- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- e2-812-565/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00807-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- R. Č.
- Atsakovas
- S. R., A. R., R. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. Č. ieškinį atsakovams S. R. ir A. R. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė R. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams S. R. ir A. R., prašydama:
1) pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 4085/11200 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių – pavėsinės, tvoros, šiltnamio, taip pat kitų nurodytu adresu esančių statinių;
2) atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei 40 850 Eur piniginę kompensaciją iš atsakovų solidariai.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. 2010 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19/2010 atsakovų santuoka buvo nutraukta. Pagal šiuo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovė ir atsakovas nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. gyveno kartu neįregistravę santuokos, vedė bendrą ūkį ir sukūrė turtą, į kurį ieškovė ieškiniu prašo pripažinti bendrosios dalinės nuosavybės teisę (toliau – taip pat ir Turtas).
4. Atsakovas 2009 m. kovo 1 d. apsigyveno kartu su ieškove ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir ieškovės šeima kartu su atsakovu sutikdavo svarbiausias metu šventes, keliavo. Atsakovas nuolat bendravo su ieškovės vaikais, anūkais, kitais giminaičiais.
5. 2018 m. lapkričio 29 d. ieškovė gavo atsakovo elektroninį laišką, kuriuo atsakovas pranešė, kad nutraukia santykius su ieškove, nes nusprendė vėl pradėti gyventi kartu su atsakove. Nuo šios dienos ieškovė ir atsakovas kartu nebegyveno ir nebevedė bendro ūkio.
6. Iki ieškovei ir atsakovui 2009 m. kovo 1 d. apsigyvenant kartu, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti gyvenamojo namo ir ūkio pastato karkasai, uždengti stogai, tačiau nebuvo įrengtas šių pastatų vidus, nebuvo atvestos komunikacijos, nebuvo užbaigti fasado apdailos darbai, neapšiltintos sienos, stogai, nebuvo sutvarkytas žemės sklypas, kiemas nebuvo išklotas betoninėmis trinkelėmis, nebuvo pradėti statyti šiltnamis, pavėsinė, tvora ir kiti statiniai. Nebaigtų statyti gyvenamojo namo ir ūkio pastato rinkos kaina 2009 m. kovo 1 d. buvo 30 300 Eur.
7. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
8. Ieškovė tiek darbu, tiek pinigais ženkliai prisidėjo sukuriant, įrengiant ir prižiūrint Turtą. Ieškovė iš savo gaunamų pajamų pirko maistą Turte dirbusiems asmenims, statybines medžiagas, baldus, buities reikmenis. Atliekant Turto statybos darbus bei prižiūrint Turtą, be ieškovės, prisidėjo ieškovės sūnus ir dukra, dukros sutuoktinis, sūnaus draugai. Visi Turto statybos ir įrengimo darbai buvo baigti 2017 m. pavasarį.
9. Turto rinkos kaina ieškovei ir atsakovui nustojus vesti bendrą ūkį buvo 112 000 Eur. Tai reiškia, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant drauge kaip sutuoktiniams Turto rinkos kaina bendromis ieškovės ir atsakovo pastangomis, darbu ir lėšomis padidėjo 81 700 Eur (112 000 Eur - 30 300 Eur). Kadangi preziumuojama, kad ieškovės ir atsakovo dalys jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindu sukurtame Turte yra lygios, ieškovei priklauso 4085/112 00 dalys Turto.
10. Dėl komplikuotų ieškovės ir atsakovo santykių, dėl to, kad Turtu kartu su atsakovu naudojasi ir atsakovė, ieškovei neįmanoma naudotis Turtu. Todėl ieškovė prašo atidalinti jos dalį iš Turto, priteisiant jai 40 850 Eur kompensaciją.
11. Kadangi Turto bendrasavininke kartu su atsakovu lygiomis dalimis nekilnojamojo turto registre yra įregistruota ir atsakovė, kompensaciją ieškovė prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų.
