Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-1364-407/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-06
Bylos Nr.
2-1364-407/2015
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00208-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė
Pareiškėjas
V. G., M. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1364-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00208-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. G. (V. G.) ir M. G. (M. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-265-524/2015 pagal pareiškėjų V. G. ir M. G. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Assent“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilęs ginčas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo pagrįstumo.

2015 m. vasario 12 d. įvykusiame BUAB ,,Assent“ kreditorių susirinkime, be kita ko, buvo nuspręsta dėl tolesnės BUAB ,,Assent“ turto pardavimo tvarkos ir pradinių pardavimo kainų nustatymo. Dėl šio nutarimo pareiškėjai (kreditoriai) V. G. ir M. G. pateikė skundą, prašydami minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą panaikinti. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kiekvienam pareiškėjui skyrė po 300 EUR baudą, iš jos po 150 Eur sumokant į BUAB ,,Assent“ sąskaitą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai jau trečią kartą kreipiasi į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų dėl to paties turto pardavimo tvarkos ir pradinių kainų nustatymo panaikinimo ir teikia iš esmės analogiško turinio skundus, kurie jau buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d., 2014 m. lapkričio 24 d. nutartyse, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartyje pareiškėjams buvo išaiškinta jų pareiga pateikti skundo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, tačiau skųsdami kreditorių susirinkimo nutarimus, pareiškėjai jokių skundą pagrindžiančių įrodymų teismui ir toliau neteikia. Pasak teismo, dėl tokių pareiškėjų veiksmų yra stabdomas bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto realizavimas, vilkinamas bankroto procesas ir pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjams paskirti baudą.

Pareiškėjai V. G. ir M. G. pateikė prašymą panaikinti teismo paskirtas baudas. Nurodė, kad teikdami skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo jie tik naudojosi procesine teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl baudų panaikinimo.

Teismas nurodė, kad bauda buvo paskirta nustačius, jog pareiškėjai jau trečią kartą kreipiasi į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų dėl to paties turto pardavimo tvarkos ir pradinių kainų nustatymo ir teikia iš esmės analogiško turinio skundus, kurie jau buvo atmesti, kaip nepagrįsti; savo skundų negrindžia jokiais įrodymais. Teismo vertinimu, toks pareiškėjų elgesys aiškiai parodo, kad jie siekia ne savo tariamai pažeistų teisių gynimo įgyvendinimo, o bylos vilkinimo. Teismo vertinimu, dėl pareiškėjų tokių veiksmų yra stabdomas bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto realizavimas, vilkinamas bankroto procesas ir pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisės ir teisėti interesai. Teismas pažymėjo, kad prašydami panaikinti jiems paskirtas baudas, pareiškėjai iš esmės negrindžia savo prašymo jokiais įrodymais, jo nemotyvuoja, nurodydami tik vieną aplinkybę, kad už naudojimąsi procesinėmis teisėmis negali būti baudžiama.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjai V. G. ir M. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį ir paskirtas baudas.

Nurodo, kad bauda jiems paskirta tik dėl to, kad kreditoriaus AB SEB banko nuomone, pareiškėjai pateikė nepagrįstą skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Tačiau, pasak pareiškėjų, pateikdami skundą, jie tik naudojosi turima procesine teise. Kreditorius AB SEB bankas, nesutikdamas su tokiu skundu, gali laikytis priešingos pozicijos byloje. Tai, kad kreditoriaus AB SEB banko netenkina vienų iš didžiausių po jo kreditorių (pareiškėjų) ginčai dėl turto pardavimo, dar nesudaro pagrindo paskirti pareiškėjams baudą. Pareiškėjų teigimu, jų elgesys bylos proceso nesutrukdė, vienas iš kreditorių į bylos nagrinėjimą atvyko ir pateiktą skundą palaikė.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjai atskirajame skunde nepateikia nė vieno skundžiamos nutarties tariamo neteisėtumo įrodymo. Teismas pagrįstai nepanaikino paskirtų baudų, nes pareiškėjai skundžia visus įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, grįsdami juos tais pačiais argumentais, nepridėdami jokių naujų įrodymų ir nepateikdami jokių naujų motyvų. Palyginus pareiškėjų teikiamus skundus, matyti, kad jie yra analogiški, teikdami skundus pareiškėjai akivaizdžiai siekia, kad būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir būtų sustabdytas įkeisto turto pardavimo procesas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjų prašymas panaikinti jiems paskirtas baudas, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie byloje dalyvaujančių asmenų veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis – nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pateikimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis gali pasireikšti įvairiais veiksmais, o jo traktavimas priklauso nuo konkrečių individualios bylos aplinkybių. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjų piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė trečią kartą teikiant teismui nepagrįstą skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kai prieš tai du kartus pareiškėjų teikti iš esmės analogiško pobūdžio skundai teismų jau buvo atmesti. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pareiškėjų veiksmų seką, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka (CPK 176, 185 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad 2014 m. sausio 30 d. vykęs BUAB ,,Assent“ kreditorių susirinkimas nustatė BUAB ,,Assent“ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės sklypo nuomos teisės, pardavimo varžytinėse tvarką ir kainą. Dėl šio nutarimo pareiškėjai pateikė skundą, nesutikimą su priimtu nutarimu grįsdami per maža nustatyta kaina (b. l. 12-14). Šis pareiškėjų skundas buvo atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1105-524/2014, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1240/2014 (CPK 179 str. 3 d.). Minėtose bylose teismai, spręsdami, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo, išaiškino, kad turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, o pareiškėjai skųsdami šį kreditorių susirinkimo nutarimą nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad šį turtą būtų galima realizuoti už didesnę kainą ar kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina neatitinka realios turto vertės.

