- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 2-347-157/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00208-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Pareiškėjas
- V. G., M. G.
- Kategorijos
- 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. G. (V. G.) ir M. G. (M. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-518-524/2014, pagal pareiškėjų V. G. ir M. G. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Assent“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi UAB „Assent“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Tamtamas“, o 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, be kita ko, patvirtino pareiškėjų V. G. ir M. G. finansinius reikalavimus.
BUAB „Assent“ kreditoriai 2014 m. rugsėjo 29 d. susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu sprendė dėl tolesnės bendrovės turto pardavimo tvarkos ir kainų bei priėmė nutarimą BUAB „Assent“ įkeistą nekilnojamąjį turtą – 1 427,91 kv. m pastatą – alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelę) (duomenys neskelbtini)ir 0,2647 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos teisę pagal 2000-06-15 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 388/N01/2000-23027, – toliau pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą, skelbiant dar dvejas turto pardavimo varžytynes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmose varžytynėse nutarė turtą pardavinėti už 8 080 000 Lt, o antrose – už 7 070 000 Lt. Abejose varžytynėse nustatytas vieno procento kainos didinimo intervalas, 500 Lt varžytinių žiūrovo mokestis. Nutarė, kad turto nepardavus, dėl tolesnio jo pardavimo spręsti kreditorių susirinkime.
Šalies argumentai
Pareiškėjai padavė skundą teismui dėl šio nutarimo, prašydami jį panaikinti bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti šio nutarimo vykdymą. Skundą motyvavo nepagrįstai sumažinta turto pardavimo kaina ir dėl to – kreditorių interesų pažeidimu.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi taikė prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjų V. G. ir M. G. skundą atmetė ir panaikino 2014 m. spalio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad ginčijamas kreditorių susirinkimas jau trečią kartą sprendė dėl įmonės nekilnojamojo turto pardavimo, kadangi pirmose varžytynėse šis turtas buvo pardavinėjamas už 15 328 687 Lt, o antrose – už 13 795 818 Lt; antrą kartą – pirmose varžytynėse šis turtas buvo pardavinėjamas už 12 400 000 Lt, o antrose – už 10 000 000 Lt, tačiau varžytynės neįvyko. Teismas pažymėjo, kad tik kreditorių susirinkimas turi pareigą nustatyti dviejose varžytynėse nerealizuoto turto pardavimo būdą ir tvarką (ĮBĮ 33 str. 1 d. 3 p.), o teiginiai, jog toks nutarimas pažeidžia kreditorių teises, turi būti patvirtinti turto įkainojimo ir kt. dokumentais. Šiuo atveju, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų jų nurodomai didesnei turto pardavimo kainai pagrįsti, taip pat nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog šį turtą būtų galima realizuoti už aukštesnę kainą, todėl įvertinęs duomenis apie parduodamą turtą, turto vertinimo ataskaitos santrauką, kuri įrodo 2014-03-03 parduodamo turto rinkos 3 490 000 Lt vertę, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad šis nutarimas akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei kreditorių teises, teisėtus interesus. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai antrą kartą iš esmės tuo pačiu klausimus kreipiasi į teismą ir jiems jau buvo išaiškinta pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjai V. G. ir M. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirąjį skundą grindžia teigdami, kad srendžiant BUAB „Assent“ turto pardavimo klausimus prioritetas turi būti teikiamas kreditorių visumos interesui, turtą parduoti už kuo didesnę kainą. Tuo tarpu, skundžiamu nutarimu nustatyta turto kaina patenkintų tik hipotekos kreditoriaus interesus, kad turto pardavimo kaina nuo paskutinio pardavimo sumažinta daugiau nei 1 mln. litų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Assent“ bankroto administratorius prašo skundą atmesti, nurodydamas, jog ginčijamas nutarimas priimtas kreditorių daugumos balsais, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, nepažeidžiant apsauginių teisinių mechanizmų ir imperatyvių įstatymo normų.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir apeliantams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos nukreipiant BUAB „Assent“. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliantai nepateikė nei vieno konkretaus įrodymo, paneigiančio skundžiamos teismo nutarties teisėtumą, apsiribodami bendro pobūdžio teiginiais, kurie jau buvo pateikti teisminio nagrinėjimo metu ir dėl kurių teismas jau pasisakė savo nutartyje.
2. Pareiškėjai nuolat teikia skundus dėl bendrovės bankroto procese priimamų sprendimų, tokiu būdu stabdoma bankroto procedūra, užkertamas kelias operatyviai realizuoti didelės vertės turtą ir tokiu būdu atsiskaityti su kreditoriais. Tokiu būdu daroma žala įmonės kreditoriams, nes dėl formaliai pareiškėjų inicijuojamų ginčų vis nukeliamas kreditorinių reikalavimų tenkinimas iš bendrovei priklausančio turto. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas apeliantams skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Byloje sprendžiama, ar atsakovo BUAB „Assent“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai netenkino šios bendrovės kreditorių (pareiškėjų) skundo dėl panaikinimo 2014 m. rugsėjo 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 75,19 proc. visų kreditorių balsų dauguma, kuriuo nuspręsta dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos.
Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, kad skundžiamo kreditorių susirinkimo nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina nepažeidžia šios bendrovės kreditorių teisių, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad nustatyta turto pardavimo kaina patenkintų tik hipotekos kreditoriaus (AB SEB banko) interesus. Be to, pasak apeliantų, turto pardavimo kaina nuo paskutinio pardavimo sumažinta neproporcingai didele pinigų suma – daugiau nei 1 mln. litų, todėl šis kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia visų kreditorių interesus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantų argumentus.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, patvirtino apeliantų, kaip pirmosios eilės kreditorių 12 454,68 Lt ir 22 706,61 Lt finansinius reikalavimus, taip pat, kaip trečiosios eilės kreditorių 2 926 296,56 Lt ir 816 537,62 Lt finansinius reikalavimus. Šia nutartimi AB SEB banko 11 486 221,25 Lt finansinis reikalavimas taip pat patvirtintas trečiosios eilės kreditorių sąraše. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, hipotekos kreditorių reikalavimai nėra patenkinti nei šioje, nei vėlesnėse teismo nutartyse, kuriose buvo tikslinami reikalavimai (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 178 str. 3 d.).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 35 straipsnio 6 dalį kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai; jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju tiek AB SEB banko, tiek apeliantų reikalavimai bus tenkinami proporcingai, todėl negalima sutikti su jų pozicija, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta BUAB „Assent“ turto pardavimo kaina ir tvarka naudinga tik vienam kreditoriui – AB SEB bankui, ar, kad pardavus įmonės turtą bus patenkinti tik šio kreditoriaus reikalavimai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos nustatymas – tai išimtinai įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtinas klausimas (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas). ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, jog įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, yra bendrą taisyklę dėl įmonės nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo būdo įtvirtinanti norma. Įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai išsamiai nereglamentuoja tokio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, tačiau vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras siekiama kuo didesnio visų kreditorių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Todėl kreditorių susirinkimo patvirtinta įmonės turto pardavimo kaina turi būti reali, atitikti tikrąją jo rinkos vertę. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali būti nereikalaujama. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str.). Tokia pozicija suformuluota ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011, 2014 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1782/2014).
Pirmiau buvo minėta, kad dėl BUAB „Assent“ turto pardavimo kainos ir tvarkos kreditorių susirinkime buvo sprendžiama trečią kartą. Apeliantai šių teismo išvadų nekvestionuoja. Turtas pirmą kartą varžytynėse buvo pardavinėjamas už 15 328 687 Lt, antrose – už 13 795 818 Lt; antrą kartą – pirmose varžytynėse už 12 400 000 Lt, o antrose – už 10 000 000 Lt, tačiau varžytynės neįvyko, nes neatsirado nė vieno pirkėjo, norinčio įsigyti šį turtą. Taigi, nors kiekvieną kartą turto kaina buvo mažinama didele pinigų suma, tačiau jis liko nerealizuotas, todėl ir šiuo atveju, turto pardavimo kaina buvo mažinama būtent tokia pinigų suma, kadangi, kaip matyti iš kreditorių valios, didesnės pardavimo kainos nustatymas būtų netikslingas.
Apeliantai neginčija minėtų faktinių aplinkybių, tačiau, kaip teisingai nurodo AB SEB Bankas atsiliepime, ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą, teismui nepateikdami jokių rašytinių įrodymų ar argumentų, kad pirmiau minėtas turtas galėtų būti parduotas už aukštesnę kainą, ar kad potencialūs pirkėjai aktyviai domisi šiuo turtu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto rinkos vertę apsprendžia parduodamo turto paklausa, tai yra, už kokią pinigų sumą turtas galėtų būti parduotas sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir pirkti asmenų, po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Būtina pažymėti, kad šiuo atveju pateikus į rinką bankrutuojančios įmonės turtui, neatsirado potencialių pirkėjų, todėl tik kreditorių susirinkimas galėjo nuspręsti, kiek tikslinga mažinti parduodamo turto kainą, ar keisti jo pardavimo tvarką.
Be to, bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką, nes jo tikslas yra eliminuoti iš rinkos nemokius rinkos dalyvius ir patenkinti kreditorių interesus. Ginčijamu nutarimu siekiama šių tikslų. Kreditorių susirinkimo pozicija (balsų dauguma) rodo daugumos kreditorių nuomonę, kad tokiu būdu parduodant turtą ir už tokią kainą, jų interesai nebus pažeisti. Pažymėtina, kad kreditoriai nustatė mažiausią galimą šio turto pardavimo kainą, tačiau neapribojo maksimalios jo kainos, todėl varžytynių metu, jis gali būti parduotas ir už aukštesnę kainą.
Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai netenkino kreditorių (apeliantų) skundo dėl minėto BUAB „Assent“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, nes pareiškėjai nepagrindė savo teiginių, kad nustatyta turto pardavimo kaina ir tvarka yra ekonomiškai nepagrįsta ir neatitinkanti kreditorių interesus (CPK 178 str.). Kreditorių susirinkimo organizavimo ir sprendimų priėmimo procedūrų pažeidimų nenustatyta.
Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas netenkina BUAB „Assent“ kreditoriaus AB SEB banko reikalavimo skirti apeliantams baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, nenustatęs pakankamo pagrindo CPK 95 straipsnio nuostatoms taikyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.