Atsiliepimas
12. Atsakovai su ieškiniu nesutiko.
13. Atsakovai nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo geri, šilti santykiai, tačiau ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nevedė, santuokiniam prilyginto gyvenimo negyveno, tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo susitarimo bendrai sukurti Turtą. Geri, šilti šalių tarpusavio santykiai automatiškai nereiškia ir šalių susitarimo šių santykių metu bendrai kurti turtą.
14. 2009 m. atsakovas apsigyveno pas ieškovę jai priklausančiame bute, nes Turte dar nebuvo įmanoma gyventi – nebuvo įrengti įvadai nuo vandens gręžinio bei nuotekų talpyklos iki namo ir sanitariniai mazgai. Atlikus šiuos darbus, 2010 m. atsakovas persikėlė gyventi į namą be ieškovės ir asmeninėmis lėšomis tęsė Turto įrengimo darbus.
15. Ieškovė ir atsakovas jų bendravimo laikotarpiu buvo nutarę, kad nėra tikslinga Turte gyventi kartu, vesti bendrą ūkį ir pradėti naują šeimyninį gyvenimą, nes ieškovė buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini), ten turėjo darbą. Ieškovę ir atsakovą tenkino buvimas kartu nevedant bendro ūkio – savaitgaliais ieškovei atvykstant pas atsakovą ir atvirkščiai, taip pat atostogų metu.
16. Atsakovui persikėlus gyventi į namą, ieškovė niekada nebuvo pastoviai apsigyvenusi pas atsakovą, o atsakovas – pas ieškovę. Tai, kad atsakovas bendravo su ieškovės vaikais ir anūkais, kitais giminaičiais, kartu šventė šventes, yra natūrali buvusių ieškovės ir atsakovo šiltų santykių dalis, tačiau savaime nepatvirtina ieškovės ir atsakovo susitarimo bendrai sukurti Turtą.
17. Turtas buvo pradėtas kurti 2006 m. Per trejus metus iki atsakovo santykių su ieškove pradžios atsakovai iš bendrų šeimos lėšų atliko didžiąją dalį Turto statybos ir įrengimo darbų – 2008 m. pabaigoje buvo privesta elektra, įrengtas vandens gręžinys, nuotekų talpykla, išvedžioti vidaus vandentiekio ir nuotekų vamzdžiai, elektra po grindimis, įstatyti langai ir durys.
18. Likusius Turto statybos ir įrengimo darbus atsakovas atliko naudodamas savo darbo užmokesčio lėšas ir lėšas, kurias gavo nutraukęs banko indėlių sutartis. Atsakovo vardu buvo sudaryta Turto apsaugos sutartis, Turto draudimo sutartis, atsakovas savo lėšomis mokėjo už šias paslaugas, taip pat savo lėšomis mokėjo Turto išlaikymo/komunalinius mokesčius.
19. Ieškovė objektyviai negalėjo nuolat dirbti statant, įrengiant ir prižiūrint Turtą, kaip nurodyta ieškinyje, nes ieškovė nuolat gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovė savanoriškai atliko smulkius su Turto įrengimu ir priežiūra susijusius darbus ar turėjo tam tikrų išlaidų leisdama Turte laisvalaikį, neįrodo šalių susitarimo bendrai sukurti Turtą. Ieškovė nepateikė rodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad ieškovė savo lėšomis žymiai prisidėjo prie Turto statybos, įrengimo ar priežiūros. Ieškovės lėšomis pirkti kai kurie buities daiktai taip pat neįrodo šalių susitarimo bendrai sukurti Turtą. Šie daiktai yra kilnojamieji, ieškovė gali juos pasiimti ar reikalauti už juos kompensacijos.
Motyvuojamoji dalis
20. Ieškinys atmetamas.
21. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-19/2010. Pagal šiuo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir Žemės sklypas). Žemės sklype 2006 m. balandžio 17 d. statybos leidimo Nr. AS1-74 pagrindu pagal 2006 m. K. N. firmos „Rekta“ parengtą projektą 2006 m. buvo pradėti statyti gyvenamasis namas (toliau – taip pat ir Namas) ir ūkio pastatas. Iki ieškovei ir atsakovui pradedant gyventi kartu, Žemės sklype buvo pastatyti, tačiau nebaigti įrengti Namas ir ūkio pastatas.
