Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. prašymą suinteresuotam asmeniui A. D. dėl proceso atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad 2013-01-24 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-882-362/2013 šalys nutraukė santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nustatė, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas nuosavybės teise J. D. vardu, atitenka J. D., nes yra įgytas iki santuokos sudarymo ir yra jo asmeninė nuosavybė, todėl nedalintinas. 2013-12-30 pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami pakeisti teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 p., sprendimą prašė pakeisti, nes į butą buvo įdėta 30 000 Lt pareiškėjos asmeninių lėšų, o pareiškėjo – 10 000 Lt. 2014-01-31 Šiaulių apylinkės teismu sprendimu teismas pareiškėjų prašymą patenkino iš dalies – pakeitė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, jos 1 p. išdėstė tokia redakcija „1. J. D. ir A. D. susitaria pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise A. D., nes ji buvo įdėjusi į butą didesnę dalį savo asmeninių lėšų ir vaiko įgyvenamoji vieta nustatoma su motina, o J. D. išmokėti kompensaciją 10 000,00 Lt dydžio per 20 mėnesių kas mėnesį vienodomis dalimis (po 500,00 Lt kas mėnesį nuo taikos sutarties patvirtinimo dienos), (civilinė byla Nr. S2-788-797/2014 19-21 b.l.). Šioje proceso atnaujinimo byloje keliamas klausimas dėl minėto buto priklausomybės J. D. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas J. D. prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-788-797/2014, remdamasis CPK 366 str. 1 d. 2 p., 3 p. ir 9 p., dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, melagingų parodymų ir teisės normos taikymo klaidos.

Proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Tai pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

Dėl termino procesui atnaujinti

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisnių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t.y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Pareiškėjas J. D. proceso atnaujinimo pagrindu nurodo CPK 366 str. 1 d. 2, 3 ir 9 p. CPK 368 str. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Pareiškėjo nuomone, naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog 2014-01-31 sprendimu buvo pažeistos jo teisės, tapo žinomos tik 2014-08-18 pasikonsultavus su teisininkais, todėl yra pagrindas atnaujinti sprendimą CPK 366 str. 1 d. 2 p. Teismo nuomone, jau iš pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-788-797/2014 matyti, kad pareiškėjui buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo aplinkybės buvo žinomos dar bylos Nr. S2-788-797/2014 nagrinėjimo metu, todėl terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą praleistas.

Ar yra pagrindas bylos nagrinėjimui atnaujinti CPK 366 str. 1 d. 3 p., kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, teismas nepasisako, nes į bylą nepateiktas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nustatančio faktų, turėjusių reikšmės Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. S2-788-797/2014 teisėtumui arba pagrįstumui.

Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 str. nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 str. 1 d. nustatyta tvarka šaliai arba tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas. Teismas mano, kad apie neva teismo padarytą aiškią teisės taikymo klaidą (galimai neteisingą sutuoktinių bendro turto padalijimą) J. D. tapo žinoma 2014-01-31, t.y. sprendimo paskelbimo metu, todėl termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo sprendimo paskelbimo dienos, o ne nuo 2014-08-18, kuomet jis pasikonsultavo su advokatų profesinės bendrijos „Morkūnas Legal Bureau“ teisininkais. Trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo kopijos įteikimo pareiškėjui (jo atstovei advokato padėjėjai D. S.) momento (2014-02-05), šis terminą laikomas praleistu.

J. D. nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis ir būtų pagrindas atnaujinti praleistą procesinį terminą, todėl šis terminas neatnaujintinas (CPK 78 str.).

Dėl CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikymo

Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu - dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 str. 1 d. 2 p. aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-376/2005; 2008-01-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009-12-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-598/2009; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-373/2011).

