Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-03-18 · Administracinė byla Nr. eI2-1390-505/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-03-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-05-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-18
Bylos Nr.
eI2-1390-505/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00956-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Asta Vailionė
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-1390-505/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00956-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.4; 51.4; 55.1.1 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 18 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Astos Vailionės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas I. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 24S64271 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).

Skunde pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, jog, Migracijos departamento duomenimis, bendrovė darbo sutarties su užsieniečiu nesudarė, jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse minėtas užsienietis šiuo metu nedirba. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 16 d. užsienietis Migracijos departamentui pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį, kad galėtų dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, tačiau 2024 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 24S63117 neleista jam to padaryti. Akcentavo, kad pareiškėjas su pastaruoju sprendimu nesutiko ir jį ginčijo, tačiau Migracijos departamentas, nesulaukęs 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 24S63117 įsiteisėjimo, priėmė šioje byloje ginčijamą Sprendimą, nors negalėjo imtis jokių veiksmų jo atžvilgiu. Mano, kad atsakovas kaip viešojo administravimo subjektas, priimdamas Sprendimą ir jame vadovaudamasis neįsiteisėjusiu savo paties sprendimu, pažeidė viešojo administravimo subjektui keliamus principus, t. y. pasielgė netinkamai. Prašė skundą patenkinti.

Atsiliepimas

Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas 2023 m. liepos 20 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Prašymas buvo patenkintas ir 2023 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi vadovaujantis ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teigė, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Migracijos departamentas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu neleido pareiškėjui to padaryti, nes jis neatitiko darbdavio keitimo sąlygų.

Atsakovo nuomone, ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principų, kadangi teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka reikalavimus. Pastebėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą turėjo pareiškėją apklausti ir suteikti galimybę pateikti paaiškinimus, yra nepagrįsti, nes teisės aktai ar teismų praktika nenumatė Migracijos departamento pareigos priimant ginčijamą Sprendimą atlikti minėtus veiksmus. Pabrėžė, kad prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo darbdaviu buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ji įsipareigojo įdarbinti pareiškėją, todėl pareiškėjas galėjo įsidarbinti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo teikti prašymą Migracijos departamentui dėl darbdavio pakeitimo. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo neįdarbino ir pareiškėjas neturėjo darbdavio, kurį galėtų keisti kitu, jis negalėjo Migracijos departamentui pateikti prašymo dėl darbdavio pakeitimo, o Migracijos departamentas negalėjo priimti sprendimo leisti jį pakeisti. Nurodė, jog pareiškėjo leidimas laikinai gyventi ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas imperatyviais ĮUTP numatytais pagrindais, Sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose. Mano, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris pagrįstas Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, kuris yra Turkijos pilietis, ketindamas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal darbo sutartį (jo profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams) (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 20 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2306-LLG-10794 ĮUTP 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamas darbo užmokestis. Patvirtino žinantis, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas) buvo išduotas 2023 m. rugpjūčio 29 d. Galiojant pareiškėjui išduotam Leidimui, pareiškėjas 2023 m. lapkričio 16 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė leisti pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė neleisti pareiškėjui pakeisti darbdavio, kadangi pareiškėjas neatitiko darbdavio keitimo sąlygų, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė realios statybų veiklos, nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos pajėgumo užtikrinti nuolatinį darbą bei mokėti nurodytą darbo užmokestį. Tą pačią dieną Migracijos departamentas priėmė ir ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą, nustatęs, jog pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas nebuvo. Todėl vertino, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju, kaip jau pirmiau minėta, pareiškėjas 2023 m. lapkričio 16 d. Migracijos departamentui teikė prašymą, kuriuo prašė leisti pakeisti darbdavį į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau Migracijos departamentas 2024 m. vasario 27 d. sprendimu nusprendė neleisti pareiškėjui to padaryti. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas I. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 24S63117, kuriuo neleista jam pakeisti darbdavio, bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą. Minėtoje byloje pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl šioje administracinėje byloje 2024 m. gegužės 20 d. nutartimi buvo nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės sprendimas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, nes jei Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose išnagrinėtoje byloje ginčijamas sprendimas dėl draudimo keisti darbdavį būtų panaikintas, kartu netektų galios ir Migracijos departamento 2024 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 24S6427, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Tai reikštų, kad leidimas vėl įgytų galiojimą.

LITEKO duomenys patvirtina, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjo, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: panaikino atsakovo Migracijos departamento 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 24S63117 ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo I. K. 2023 m. spalio 27 d. prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį Nr. 2310-LLGD-2456 nagrinėti iš naujo.

Taigi, teismas pažymi, jog, panaikinus atsakovo Migracijos departamento 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 24S63117, neginčijamai pasikeitė ir esminės aplinkybės, turėjusios reikšmės šioje byloje ginčijamo Sprendimo priėmimui, kuris ir buvo priimtas 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 24S63117 pagrindu. Esant tokiai situacijai, kai Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas sprendimas, kuriuo pareiškėjui neleista pakeisti darbdavio, nebegalioja ir šios bylos ginčijamo Migracijos departamento 2024 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 24S6427 pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Taigi, kadangi nebegalioja sprendimas dėl darbdavio pakeitimo draudimo, ginčijamas Sprendimas taip pat tampa teisiškai nepagrįstas.

Atsižvelgus į tai, Migracijos departamento 2024 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 24S64271 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 2 punktas).

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skunde prašė priteisti jo naudai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį ir išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti). Tačiau pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos nepateikė teismui nei prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, atlyginimą, nei šio prašymo apskaičiavimo ir pagrindimo.

Į bylą pateiktas 2024 m. kovo 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 174 ir LITEKO duomenys patvirtina, kad byloje įskaityta pareiškėjo sumokėta 22,50 Eur žyminio mokesčio suma. Žyminis mokestis vertintinas kaip kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai, todėl priteistinos pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 24S64271 dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Priteisti pareiškėjui I. K. (I. K.) iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22,50 Eur sumokėto ir įskaityto žyminio mokesčio.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Audrius GrauželisDaina KukalienėAsta Vailionė