22. 2009 m. kovo 1 d. atsakovas ir ieškovė pradėjo gyventi kartu ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2010 m. pradžioje atsakovas persikėlė gyventi į Namą. Atsakovo ir ieškovės artimi tarpusavio santykiai truko iki 2018 m. lapkričio 29 d. Šių santykių metu buvo baigti Namo ir ūkio pastato įrengimo ir apdailos darbai, pastatyta pavėsinė, šiltnamis, tvora.
23. 2019 m. vasario 8 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu Namas ir ūkio pastatas buvo įregistruotas atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise.
24. Ieškovė reikalavimą pripažinti Turtą bendrąja daline nuosavybe ir priteisti ieškovei piniginę kompensaciją už jai tenkančią Turto dalį grindžia tuo, kad ji ir atsakovas, nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį dėl Turto sukūrimo bendrąja daline nuosavybe.
25. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalį jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).
26. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133/2019). Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu. Netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatymu nustatytas teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali tam tikrą turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Tokia teise turtą įgyti gali ir kartu gyvenantys nesusituokę asmenys. Todėl aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažįstamas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Todėl, sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ir tvarkymo bendrosios dalinės nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2016, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133/2020).
27. Byloje nenustatytas ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo pastatant/įrengiant Turtą.
28. Namas ir ūkio pastatas buvo pradėti statyti 2006 metais 2006 m. balandžio 17 d. statybos leidimo Nr. AS1-74 pagrindu pagal 2006 m. K. N. firmos „Rekta“ parengtą projektą, t. y. iki ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo pradžios, atsakovui dar esant santuokoje su atsakove. Pagal byloje esančius įrodymus, iki ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo pradžios Namas ir ūkio pastatas jau buvo pastatyti, nebuvo įrengti įvadai nuo vandens gręžinio bei nuotekų talpyklos iki namo, pastatai nebuvo apšiltinti, nebuvo įrengtas pastatų vidus. Tai rodo, kad atsakovo ketinimas Žemės sklype statyti Namą ir ūkio pastatą susiformavo ir buvo pradėtas įgyvendinti iki ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo pradžios.
29. Ieškovė ir atsakovas bendro gyvenimo metu neturėjo bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, ir byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad jie neturėjo tikslo nuolat gyventi kartu bendroje gyvenamojoje vietoje.
30. Ieškovė turėjo nuolatinį mokyklos direktorės/mokytojos darbą (duomenys neskelbtini) ir gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovas turėjo nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini), Infrastuktūros plėtros departamente prie Krašto apsaugos ministerijos. Pagal atsakovų susitarimą dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, žemės sklypas su gyvenamuoju namu, kuriame buvo atsakovo ir jo šeimos gyvenamoji vieta, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei. Atsakovas savo gyvenamąją vietą kūrė jam po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitekusiame Žemės sklype esančiame Name.
31. Atsakovas ieškovės bute (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m., kai persikėlė gyventi į tuo metu jau iki minimaliai tinkamos gyventi būklės įrengtą Namą ir toliau tęsė Turto statybos/įrengimo darbus. Nuo tada ieškovė ir atsakovas iki jų bendro gyvenimo pabaigos 2018 m. lapkričio 29 d. kartu nuolat negyveno nei ieškovės bute (duomenys neskelbtini), nei Name. Atsakovas ieškovės bute nakvojo tik epizodiškai, būdamas komandiruotėse netoli ieškovės gyvenamosios vietos, ieškovė Name praleisdavo savaitgalius, šventines dienas, atostogas, likdavo nakvoti Name po kultūrinių ar darbo renginių (duomenys neskelbtini).