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog pareiškėjui nebuvo žinoma, kad pripažinus butą A. D. asmenine nuosavybe, bus pažeistos jo asmeninės turtinės teisės, t.y. jis neteks teisės gyventi šiame bute, ir tai vertina kaip naujai, 2014-08-18 konsultacijos su teisininkais metu, paaiškėjusią aplinkybę, sudarančią pagrindą procesui civilinėje byloje atnaujinti. Minėta, kad aplinkybę būtų galima pripažinti naujai paaiškėjusia, ji turi egzistuoti nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau asmeniui apie ją nebuvo ir negalėjo būti žinoma.

Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie tai, kad pripažinus butą A. D. asmenine nuosavybe, jis neteks teisės gyventi šiame bute, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Santuokos nutraukimo bylose pateikti informaciją apie dalijamą turtą, jo sudėtį, vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 str. 4 p.). Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str. 4 d.). Šiuo atveju, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimas neprieštaravo pareiškėjų pareiškime dėl sutarties pakeitimo nurodytoms aplinkybėms, teismo posėdžio metu A. D. ir pareiškėjo atstovės duotiems parodymams, viešajai tvarkai ar sutuoktinių interesams.

Pareiškėjo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, jog jis nežinojo, jog butas atiteks sutuoktinei A. D., o jis neteks teisių į šį turtą, šio požymio neatitinka, nes jau bylos Nr.S2-788-797/2014 nagrinėjimo metu pareiškėjas suprato ir žinojo, ką reiškia asmeninė nuosavybė. Tai patvirtina pareiškėjo parašas po 2013-12-30 pareiškimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, kuriame abu pareiškėjai nurodo, kad iki tol nežinojo, ką reiškia asmeninė nuosavybė, o sužinoję, kreipėsi į teismą dėl minėtos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-458/2004). Pareiškėjas J. D. pateikė savo sąskaitos, esančios AB SEB bankas ataskaitos laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2005-12-31 išrašą, tačiau nenurodo aplinkybių, kodėl šis išrašas nebuvo pateiktas teismui civilinėje byloje Nr. 2S-788-797/2014. Proceso atnaujinimo nustatyta, kad dokumentai, liudijantys apie J. D. nuosavybės teise priklausantį butą buvo išduoti pareiškėjui 2013-07-15 (6-7 b.l.), 2014-01-29 teismo posėdžio metu jam atstovavo kvalifikuota teisininkė – advokato padėjėja D. S.. Tai, jog pareiškėjas po bylos nagrinėjimo ėmė nepasitikėti savo pasirinkta atstove, neleidžia daryti išvados, jog pareiškėjo atstovė veikė priešingai pareiškėjo interesams bei neinformavo jo, kas yra asmeninė nuosavybė. CPK 51 str. 1 d. numato, kad šalys gali vesti savo bylas patys arba per atstovą, t.y. pareiškėjas bet kuriuo momentu galėjo pasirinkti kitą atstovą, kuris atstovautų jo interesus teisme. Todėl pareiškėjo teiginys, kad procesas turi būti atnaujintas dėl to, jog asmuo nežinojo, kad pripažinus butą A. D. asmenine nuosavybe neteks teisės į šį turtą, vertintinas kritiškai, kadangi pirmiausia pats pareiškėjas nebuvo aktyvus savo teisių ir interesų gynimo požiūriu, nesielgė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, nesiėmė priemonių pažeistoms teisėms ginti. Pareiškėjas dar prieš 2014-01-29 posėdį turėjo pareigą ir galėjo pasikonsultuoti su teisininku, bei apie tikrąją situaciją informuoti savo atstovę advokato padėjėją D. S. ar teismą ir pateikti atitinkamą reikalavimą byloje, tačiau savo nuožiūra pasirinko kitą elgesio variantą.

