Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-06-17 · Civilinė byla Nr. e2-490-450/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
e2-490-450/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Asta Radzevičienė (pirm.)
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
G. P., J. E. P., SEB bankas
Trečiasis asmuo
Kukabara
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-490-450/2021Teisminio proceso numeris nenurodytasProcesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (ieškovo) A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams G. P., J. E. P., akcinei bendrovei SEB bankui dėl buto pirkimo–pardavimo ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų notarė D. B., uždaroji akcinė bendrovė „Kukabara“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (ieškovas) A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams G. P., J. E. P., akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui dėl buto pirkimo–pardavimo ir hipotekos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo ir priimti byloje naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, pripažinti netekusiais teisinės galios Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas (ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų – grąžinti ieškovui 2 962 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu, ir 8 288 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu, už prašymą atnaujinti procesą.

4. Ieškovas nurodė, kad proceso atnaujinimo tikslai gali būti įgyvendinami tik teismui atnaujinus bylą ir ją išnagrinėjus pakartotinai pagal bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) taisykles ir priėmus vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų. Vilniaus apygardos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, apsiribojo tik formaliu veiksmu, t. y. patikrino, ar egzistuoja teisės į kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą įgyvendinimo sąlyga – prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Nustačius, kad procesinės sąlygos kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą neegzistuoja, ieškovui turi būti grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, nes byla ne dėl jo kaltės buvo baigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymo priimti papildomą sprendimą netenkino ir atsisakė priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą buvo priimtas 2021 m. sausio 21 d. teisėjo rezoliucija, taigi, buvo konstatuota, jog pareiškėjas tinkamai įgyvendino procesines sąlygas kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, t. y. patikrinta, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus, taip pat, ar už prašymą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 370 straipsnio 1 dalis).

7. Išnagrinėjus prašymą atnaujinti procesą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl proceso atnaujinimo išsprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Ši stadija gali baigtis dvejopai: teismo nutartimi atnaujinti procesą arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą. Teismas, įvertinęs teisines ir faktines aplinkybes, pareiškėjo nurodytas kaip esmines bylai, priimdamas nutartį atsisakyti atnaujinti procesą, pasisako dėl ginčo baigties, galutinai nuspręsdamas, kad šalių teisės ir pareigos, nustatytos įsiteisėjusiu sprendimu ar nutartimi, neturi būti keičiamos.

8. Teismas sprendė, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakius atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2112-467/2018, pareiškėjo (ieškovo) ir atsakovų G. P., J. E. P. bei AB SEB banko ginčas buvo išspręstas iš esmės, konstatavus, jog šalių teisės ir pareigos, nustatytos įsiteisėjusiu sprendimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2112-467/2018, neturi būti keičiamos. Todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti procesą, grąžinimo pareiškėjui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ir šias išlaidas grąžinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėjas (ieškovas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo; priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – žyminio mokesčio grąžinimo ir grąžinti 2 962 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 16 d. banko mokėjimo nurodymu Nr. 39653, ir 8 288 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. sausio 19 d. banko mokėjimo nurodymu Nr. 39694; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu spręsti, ar CPK 370 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis, nenumatanti žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui, kai atsisakoma atnaujinti procesą, atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 117 ir 120 straipsnius bei CPK 17 straipsnį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Teismas, atmesdamas prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų dėl galimybės grąžinti žyminį mokestį atsisakius atnaujinti procesą kaip pažeidžiančius proceso dalių lygiateisiškumą bei teisę į tinkamą procesą, o apsiribojo tik formaliu procesinių normų reglamentuojančių proceso atnaujinimą taikymu, bet ne jų sisteminiu aiškinimu.

9.2. Proceso atnaujinimo procese yra išskiriamos trys stadijos. Pirmoje stadijoje teismas išsprendžia pareiškimo kaip procesinio dokumento priėmimo klausimą (CPK 370 straipsnio 1 dalis), tai yra, ar prašymas atitinka procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus numatytus CPK 369 straipsnyje, ar už prašymą sumokėtas žyminis mokestis. Priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo ir paskyrus teismo posėdžio datą, prašymo nagrinėjimas perkeliamas į antrąją stadiją, kurioje klausimas dėl prašymo pagrįstumo sprendžiamas iš esmės (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Tik trečioje stadijoje, atnaujinus procesą, bylą išnagrinėjama pakartotinai ir priimamas vienas CPK 371 straipsnyje nurodytų sprendimų; prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; priimti naują sprendimą (nutartį).