32. Byloje nėra įrodymų, kad Namas buvo baigtas statyti ne pagal 2006 m. K. N. firmos „Rekta“ parengtą projektą, o buvo pertvarkytas, pritaikant bendriems ieškovės ir atsakovo ar ieškovės šeimos narių poreikiams. Todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, kad Name jai buvo skirtas darbo kambarys, taip pat kambarys Name buvo skirtas ieškovės dukros šeimai, susijęs ne su Namo pritaikymu ieškovės ir jos šeimos narių poreikiams, o su tuo, kad Name jau buvo suprojektuoti ir pastatyti atitinkami kambariai, kurie, pasikeitus aplinkybėms, buvusioms Namo projektavimo ir statybos metu, galėjo būti naudojami ieškovės ir ieškovės dukros šeimos poreikiams.
33. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovas jų bendro gyvenimo metu būtų išreiškę požiūrį dėl Turto buvimo bendrąja daline nuosavybe. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarp jos ir atsakovo nebuvo kalbų dėl Turto įregistravimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu neteigė, kad būtų girdėjęs kalbas tarp ieškovės ir atsakovo dėl susitarimo bendrai sukurti/įrengti Turtą. Iš su ieškinio priede Nr. 9 esančios 2018 m. gruodžio 3 d. ieškovės žinutės atsakovui matyti, kad ieškovė prašo atsakovo leidimo atvykti į Namą savaitgalį, taip pat sutikti ten žiemos šventes. Tai rodo, kad ieškovė nelaikė savęs Turto savininke.
34. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas neturėjo pakankamai lėšų Turto statybai/įrengimui, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad tam reikalingos medžiagos būtų įsigytos ieškovės lėšomis. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos lėšomis nebuvo įsigytos statybinės medžiagos. Liudytojas A. Č., atlikęs dalį Turto statybos/įrengimo darbų, nurodė, kad darbams atlikti reikalingas medžiagas būdavo paruošęs atsakovas, atsakovas taip pat organizuodavo darbus, kuriems reikėdavo specialios technikos ir trečiųjų asmenų pagalbos. Liudytojas A. Č. nėra mokėjęs už medžiagas, išskyrus liudytojo lėšomis įsigytas dalį tvirtinimo medžiagų (varžtus, vinis).
35. Su dubliku ieškovės pateikti sąskaitų išrašai apie grynųjų pinigų sumų paėmimą iš bankomatų ir atliktus pirkinius nėra pakankami patvirtinti, kad visi grynieji pinigai ir visos pirktos prekės buvo panaudoti būtent Turto statybai/įrengimui. Iš šių išrašų nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečios prekės buvo pirktos. Išrašai pateikti apie 2009 m. kovo 1 d. – 2017 m. vasario 23 d. laikotarpį, t. y. apie ilgą laikotarpį, per kurį pinigai ir prekės buvo naudojami ir asmeniams ieškovės poreikiams tenkinti bei ieškovei priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) išlaikyti. Ieškovės pateikti pinigų priėmimo kvitai ir sąskaitos patvirtina tik apie žaliuzių, virtuvės baldų komplekto, prieškambario baldų komplekto, darbo kambario baldų, čiužinio, pirties reikmenų, dulkių siurblio įsigijimą. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad ieškovė savo lėšomis pirko dalį baldų, namų apyvokos reikmenis, dalį želdinių.
36. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės dalyvavimą Turto statybos/įrengimo darbuose, išskyrus atsakovo nurodytą ieškovės dalyvavimą klijuojant Namo pirmo aukšto parketą, valant įrengto Namo patalpas, įsigyjant dalį baldų, namų apyvokos daiktus, tvarkant gerbūvį. Ieškovės teiginiai apie maisto gaminimą darbininkams, nėra įrodyti. Byloje nėra įrodymų, kad Turto statybos/įrengimo darbus atliko samdomi asmenys, kuriuos reikėjo maitinti, ir tai atliko ieškovė.
37. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių matyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko 10 000 Lt piniginių lėšų. Šios lėšos, taip pat atsakovo 2009 m. – 2017 m. gautas darbo užmokestis (atsiliepimo į ieškinį 2.21 punktas, su ieškiniu pateiktos metinės pajamų deklaracijos), atsižvelgiant į tai, kad Turto statybos/įrengimo darbai truko ilgą laiką, dalį darbų atsakovas atliko savo jėgomis, sudarė galimybę atsakovui jo lėšomis atlikti Turto statybos/įrengimo darbus.
38. Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas pagal jų paaiškinimus ir byloje esančius duomenis turėjo atskirus biudžetus. Ieškovė nurodė, kad ji mokėjo už jai priklausančio buto (duomenys neskelbtini) išlaikymą, dengė kitas savo išlaidas, atsakovas jai pinigų neduodavo. Bendrų kelionių išlaidas dengdavo dalimis iš savo asmeninių lėšų, pvz., jei atsakovas nupirkdavo kelionę, ieškovė apmokėdavo kitas kelionės išlaidas. Namo apsaugos, draudimo, išlaikymo išlaidos buvo dengiamos atsakovo lėšomis. Byloje nėra įrodymų, kad Turto statybai/įrengimui ieškovė ir atsakovas būtų sukūrę bendrą biudžetą.
39. Ieškovė teigė, kad dalį jos įnašo į Turto statybą/įrengimą sudarė jos sūnaus A. Č. darbas. Byloje iš esmės nebuvo ginčijami ieškinyje ir liudytojo A. Č. paaiškinimų metu nurodyti liudytojo A. Č. atlikti Turto statybos/įrengimo darbai. Liudytojas A. Č. paaiškino, kad atliko darbus šeimai, nes atsakovą vertino kaip šeimos narį. Atsakovas nurodė, kad liudytojas A. Č. darbus atliko „atidirbdamas“ atsakovo suteiktą 12 000 Lt paskolą. Ginčo dėl to, kad atsakovas 2009 m. kovo mėn. suteikė liudytojui A. Č. 12 000 Lt paskolą automobiliui įsigyti, nėra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad kaip dalies šios paskolos grąžinimas buvo įvertintas liudytojo A. Č. įsigytas ir atsakovui naudotis perduotas automobilis. Liudytojo A. Č. teiginiams, kad likusi paskolos dalis atsakovui buvo grąžinta grynais pinigais, įrodymų byloje nėra. Todėl galima situacija, kad tarp atsakovo ir liudytojo A. Č. galėjo būti susitarimas dėl dalies paskolos grąžinimo atliekant minėtus darbus/jų dalį. Tai iš dalies patvirtina atsakovo atlikti įrašai atsakovo užrašų knygelėje.
40. Ieškovės ir atsakovo susitarimo bendrai sukurti Turtą nepatvirtina ir ieškovės pateikti garso įrašai.
41. Nepagrįsti atsakovų teiginiai, kad šie garso įrašai negali būti įrodymais byloje, nes yra padaryti atsakovui nežinant, slapta, pažeidžiant atsakovo privataus gyvenimo neliečiamumą, ruošiantis būsimam teismo procesui. Pagal CPK 177 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti faktiniai duomenys, esantys vaizdo ir garso įrašuose, padarytuose nepažeidžiant įstatymų. Nors ieškovės pateikti garso įrašai buvo padaryti neįspėjus atsakovo apie tai, tačiau garso įrašai buvo padaryti ne atsakovo gyvenamojoje vietoje, o susitikus pokalbio viešoje vietoje, garso įrašams atlikti nebuvo naudojama speciali garso įrašymo technika. Garso įrašai padaryti 2019 m. vasario 13 d. ir 18 d., ieškinys pareiktas 2019 m. gegužės 31 d., taigi, garso įrašai nebuvo padaryti įrodymų rinkimo tikslu jau vykstant ginčui teisme.
42. Garso įrašuose užfiksuotas atsakovo ir ieškovės dukrų pokalbis. Šiuose pokalbiuose nėra tiesiogiai išreikšta ieškovės pozicija dėl šalių susitarimo sukuri Turtą bendrąja daline nuosavybe, dėl ieškovės indėlio sukuriant Turtą, taip pat dėl kompensacijos ieškovei už jos indėlį į Turtą dydžio.
43. Išklausius garso įrašus matyti, kad ieškovės dukros derasi su ieškovu dėl kompensacijos ne tik ieškovei, bet ir jų šeimomis praradus galimybę naudotis Turtu laisvalaikiui leisti. Ieškovės dukrų argumentai dėl kompensacijos mokėjimo ir jos dydžio grindžiami ne konkrečiu susitarimu tarp atsakovės ir ieškovės dėl Turto sukūrimo bendrąja daline nuosavybe, o tuo, kad ieškovė, ieškovės dukros su šeimomis ilgą laiką Turtu naudojosi laisvalaikiui leisti, todėl neinvestavo į nuosavos sodybos įsigijimą, kad galimybės leisti laisvalaikį Turte netekimas morališkai sunkus ne tik ieškovei, bet ir ieškovių dukroms, ypatingai jų vaikams, kurie labai prisirišo prie atsakovo, kad ieškovei turi būti atlyginta už 10 metų indėlį tvarkant buitį ir patiriant tam išlaidas, tvarkant, apstatant Turtą, tvarkant aplinką. Atsakovo ir ieškovės dukrų tarimasis dėl kompensacijos vertinamas kaip siekis geranoriškai išspręsti situaciją, atsižvelgiant į ieškovės indėlį į Turto priežiūrą ir tvarkymą, taip pat į ieškovės vaikų indėlį į Turto priežiūrą.
44. Ieškovės ir atsakovės bendras gyvenimas truko ilgai – nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d. Byloje neginčijami šilti atsakovo ir ieškovės vaikų bei jų šeimos narių santykiai. Nors Turtas visų pirma buvo statomas/įrengiamas kaip atsakovo gyvenamoji vieta, Turtas pagal savo pobūdį ir buvimo vietą buvo tinkamas ir ieškovės, jos vaikų ir jų šeimos narių buvo naudojamas kaip sodyba laisvalaikiui leisti. Natūralu, kad ieškovė, gyvendama bendrai su atsakovu, leisdama Turte laiką, pirko prekes ir paslaugas, reikalingas gyvenimui Turte, rūpinosi buitimi, Turto ir aplinkos tvarkymu, grąžinimu. Taip pat natūralu, kad ieškovės vaikai ir jų šeimos nariai, esant ilgalaikiams artimiems santykiams su atsakovu, be apribojimų naudodamiesi Turtu laisvalaikiui leisti, prisidėjo prie Turto priežiūros.
45. Tačiau sprendimo 44 punkte nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į sprendimo 26 punkte nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir sprendimo 28-44 punktuose nurodytas aplinkybes, nėra pakankamos patvirtinti, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas sukurti Turtą kaip bendrąją dalinę nuosavybę.
46. Nenustačius, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas sukurti Turtą kaip bendrąją dalinę nuosavybę, atmetamas ne tik pirmasis ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 4082/11200 dalių Turto, bet ir išvestiniai ieškovės reikalavimai atidalinti ieškovės dalį iš bendrosios dalinės Turto nuosavybės ir priteisti ieškovei 40 850 Eur kompensaciją už jai tenkančią Turto dalį, plačiau dėl šių reikalavimų nepasisakant.
47. Ieškinį atmetus, ieškovei neatlyginamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
48. Atsakovai pateikė įrodymus, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą advokatui sumokėjo 1 210 Eur, o už tripliko parengimą ir konsultacijas sumokėjo 968 Eur, atsakovas už atstovavimą teisme sumokėjo 242 Eur, o už turto vertinimo atskaitos parengimą sumokėjo 786 Eur. Šios išlaidos atsakovų naudai priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).
49. 2020 m. liepos 3 d. pateiktas atsakovo prašymas dėl 580 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės 2020 m. birželio 19 d. teismo posėdyje, t. y. po CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos, todėl šios išlaidos atsakovui neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. Č. atsakovo S. R. naudai 1 028 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės R. Č. atsakovės A. R. naudai 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.