Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant T. T. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti UAB „A.“ padarytą 794,94 Eur dydžio turtinę žalą; visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, T. T. pripažintas recidyvistu.

T. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

UAB „A.“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš T. T. 794,94 Eur turtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į T. T. turtą – pinigines lėšas, esančias: AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 794,94 Eur), UAB „Revolut bank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 794,94 Eur), AB Šiaulių banko Kuršėnų KAC sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 794,94 Eur), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 794,94 Eur), paliktas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo (apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui, neišieškoma suma 1 038 Eur, apribojimo būdas ir mastas – visiškas).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Dėl bausmės individualizavimo ir T. T. aiškiai per švelnios bausmės paskyrimo

Dėl bausmių bendrinimo (BK 64 straipsnio 3 dalis)

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Dėl T. T. paskirtos bausmės

6. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. T. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant T. T. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti UAB „A.“ padarytą 794,94 Eur dydžio turtinę žalą; visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

7. BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas.

9. Vertinant apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstumą, pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pritaria prokuroro apeliacinio skundo teiginiams, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas individualias aplinkybes bei parinko T. T. netinkamą bausmės rūšį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

11. Aukštesnysis teismas pažymi, kad byloje nekyla abejonių, jog T. T. inkriminuotas nesunkus nusikaltimas – svetimo turto pasisavinimas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis – kriminalinę praeitį bei jo asmenybės charakteristiką. Svarstydama nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo nepripažino, anksčiau T. T. teistas net šešis kartus, keturi teistumui yra susiję su nusikalstamomis veikomis nuosavybei. Atkreiptinas dėmesys, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skiriamas areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, tačiau šių bausmių skyrimas ir jų atlikimas neatgrasė nuteistojo T. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Paskutiniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu T. T. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams. T. T. nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir T. T. pasiųstas atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. 2024 m. vasario 6 d. jis buvo lygtinai paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, neatlikus 1 metų 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės (bausmės/priežiūros pabaiga 2025 m. gegužės 8 d.). Taigi, T. T. nesugebėjo laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino T. T. recidyvistu ir vertino šią aplinkybę kaip jo atsakomybę sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina ir tai, kad T. T. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos buvo paleistas 2024 m. vasario 6 d., ir nepraėjus nei metams po jo paleidimo vėl nusikalto. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis T. T. yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančią nuobaudą, nes nėra duomenų apie jam paskirtos administracinės nuobaudos – baudos sumokėjimą (2 t., b. l. 52–54).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, T. T. skirtina griežčiausia BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. T. T. nusikalto neišnykus teistumui, paskutiniu teismo nuosprendžiu taip pat buvo baustas terminuota laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau T. T. nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų ir buvo pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vėliau buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad T. T. iš ankstesnio patyrimo nepasimoko, kartoja tas pačias klaidas ir savo elgesio pozityvia linkme nekoreguoja. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija T. T. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimo bausmės skyrimas jokios įtakos nedarys. Visos nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nusikalstamą veiką padarė tyčia, veikė tikslingai ir sąmoningai, kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų nuteistojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, aukštesnysis teismas pritaria prokuroro skundo motyvams, jog T. T. asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai, dėl ko pagrįstai manytina, jog terminuotas laisvės atėmimas septintą kartą teisiamam asmeniui, yra vienintelė efektyvi priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti T. T., kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei taip užtikrinti bausmės realų įvykdymą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartus duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nuteistajam T. T. paskirtą laisvės apribojimo bausmę už nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje pakeisti į griežtesnę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į visas jau anksčiau išdėstytas aplinkybes, skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis – už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriant laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio paskirta bausmė atitinka bylos aplinkybes, nuteistojo T. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams bei padės įgyvendinti bausmei keliamus tikslus.

Dėl bausmių bendrinimo pagal BK 64 straipsnį

14. Prokuroras savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė ir to priimtame procesiniame sprendime visiškai nemotyvavo, kodėl T. T., kuris nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, t. y. neatlikęs vienų metų trijų mėnesių dviejų dienų laisvės atėmimo bausmės, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrino BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu T. T. paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Teisėjų kolegija šiam prokuroro apeliacinio skundo argumentui pritaria.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

16. Pažymėtina, jog BK 64 straipsnio taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą veiką neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tai reiškia, kad tokiu atveju esminė aplinkybė yra naujos nusikalstamos veikos padarymo laikas, bet ne dėl naujai padarytos veikos priimto apkaltinamojo nuosprendžio laikas. Aiškinant BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismų praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas lygtinio paleidimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas. Laikas nuo paleidimo iš pataisos įstaigos iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausme, taigi į atliktos bausmės laiką neįskaičiuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, 2K-47-628/2014, 2K-56-495/2022).

17. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, T. T. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu už BK 178 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo nuteistas subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, ir 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutartimi T. T. paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime 2024 m. sausio 25 d. nutarimu T. T. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų ir jis paleistas lygtinai, neatlikus 1 metų 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2024 m. vasario 6 d. T. T. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ir tą pačią dieną įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriuje (laisvės atėmimo bausmės/priežiūros pabaiga 2025 m. gegužės 8 d.). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutartimi buvo patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus teikimas ir nutraukta nuteistojo T. T. priežiūra prieš terminą (2 t., b. l. 1–11, 13–24, 25–28, 29–30).

18. Naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, T. T. padarė 2025 m. sausio 20 d., t. y. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, neatlikus jam paskirtos ir neatliktos 1 metų 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės. Todėl T. T. neatlikta pagal ankstesnįjį nuosprendį bausmė turi būti subendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą bausmės lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikotarpiu, taikant BK 64 straipsnio nuostatas. Dėl šių nurodytų priežasčių skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

19. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydis – 1 metai 3 mėnesiai 2 dienos – yra didesnis nei šiuo nuosprendžiu T. T. pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis – 1 metai, tad teisėjų kolegija sprendžia, jog vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu T. T. paskirtos ir neatliktos 1 metų 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 3 mėnesiai – ir T. T. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 2 (dviejų) dienų laisvės atėmimas.

Dėl T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis)

20. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas spręsti T. T. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.

21. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

22. Teismų praktikoje pripažįstama, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui, ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nors baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

23. Vertinant nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, svarbią reikšmę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytą nusikalstamą veiką. Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgą laiką laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryšius, sukuria šeimą, dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-130-648/2016).

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad T. T. turi pastovią gyvenamąją vietą, turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, dirba bei yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo. Šie duomenys leidžia manyti, kad T. T. siekia integruotis į visuomenę.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Aukštesnysis teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, atsižvelgia ir tai, kad nuteistasis išlaiko du nepilnamečius vaikus, yra dirbantis, kad po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 11 d. nutartimi T. T. priežiūra buvo nutraukta prieš terminą (2 t., b. l. 29–30). Įvertinus šias aplinkybes, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas labiau neigiamai paveiktų T. T., pakenktų sveiko ir darbingo amžiaus nuteistojo socialiniams ryšiams, kas jį, atlikus bausmę, galimai pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus, taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl T. T. yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos 1 metų 6 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punkto nuostatomis, nuteistajam skirtinas įpareigojimas – tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

27. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio antrojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad T. T. nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiajai UAB „A.“ padarė 794,94 eurų turtinę žalą, sprendžia, kad tikslinga nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, nustatant šios žalos atlyginimo terminą – per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo.

28. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu T. T. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl proceso išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam T. T.

28. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

29. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 12 d. pažyma Nr. APD-2026-01794 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą T. T., kurias sudaro 170,83 Eur.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam T. T. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, tai yra įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, laikytina, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už T. T. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintauto Vileikio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. T. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti UAB „A.“ padarytą 794,94 Eur dydžio turtinę žalą, visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

T. T. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu T. T. paskirtos ir neatliktos 1 metų 3 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir T. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 2 (dviem) dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5 punktu, T. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 2 (dviem) dienoms vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, paskirti T. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant T. T. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo atlyginti UAB „A.“ padarytą 794,94 Eur dydžio turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš T. T. valstybės naudai 170,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. vasario 12 d. pažymą Nr. APD-2026-01794.