9.3. Bylai dėl proceso atnaujinimo persikėlus į trečiąją proceso atnaujinimo stadiją, galima vertinti, jog suinteresuotas asmuo tinkamai įgyvendino teisę apginti savo pažeistas teises ar interesus, pasinaudojant išimtiniu (ekstraordinariniu) įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdu bei patikrinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą atsiradus ar paaiškėjus naujai aplinkybei. Todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, jog priėmus nutartį dėl atsisakymo atnaujinti procesą antroje proceso atnaujinimo stadijoje, ginčas buvo išspręstas iš esmės konstatavus, jog byloje šalių teisės ir pareigos nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepasikeitė, todėl žyminis neturi būti grąžinamas.

9.4. Visais atvejais atsisakius atnaujinti procesą tiek pirmoje, tiek antroje proceso atnaujinimo stadijose, pareiškėjui turi būti grąžinamas už prašymą sumokėtas žyminis mokestis, nes prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo byla baigiama nepriimant teismo spendimo dėl ginčo esmės ne dėl pareiškėjo kaltės (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

9.5. Kaip turėtų būti sprendžiamas žyminio mokesčio klausimas atsisakius atnaujinti procesą, šis klausimas nėra sureglamentuotas CPK 370 straipsnio 1–3 dalyse, todėl remiantis CPK 3 straipsnio 4 dalimi turi būti taikoma bendroji civilinio proceso norma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir sumokėtas mokestis grąžinamas.

9.6. Nelygiavertė situacija, kai už proceso atnaujinimą sumokamas tokio pat dydžio žyminis mokestis, kaip pateikiant ieškinį, apeliacinį ar kasacinį skundus, kuris skaičiuojamas nuo turtinio ginčo sumos dydžio (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Taigi, jei teismas vertintų, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikomas CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas, teismas turėtų apsvarstyti galimybę remiantis CPK 3 straipsnio 3 dalimi kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

9.7. Teismui atsisakius atnaujinti procesą ir negrąžinus pareiškėjui sumokėto 11 240 Eur žyminio mokesčio yra pažeidžiama asmens teisė į tinkamą procesą ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis), nes pareiškėjo, kaip proceso šalies teisės yra traktuojamos skirtingai priklausomai nuo civilinio proceso stadijos, nesant tam jokio objektyvaus pateisinimo (pagrindimo).

Atsiliepimas

10. Atsakovai G. P. ir J. E. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja žyminio mokesčio grąžinimui, jei būtų nustatytos priežastys grąžinti pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas nevykdo teismo nurodymų, grąžinti 11 metų bylinėjimosi išlaidas (7 422,22 Eur), o teismui grąžinus pareiškėjui žyminį mokestį, atsakovai galės per antstolį įgyvendinti savo teises prieš skolininką A. B..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – grąžinti pareiškėjui žyminį mokestį, sumokėtą už prašymą atnaujinti procesą, kai procesas nebuvo atnaujintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo nurodytų argumentų dėl galimybės grąžinti žyminį mokestį atsisakius atnaujinti procesą kaip pažeidžiančius proceso šalių lygiateisiškumą bei teisę į tinkamą procesą; atsisakius atnaujinti procesą tiek pirmoje, tiek antroje proceso atnaujinimo stadijoje pareiškėjui turi būti grąžinamas už prašymą sumokėtas žyminis mokestis, nes prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo byla baigiama nepriimant teismo spendimo dėl ginčo esmės ne dėl pareiškėjo kaltės (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

14. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

15. CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymėjo apeliantas, prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 111,113, 369 straipsniuose nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko trūkumų šalinimo institutą. Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2, 3 dalyse. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2112-467/2018, kurioje pareiškėjo (ieškovo) ir atsakovų G. P., J. E. P. bei AB SEB banko ginčas buvo išspręstas iš esmės, konstatavus, kad šalių teisės ir pareigos, nustatytos įsiteisėjusiu sprendimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2112-467/2018, neturi būti keičiamos. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama 2021 m. vasario 8 d. nutartimi padarė išvadą, kad nebuvo pagrindo spręsti dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti procesą, grąžinimo pareiškėjui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ir šias išlaidas grąžinti.

17. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagal CPK 80 straipsnio 4 dalies nuostatas už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks yra mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.