Nepardavus minėto turto, nes varžytinėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, 2014 m. rugsėjo 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime BUAB ,,Assent“ kreditoriai nutarė parduoti minėtą įmonei priklausantį turtą už 8 080 000 Lt, o antrose – už 7 070 000 Lt. Dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo pareiškėjai pateikė iš esmės analogišką skundą (b. l. 15-17). Šis skundas buvo atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-518-524/2014, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-347-157/2015 (CPK 179 str. 3 d.). Minėtose bylose teismai pareiškėjams išaiškino, kad turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai, o pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų jų nurodomai didesnei parduodamo turto kainai pagrįsti; pažymėjo, kad pareiškėjai iš esmės tuo pačiu klausimu kreipiasi į teismą antrą kartą.

Nepardavus minėto turto, nes varžytinėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas, 2015 m. vasario 12 d. vykusiame kreditorių susirinkime BUAB ,,Assent“ kreditoriai nutarė parduoti minėtą įmonei priklausantį turtą už 1 902 057 Eur, o antrose – už 1 756 545 Eur. Dėl šio kreditorių susirinkimo nutarimo pareiškėjai pateikė analogišką skundą kaip ir teiktą dėl 2014 m. rugsėjo 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime BUAB ,,Assent“ (pakeisdami tik skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo datą). Šis kreditorių skundas buvo atmestas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi, ši nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 179 str. 3 d.).

Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai pateikė analogišką skundą, kuriame nurodyti argumentai buvo išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiomis nutartimis dviejose bylose. Šį (trečią) analogišką skundą pareiškėjai pateikė 2015 m. kovo 6 d. (b. l. 22) – jau po to, kai buvo priimtos minėtos nutartys (t. y. pareiškėjai apie priimtas nutartis ir pateiktų skundų nepagrįstumą žinojo). Kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjams minėtose nutartyse buvo išaiškinta jiems tenkanti pareiga pateikti skundo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjai į teismų išaiškinimus neatsižvelgia ir pakartotinai teikia analogiškus skundus.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokie pakartotiniai pareiškėjų veiksmai pagal savo įgyvendinimo būdą laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Bankroto procese nekilnojamasis ir įkeistas turtas realizuojamas varžytinių būdu (ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p.). Paskelbtose varžytinėse nedalyvaujant nė vienam pirkėjui, akivaizdu, kad parduodamo turto vėlesnėse varžytinės turi būti mažinama. Konkrečios kreditorių susirinkime nustatytos parduodamo turto kainos pareiškėjai neginčija, deklaratyviai nurodydami apie per mažą parduodamo turto kainą ir neatsižvelgdami į prieš tai teismų pateiktus išaiškinimus dėl pareiškėjams tenkančios pareigos pagrįsti teiginius apie galimybę parduoti turtą už didesnę kainą.

Kolegijos vertinimu, pareiškėjai formaliai naudodamiesi jiems suteikta teise teikti skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, ir juose, be kita ko, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti realizuoti minėtą turtą iki bus išnagrinėti jų skundai, siekia vilkinti minėto turto pardavimą iš varžytinių. Toks procesinis elgesys yra neteisėtas, kadangi minėti pareiškėjų veiksmai stabdo bankroto procedūras, dėl pareiškėjų veiksmų turto realizavimas gali nusitęsti neribotą laiką. Be to, toks pareiškėjų elgesys lemia ir papildomas valstybės sąnaudas, susijusias su teisminių procesų organizavimu bei vykdymu.

Atskirojo skundo teiginys, kad jų pateiktas skundas bylos proceso nesutrukdė, nes vienas iš kreditorių atvyko į bylos nagrinėjimą ir pateiktą skundą palaikė, yra nepagrįstas. Nustatyta, kad į paskirtą bylos nagrinėjimą atvyko vienas iš pareiškėjų – V. G.; šio pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje ir nepagrįsto, nesąžiningai pateikto skundo palaikymas, nepaneigia pirmiau nustatyto pareiškėjų nesąžiningo procesinio elgesio.

Atskirajame skunde pareiškėjai formaliai nurodo, kad teikdami skundą jie tik naudojasi procesine teise. Šis deklaratyvus teiginys nepaneigia pirmiau nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina nesąžiningą pareiškėjų naudojimąsi procesinėmis teisėmis, t. y. akivaizdu, kad jau po to, kai įsiteisėjusiomis nutartimis buvo atmesti pareiškėjų skundai, jie, teikdami analogišką skundą, suprato jo nepagrįstumą, ir procesine teise teikti tokį skundą naudojosi nesąžiningai. Atskirajame skunde šios aplinkybės pareiškėjai nepaneigė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiRasa GudžiūnienėNijolė PiškinaitėVigintas Višinskis