Dėl CPK 366 str. 1 d. 3 p. taikymo

Pareiškėjas J. D. kaip vieną iš pagrindų atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. S2-788-797/2014 nurodė CPK 366 str. 1 d. 3 p., kuris numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomi melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pagal šio punkto nuostatas tokiu pagrindu procesas gali būti atnaujintas (CPK 370 str. 3 d.) tik kai yra visos juose nurodytos sąlygos. Taigi, nurodyto straipsnio 1 d. 3 p. nurodytas nusikalstamas veikas gali patvirtinti tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis, todėl siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nustatyta tvarka patvirtintas nuorašas. Be to, minėto straipsnio 1 d. 3 p. nurodyti faktai, kaip ir 1 ir 2 p. nurodytos aplinkybės, turi turėti bylai esminę reikšmę. Esminiai jie yra tada, kai pripažįstama, kad jeigu nurodyti faktai būtų konstatuoti nagrinėjant bylą, tai galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas.

Remiantis CPK 366 str. 3 p., pagrindas atnaujinti procesą yra dokumentų ar daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, kai toks suklastojimas nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi, proceso atnaujinimo pagrindas pagal šį punktą yra ne įtariamas, o tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas dokumento klastojimo faktas. Nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, patvirtinančio klastojimo faktą, procesas nurodytu pagrindu negali būti atnaujinamas, o pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 3 p., nepateikė įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, patvirtinančio minėtas nusikalstamas veikas.

Pareiškėjas J. D. nurodė, kad civilinėje byloje pareiškėjai davė neteisingus paaiškinimus, todėl teismas buvo suklaidintas, todėl buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Nurodo, jog jeigu bylą nagrinėjančiam teismui būtų buvusios žinomos tikrosios faktinės aplinkybės, teismo sprendimas būtų kitoks. Tačiau pareiškėjo pareiškime nurodomos aplinkybės, buvo žinomos ir nurodytos paties pareiškėjo, todėl savo esme šie parodymai negali būti vertinami kaip byloje naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Iš to seka ir tai, kad jei dėl minėtų pareiškėjo teismui duotų galimai melagingų paaiškinimų būtų priimtas ir įsiteisėtų teismo nuosprendis, būtų galima svarstyti proceso atnaujinimo galimybę CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Taigi, nepateikus šių įrodymų, o taip pat neįrodžius, kad šios veikos turėjo esminės įtakos teismo sprendimo priėmimui, konstatuotina, jog nėra pagrindo proceso atnaujinimui remiantis CPK 366 str. 1 d. 3 p.

Dėl aiškios teisės taikymo klaidos kaip proceso atnaujinimo pagrindo pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p.

CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią ir esminę teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Aiški teisės normos taikymo klaida yra vertinamoji sąvoka ir ji gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Be to, klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t.y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą.

Pareiškėjas nurodė, kad esminė pirmosios instancijos teismo klaida, lėmusi neteisėto sprendimo priėmimą, yra ta, kad teismas faktiškai nepatikrino, ar teisingai šalys santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodė bendrą santuokoje įgytą turtą ar jo nebuvimą, todėl priėmė įstatymui prieštaraujantį sprendimą, tuo pažeisdamas jo teises.

Sutartims dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikytinos bendrosios sutarčių teisės normos (CK 6.154 str. 1 d., 6.155 str. 1 d.), taip pat sutarčių aiškinimo taisyklės, išdėstytos CK 6.193-6.195 str.. CK 6.193 str. 2 d. nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Šiuo atveju sutarties tikslas inter alia yra pasidalinti turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Civilinėje byloje Nr. S2-788-797/2014 šalys bendru sutarimu nusprendė, kad reikia pakeisti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausymo A. D. asmeninės nuosavybės teise. Toks turto pasidalijimas atitiko jų valią ir nebuvo ginčijamas, patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis abiejų šalių pasirašyta 2013-12-17 ir patvirtinta teismo sprendimu 2014-01-31. Pagal galiojančią bendrąją taisyklę toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią.