18. Byloje nustatyta, kad už prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas sumokėjo 2 962 Eur žyminį mokestį 2020 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu ir 8 288 Eur žyminį mokestį 2021 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodymu, kuriuos prašo jam grąžinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakius atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2112-467/2018.

19. Nurodytina, kad iki 2011 m. birželio 21 d. priimto CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio 2011 m. lapkričio 1 d., žyminis mokestis už prašymus dėl proceso atnaujinimo buvo fiksuotas: 100 Lt (28,96 Eur); nuo 2011 m. lapkričio 1 d. žyminis mokestis prilygintas mokėtinam už ieškinius (jeigu prašoma atnaujinti dalyje – nuo ginčijamos sumos). Toks pakeitimas įtrauktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo siūlymu: siekiama nustatyti, kad už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokamas už apeliacinius ir kasacinius skundus. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad proceso atnaujinimo stadija yra viena iš civilinio proceso stadijų, ir nėra pagrindo joje pateikiamus pareiškimus apmokestinti kitaip, nei apeliacinius ir kasacinius skundus. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo teismo sprendimai jau būna įsiteisėję, o šalys dažnai piktnaudžiauja tokiais prašymais, siekdamos užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Atitinkamo dydžio žyminis mokestis padėtų užkirsti kelią nepagrįstiems prašymams dėl proceso atnaujinimo. Tuo pačiu jis neužkirstų kelio šalims pasinaudoti teise prašyti atnaujinti procesą, nes nepasiturintiems asmenims galėtų būti taikomi dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio, jo mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo institutai (žr. Pagrindinio komiteto išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (XIP-1409)“). Taigi, šiuo pakeitimu siekta užkirsti kelią nepagrįstiems prašymams dėl proceso atnaujinimo, todėl prieš kreipiantis į teismą dėl proceso atnaujinimo kiekvienas suinteresuotas asmuo atitinkamai turėtų įvertinti proceso atnaujinimo konkrečiu atveju galimybes ir tokia teise nepiktnaudžiauti.

20. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl žyminio mokesčio grąžinimo, pagrįstai vadovavosi CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens prašymu grąžinama kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės, ir pagrįstai nusprendė, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartyje nebuvo pagrindo spręsti dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio už prašymą atnaujinti procesą, grąžinimo pareiškėjui pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ir šias išlaidas grąžinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes, viena vertus, kaip buvo minėta šios nutarties 19 punkte, apmokestinant prašymų dėl proceso atnaujinimo pateikimą suma, mokėtina už ieškinius, siekta užkirsti kelią nepagrįstiems prašymams dėl proceso atnaujinimo. Kita vertus, jei įstatymo leidėjas taip, kaip nurodo apeliantas, siektų apmokestinti tik prašymus dėl proceso atnaujinimo, kurie pasiekia būtent trečiąją prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo stadiją, tokia išlyga būtų įtvirtinta CPK 87 straipsnyje, tačiau šiuo atveju taip nėra. Todėl apelianto argumentai grąžinti pareiškėjui žyminį mokestį, sumokėtą už prašymą atnaujinti procesą, kai procesas nebuvo atnaujintas, atmetami kaip nepagrįsti.

21. Apeliantas apeliaciniame skunde prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar CPK 370 straipsnio 1 dalis ir 3 dalis, nenumatanti žyminio mokesčio gražinimo pareiškėjui, kai atsisakoma atnaujinti procesą atitinka Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Konstitucijos 117 ir 120 straipsnius bei CPK 17 straipsnį.

22. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ginčo teisės normos konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad aplinkybė, kad įstatymo leidėjas žyminio mokesčio grąžinimo pareiškėjui, kai atsisakoma atnaujinti procesą, galimybės neįvardijo CPK, kaip jau pasisakyta, nereiškia proceso šalių lygiateisiškumo bei teisės į tinkamą procesą pažeidimo, tačiau vertinama, kaip įstatymo leidėjo siekis užkirsti kelią nepagrįstiems prašymams dėl proceso atnaujinimo, todėl tai nėra nei teisinės valstybės, nei lygybės prieš teismą principų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl žyminio mokesčio negrąžinimo, kai atsisakoma atnaujinti procesą, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl ko atsirastų būtinumas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nes įstatymas ir jo tikslai aiškūs, praktika šiuo klausimu yra nuosekli ir išplėtota, todėl tokį apelianto prašymą atmeta. Be to, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, taip pat Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis).

23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė