- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-250-493/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-3-00006-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
- Kaltinamasis
- P. M.
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Advokatai
- Ramunė Baltrušaitienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. M., privataus kaltinimo tvarka kaltintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. M. nukentėjusiojo V. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis paskleidė apie V. V. tikrovės neatitinkančią informaciją, pakertančią pasitikėjimą juo kaip asmeniu, o būtent Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylą Nr. PK-147-840/2016 2016 m. gruodžio 14 d teisiamojo posėdžio metu P. M. tvirtino: „Esu policijos pareigūnas ir jam (V. V.) sutrukdžiau nelegalų verslą“ – baudžiamosios bylos Nr. PK-147-840/2016 teisiamojo posėdžio 2016 m. gruodžio 14 d. protokolo lapas Nr. 3. Tai yra šmeižikiškas teiginys apie jį, kadangi niekada jokiu nelegaliu verslu jis neužsiiminėjo, todėl pastarasis, t. y. P. M. negalėjo sutrukdyti nelegalaus verslo. „V. prieš kameras apšmeižė mane žurnalistams“ – baudžiamosios bylos Nr. PK-147-840/2016 teisiamojo posėdžio 2016 m. gruodžio 14 d. protokolo lapas Nr. 8. Tai yra šmeižikiškas P. M. teiginys, kadangi jis, t. y. V. V. prieš jokias kameras neapšmeižė P. M. jokiems žurnalistams. „V. bando apšmeižti ir man pakenkti“ – baudžiamosios bylos Nr.PK-147-840/2016 teisiamojo posėdžio 2016 m. gruodžio 14 d. protokolo lapas Nr. 9. Tai yra šmeižikiškas P. M. teiginys, kadangi jis niekada nebandė P. M. apšmeižti ir taip jam pakenkti.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu P. M. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusysis V. V. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti. Skunde apeliantas teigia, kad nuosprendis yra neteisėtas ir naikintinas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Išnagrinėjus bylą teisme akivaizdu, kad P. M. apšmeižė V. V. tyčia, siekdamas jam pakenkti, suprasdamas ir žinodamas, kad gali už tai atsakyti, bet to nepaisė, nors ir yra teisininkas, todėl turi suprasti savo veiksmų pasekmes. Akivaizdu, kad P. M. paskleidė šmeižikišką, tikrovės neatitinkančią informaciją ne spontaniškai, bet iš anksto apgalvojęs, pasiruošęs ir teisiškai apmąstęs, kaip išvengti galimos atsakomybės. Pasak apelianto, jis niekada jokiu nelegaliu verslu neužsiėmė, bet vykdė Policijos departamento nurodymus. Teismo jis prašė išreikalauti baudžiamąsias bylas, apklausti Policijos departamento pareigūnus, kurie organizavo tyrimus prieš Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnus, taip pat ir P. M.. Būtent tokiame tyrime teigia dalyvavęs apeliantas, todėl P. M. paskleistas šmeižtas labai įžūlus ir skausmingas. Apelianto teigimu, jis bando tik teisinėmis priemonėmis apsiginti nuo sistemingai apie jį P. M. skleidžiamo šmeižto, nuo ko jam sutriko sveikata.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintojo gynėja V. V. apeliacinį skundą prašė atmesti.Nukentėjusiojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl to, kad P. M. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, yra teisinga. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Vienas iš šmeižimo turinį sudarančių požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas – tai melagingos informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, parodymų) turinys tampa žinomas pareigūnams (pvz. policijos pareigūnams, prokurorams, teisėjams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešta tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimo, žinojimu) asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015 ir kt.).Šiuo atveju informacija, privataus kaltintojo vadinama melaginga, buvo pateikta Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, nagrinėjančiam privataus kaltinimo bylą Nr. PK-147-840/2016, kurioje V. V. taipogi kaltino P. M. nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymu. 2016 m. gruodžio 14 d. teisiamajame posėdyje dalyvavo tik privatus kaltintojas ir kaltinamasis, todėl konstatuotina, kad P. M. veikoje nebuvo būtinojo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo bent vienam trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai rėmėsi rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, patvirtinančiais, kad V. V. buvo nubaustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo, naudojimo ar realizavimo tvarkos pažeidimą ir paneigiančiais V. V. teiginius, esą aplinkybė dėl jo nelegalaus verslo sutrukdymo, yra išgalvota ir jis niekada jokiu nelegaliu verslu neužsiėmė. Teiginiai, kad V. V. bando apšmeižti P. M., taip pat negali būti vertinami kaip neatitinkantys tikrovės, kadangi V. V. nuolat rašė skundus dėl P. M. veiksmų tuometiniam vidaus reikalų ministrui, o kalbėdamas su žurnalistais yra nurodęs, kad P. M. dalyvavo nusikalstamoje veikloje, vykdytoje prieš V. V.. Taigi vertinant P. M. išsakytus teiginius, išvada, kad jis tyčia siekė paskleisti apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančią informaciją, negalima.Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius P. M. veikoje būtinųjų šmeižimo (BK 154 straipsnio 1 dalis) požymių – tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo bent vienam trečiajam asmeniui – P. M. dėl šios nusikalstamos veikos pagrįstai išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.