Spręsdamas šį reikalavimą dėl proceso atnaujinimo, teismas įvertina tai, kad sprendimo teisėtumu pareiškėjas suabejojo tuomet, kai pats, nurodęs, jog butas asmeninės nuosavybės teise priklauso A. D., suprato, kad neteks teisės gyventi šiame bute. J. D. teiginys, jog 2013-12-18 pateikė melagingus parodymus, kad iki santuokos nutraukimo jam priklausęs butas buvo pirktas abiejų sutuoktinių lėšomis, nors jis buvo pirktas tik už asmenines pareiškėjo lėšas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatyta, kad nutraukta šalių santuoka buvo sudaryta 2011-07-07, reg. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-882-362/2013). 2005-01-19 J. D. pirkimo-pardavimo sutartimi įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). 2013-12-18 pareiškime dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo pareiškėjai J. D. ir A. D. pateikė duomenis, jog kartu gyveno jau nuo 2004 metų, 30 000 Lt mokėjo A. D., o 10 000 Lt J. D. (19-21 b.l.) Nors pareiškėjas ir pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2005-01-14 iki 2005-01-20 išėmė iš savo banko sąskaitos 36 000 Lt, tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina J. D. nurodytų aplinkybių, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iki santuokos nutraukimo priklausęs jam asmeninės nuosavybės teise, buvo pirktas vien iš asmeninių pareiškėjo J. D. lėšų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir įsiteisėjęs teismo sprendimas yra neteisėtas. (43-51 b.l.). Bendro turto nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.). Teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymą nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (išrašai iš turtą apskaitančių įstaigų ar turtines teises išviešinančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3. 51 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-384/2008). Tai, koks turtas yra įgytas santuokos metu buvo žinoma tik patiems sutuoktiniams, todėl nesant ginčo tarp sutuoktinių dėl dalijamo turto ir jo vertės, teismas, konstatavęs, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, ją patvirtino. Pareiškėja J. D. nesielgė kaip apdairus, atsakingas ir protingas asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar pasirašant sutartį, prašant patvirtinti sutarties pakeitimus, nebus pažeisti jo interesai. Tiek prieš pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tiek teikdamas pareiškimą dėl jos sąlygų pakeitimo, tiek gavęs sprendimą, pareiškėjas, turėjo teisę pasikonsultuoti su teisininku dėl sprendimo pagrįstumo ir, jei manė, kad jo teisės yra pažeistos, nepasirašyti sutarties ar paduoti apeliacinį skundą dėl sprendimo panaikinimo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, tačiau tai nereiškia, jis nesuvokia žodžio „asmeninė nuosavybė“ ar santuokos nutraukimo pasekmių sutarties esmės ir, kad jis prieš savo valią buvo priverstas pasirašyti sutartį sau nenaudingomis sąlygomis. Tai, kad sutuoktiniai pasidalijo butą, kuris buvo teisiškai registruotas VĮ Nekilnojamojo turto registre kaip priklausantis pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise, ir sutuoktiniai sutarė dėl jo vertės bei pasidalijimo būdo, teismas nelaiko esmine klaida, sudarančia pagrindą sprendimo pakeitimui.

Todėl teismas mano, kad atnaujinus procesą vien formaliais pagrindais būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumas ir reikštų betikslį ir nesibaigiantį civilinį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. CPK 7 str. 2 d. nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus. Nurodydamas teismui, kad butas buvo įsigytas už bendras lėšas, pareiškėjas jį įtraukė į dalintino turto sąrašą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, vėliau persigalvojo, todėl šį jo elgesį teismas laiko nesąžiningu. Asmuo elgdamasis nesąžiningai, negali reikalauti sąžiningo elgesio savo paties atžvilgiu. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms, tai neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą.

Teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, nes nėra įstatyme (CPK 366 str. 1 d. 2, 3, 9 p.) nustatytų pagrindų proceso atnaujinimui ir byla pagal CPK 370 str. 4 d. pakartotinai nenagrinėtina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. D. prašymą suinteresuotam asmeniui A. D. dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-788-797/2014 atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.