Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. lapkričio 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 4 mėnesiams;

2) 2021 m. sausio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį galutine bausme – laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

3) 2023 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį galutine bausme - 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda;

4) 2025 m. sausio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme - areštu 45 paromis;

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

K. B. 2025 m. vasario 26 d., apie 8.00 val., Biržuose, Kęstučio g. 18, UAB „Svaita“ parduotuvėje „Aibė“, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, iš parduotuvės prekybos salės, atvirai pagrobė svetimą UAB „Svaita“ priklausantį turtą: gazuoto mineralinio vandens „Neptūnas“ citrinos skonio, 1,5 l talpos butelį, kurio vertė 0,89 Eur, ledų porciją „Bilberry Blackberry“, kurios vertė 1,35 Eur, 2 vnt. varškės sūrelius „Magija“ su karameliniu glaistu, kurių vertė 1,38 Eur, padarydamas UAB „Svaita“ 3,62 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamasis K. B. teismo posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažino visiškai, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad tikslios datos neprisimena, kai jis užsuko į parduotuvę „Aibė“ nusipirkti mineralinio vandens, bet buvo užmiršęs pinigus namuose. Pasiėmęs prekes, išėjo iš parduotuvės ir nuvažiavo į darbą. Mano, kad pardavėja galėjo matyti, kaip jis išeina iš parduotuvės, nors ji jam ir nieko nesakė ir nors teisme abejojo, ar pardavėja jį matė, kaip jis paėmė prekes tuo metu parduotuvėje, tačiau šių aplinkybių neginčijo posėdyje ir su jomis sutiko. Vėliau, vakare norėjo grįžti susimokėti už prekes, tačiau nenuėjo. Žalą parduotuvei jau atlygino. Taip pasielgė dėl sunkios finansinės padėties, o jei teismas paskirs jam arešto bausmę - tai dar pablogins jo situaciją, nes jis dirbantis, o jo gaunamos pajamos sudaro apie 1400 Eur, bet turi įsipareigojimų, kuriuos reikia vykdyti, o viso negražinta kreditų už 7000 Eur sumą.

Kaltinamajam K. B. visiškai pripažinus kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo K. B. prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais bylos duomenimis.

UAB „Svaita“ pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. vasario 26 d. iš parduotuvės „Aibė“, esančios Biržai, Kęstučio g. 18, nenustatytas vyras pavogė ledų porciją „Blackberry“ 1,35 euro vertės, mineralinio vandens butelį „Neptūnas“ 0,69 euro vertės, 2 vnt. varškės sūrelių „Magija“ su karameliniu glaistu, kurių vertė 1,38 eurų. Padaryta 3,62 euro turtinė žala (el. bylos t. 1, b. l. 41-45).

Liudytojos S. K. parodymai, kad 2025 m. vasario 26 d. apie 8.00 val. jai dirbant UAB „Svaita“ parduotuvėje „Aibė“, esančioje Biržai, Kęstučio g. 18, į parduotuvę atėjo vyras, kurio ji nepažįsta. Jis nuėjo prie ledų šaldytuvo, pasiėmė porciją ledų violetinėje pakuotėje. Ji tuo metu stovėjo kasoje. Vyras po to nuėjo prie lentynos pasiėmė mineralinio vandens „Neptūnas“ 1,5 l butelį ir ėjo link durų. Ji matydama, kad jis neketina mokėti už prekes, sušuko: „ė, palauk“. Tačiau jis į tai nereagavo iš išėjo pro duris. Ji išėjusi į lauką matė, kad jis nueina link automobilio sidabrinės spalvos „VW Passat“, kuris stovėjo Kęstučio g. 20 daugiabučio namo kieme. Ji vėl jam sušuko, kad palauktų, kad eitų susimokėti už prekes. Jis tada paspartino žingsnį, sėdo į automobilį ir nuvažiavo Kęstučio g. link Vabalninko g. Matė ant automobilio buvo uždėti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Automobilyje buvo vienas. Ji apie įvykį pranešė pagalbos telefonu. Minėto vyro neatpažintų, nes jo nespėjo įsidėmėti. Jis galėjo būti nuo 20 iki 30 metų amžiaus, buvo apsirengęs juodomis sportinėmis kelnėmis, juodu džemperiu ar striuke su kapišonu. Išeidamas iš parduotuvės buvo užsidėjęs kapišoną. Apie 185 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo. Daugiau požymių neįsidėmėjo. Jo ankščiau nebuvo mačiusi. Kai jis ėjo iš parduotuvės jai sušukus į ją atsisukęs nebuvo, nieko neatsakė. Mano jis negalėjo negirdėti, kaip jam sušuko. Taip pat ir antrąjį kartą jai sušukus jis atsisukęs nebuvo, bet kaip minėjo jis paspartino žingsnį, todėl suprato, kad taip pat girdėjo. Tuo metu tarp jų galėjo būti apie 20 metrų atstumas (el. bylos t. 1, b. l. 30-35).

UAB „Svaita“ išreikalautų vaizdo kamerų įrašai, kuriuose matyti, kad buvo užfiksuotas K. B. atėjimas į parduotuvę, prekių paėmimas ir pasišalinimas iš parduotuvės nesumokėjus už prekes. Įraše užfiksuotas K. B., jo požymiai bei aprangos detalės (el. bylos t. 1, b. l. 53-55, 56-59).

Pareigūnės V. G. 2025 m. kovo 14 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2025 m. vasario 26 d. maisto produktų vagystę iš parduotuvės „Aibė“ esančios adresu Kęstučio g. 18, Biržai, įvykdė K. B., (duomenys neskelbtini), registruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Parduotuvėje užfiksuotuose vaizdo kamerų įrašuose aiškiai atpažįstamas asmuo K. B. iš kūno sudėjimo, eisenos, veido bruožų (el. bylos t. 1, b. l. 60-63).

UAB „Svaita“ 2025 m. balandžio 14 d. pateikta informacija, iš kurios matyti, kad vagystės metu padaryta turtinė žala atlyginta, įmonė pretenzijų nereiškia (el. bylos t. 1, b. l. 18-19).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. B. pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinamasis K. B. padarė kaltinimu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2025 m. vasario 26 d., apie 8.00 val., Biržuose, Kęstučio g. 18, UAB „Svaita“ parduotuvėje „Aibė“ prekybos salės atvirai pagrobė svetimą šiai įmonei priklausantį turtą: gazuoto mineralinio vandens „Neptūnas“ citrinos skonio, 1,5 l talpos butelį, kurio vertė 0,89 Eur, ledų porciją „Bilberry Blackberry“, kurios vertė 1,35 Eur, 2 vnt. varškės sūrelius „Magija“ su karameliniu glaistu, kurių vertė 1,38 Eur, padarydamas šiai įmonei 3,62 Eur turtinę žalą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pats kaltinamasis K. B. savo kaltę pripažino visiškai, o jo kaltę pagrindžia liudytojos parodymai, UAB „Svaita“ pareiškimas policijai, šios įmonės pateiktas vaizdo kamerų įrašas ir kiti rašytiniai bylos įrodymai. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad šias kaltinime nurodytas prekes kaltinamasis K. B. pasisavino parduotuvės darbo metu, šį faktą matant parduotuvės darbuotojai, kuri netgi ėmėsi veiksmų kaltinamąjį sustabdyti, kelis kartus raginant jį už prekes susimokėti dar iki kaltintajam pasišalinant automobiliu. Iš liudytojos S. K. parodymų nustatyta, kad kaltinamasis K. B. suprato, kad yra pastebėtas, kad jį bando stabdyti parduotuvės darbuotoja, tačiau šį faktą ignoravo ir pasisavino prekes, greitu žingsniu išeidamas iš parduotuvės ir nueidamas į automobilį, kuriuo pasišalino. Dėl to, kaltinamojo K. B. posėdyje išdėstyti svarstymai apie tai, ar ši liudytoja jį stabdė, ar ji matė, kaip jis paėmė prekes tuo metu, ne tik, kad neturi pagrindo, bet ir galutinai jis sutiko su šiomis aplinkybėmis, jų neginčijo, kas tik pagrindžia formalų tokių abejonių pagrindą. Taigi, kaltinamasis K. B. tokiu būdu atvirai įvykdė vagystę, kas yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (atviras svetimo turto pagrobimas) kvalifikuojantis požymis, o tokiu atveju veikos kvalifikacijai pagrobto turto vertė įtakos neturi. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamojo K. B. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti, kaip atvira vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad jis savu noru atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat teismas vertina tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė prieš tai jau būdamas tris kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui, įskaitant ir galiojantį teistumą už nusikaltimą nuosavybei (vagystę). Tai, teismo vertinimu, rodo neigiamą kaltinamojo požiūrį į įstatymų laikymąsi ir jų ryšį, todėl įvertinus visas išdėstytas aplinkybes kaltinamasis pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant kaltinamojo K. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jam skirtinos bausmės rūšį ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką, teismas vertina tai, kad nagrinėjama nusikalstama veika yra baigta, tyčinė, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo nusikaltimu nuosavybei padaryt žala nebuvo didelė. Taip pat kaltinamojo K. B. atžvilgiu nustatyta dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena ją sunkinanti aplinkybė. Be to, teismas vertina ir kaltinamojo K. B. neigiamai apibrėžiamą asmenybę, t. y. kaltinamasis teisiamas jau penktą kartą ir turi galiojantį neišnykusį teistumą už vagystę, iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jam skirtos švelnesnės bausmės neturėjo įtakos jo elgesiui, kadangi jis ir vėl nusikalto, padarydamas naują tyčinį nusikaltimą, kaip ir tuo metu tik gręsianti neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė. Visa tai, tik pagrindžia, kad kaltinamasis kritiškai nevertina savo elgesio ir nesistengia pasitaisyti, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį, todėl tokiam asmeniui skiriama bausmė turėtų tik griežtėti. Be to, kaltinamasis K. B. nuolat baudžiamas ir administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tačiau galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų neturi (el. bylos t. 1, b. l. 1-28), dirbantis. Visos prieš tai aptartos aplinkybės apie padarytą nusikalstamą veiką ir patį kaltinamąjį leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, o anksčiau jam taikytos švelnesnės bausmės nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, kad kaltinamąjį K. B. galima pataisyti, tik paskiriant griežtesnę bausmę nei iki nusikalstamos veikos padarymo taikytos bausmės. Dėl to, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, kaltinamajam K. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą gižesnę bausmę – areštą, kurio trukmė parinktina ilgesnė nei baudžiamojo įstatymo numatytas tokios bausmės vidutinis dydis (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taigi, būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Kaltinamasis K. B. savo kaltę pripažino pilnai, bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Tuo tarpu dėl šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam K. B. paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu teismo nuosprendžiu (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendis) paskirtas bausme, teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismai turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles. Jeigu nustatoma, kad nusikaltimas yra padarytas po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės arba nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismai bausmes turi bendrinti remdamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-365/2025 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. B. šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė jau po priimto, nors ir neįsiteisėjusio Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 10 d. nuosprendžio, todėl paskirtos ir neatliktos bausmės turėtų būti bendrinamos BK 64 straipsnio pagrindu. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis K. B. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. sausio 10 d. teismo nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę šiai dienai jau yra atlikęs, todėl paskirtų bausmių bendrinimas netaikytinas.

Dėl BK 75 straipsnio galimo taikymo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas. Spręsdamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, kaltinamojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017).

Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsižvelgus į minėtus duomenis, apibrėžiančius padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. kaltinamojo nusikalstamas poelgis buvo daugiau spontaniškas, nepagalvojus apie galimas jo pasekmes, o pagrobto turto vertė nedidelė ir nusikalstama veika reikšmingų neigiamų realių padarinių kitiems asmenims nesukelta. Taip pat vertintini ir prieš tai aptarti duomenys apie kaltinamąjį, o ypatingai jo ankstesni teistumai, t. y. iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo jam skirtos švelnesnės bausmės nei areštas, jis ir vėl nusikalto, tuo metu tik dar gręsiant neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtai arešto bausmei, juolab jam niekada nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, dėl ko nėra pagrindo vertinti, ar tokia priemonė būtų neefektyvi. Taip pat įvertintinas ir šio kaltinamojo tinkamas procesinis elgesys viso baudžiamojo proceso metu, nevengiant atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, pripažįstant kaltę ir nuoširdžiai gailintis dėl padarytos veikos, atlyginant padarytą žalą. Juolab teismui pateikti duomenys apie kaltinamojo darbinę veiklą, turimus finansinius įsipareigojimus, dėl ko realus arešto bausmės atlikimas turėtų neigiamos įtakos jo finansiniai būklei. Dėl to, teismo vertinimu, tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo padarytai veikai, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo. Šie ir kiti duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamojo resocializacija galima be realaus arešto atlikimo ir pakanka jam paskirti konkrečius įpareigojimus su intensyvia priežiūra, kas ribotų nuteistojo elgesį ir kartu turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai dar gali pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis), todėl kaltinamajam K. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu atidėtinas maksimaliam laikotarpiui (1 metams). Taip pat kaltinamajam skirtina intensyvi priežiūra – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant intensyvios priežiūros laikotarpiu kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti, nesunaikinti, laikytis nustatytos dienotvarkės: būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ar mokslu (BK 75 straipsnio 1 dalis). Kartu šiam kaltinamajam skirtini ir bausmės tikslus padėsiantys pasiekti šie įpareigojimai viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas), 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas, paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – areštą 50 (penkiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, K. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant K. B. intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), nurodant, kad intensyvios priežiūros taikymo laikotarpiu K. B. privalo: 1) dėvėti elektronini? stebėjimo įtaisą?, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., taip pat paskiriant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį šiuos įpareigojimus: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas), 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas), 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamąjį K. B. pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 dalis).

K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.