeliantės teiginys, jog testamentas negalioja LR CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytais pagrindais, nes jo turinys yra nesuprantamas, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog tokie neaiškumai, kaip nekilnojamo turto pardavimo laikas, kaina ir panašiai, gali būti sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka kaip ginčas dėl testamento vykdymo.
Apeliantė nurodo, kad teismas sprendime iškraipė testamento turinį, vietoje testamente parašyto žodelio „ir“, testamente nurodė: “... priėmus palikimą bei pardavus...“. Tai yra neesminiai dalykai, dėl kurių teisėjų kolegija nepasisako.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl palikimo priėmimo, testamento pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės į namų valdos dalį pripažinimo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Priteistinos iš B. O. S. išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p. ) 12,15 Lt (dvylika litų 15 centų) valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš B. O. S. valstybei 12,15 Lt (dvylika litų 15 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.