Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-11-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-768-1127/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-11-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2026-07-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-11-18
Bylos Nr.
1-768-1127/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42779-2023-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kaltinamasis
V. K.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Lidžita Kolosauskaitė, Eligijus Karbauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-768-1127/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42779-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.2.1; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Vakarei Abramaitytei, Linai Jusevičiūtei, Ausmai Motiejūnienei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,kaltinamajai V. K., jos gynėjui advokatui Eligijui Karbauskui,nukentėjusiajai V. K., jos atstovei advokato padėjėjai Lidžitai Kolosauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: ji 2023 m. spalio 30 d. apie 9.00 val. viešbučio „P.“, adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, tyčia abiem rankomis stūmė V. K. į krūtinės sritį, pastarajai neišlaikius pusiausvyros ir atsisėdus ant lovos, sugriebė abiem rankomis V. K. už ausų ir parvertė ją ant lovos, po ko, V. K. dengiantis veidą rankomis, ji (V. K.), siekdama atplėšti delnus nuo veido, tampė nukentėjusiąją už ausų, plaštakų ir rankų pirštų, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą ir dėl kraujosruvų dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimų veide ir dešinėje plaštakoje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. K. kaltės nepripažino. Parodė, kad tuometinį buvusį sutuoktinį įtarinėjo neištikimybe. 2023 m. kovo mėnesio gale buvo parengtas skyrybų prašymas ir prasidėjo mediacija. Sutuoktinis viską neigė, prisiekė jai, vaikams, sakė, kad nieko neturi, skambino V., prašė paaiškinti, kokie santykiai tarp jų, pastaroji pasakė, kad jie pažįstami 10 metų, neigė, kad nieko nėra. Mediacijoje taip pat sakė nieko neturintis, norintis toliau gyventi ir lankytis pas šeimos psichologą. Paskui vėl prasidėjo tas pats, prieš išvykstant į Vilnių jis keistas, pajuto, kad kažkas ne taip, pradėjo sakyti, kad vėl apgaudinėja, jis vėl neigė. Buvo spalio 29 d., grįžo iš darbo, buvęs sutuoktinis tą dieną buvo išvažiavęs pas mamą. Jis buvo pasimetęs, blaškėsi. Pagalvojo skambinti pažįstamai D. į Vilnių. Paprašė nuvažiuoti į P. viešbutį, nes ten jis nakvojo, kadangi darbas išperka viešbutį. Ji paskambino, sakė, kad viešbučio aikštelėje atvažiavo A. su moterimi ir jie nuėjo į viešbutį. Pasiskambino dukrai, pasakė, kad tėvas su kita moterimi viešbutyje, kad nežino, daryti, dukra sakė važiuoti ir įrodys. Tuo tikslu atvažiavo į viešbutį, ėjo per kambarį. Nuėjo toliau nuo durų, dukra pasibeldė ir A. atidarė duris. Dukra įėjo, o ji įėjo už minutės ar dviejų. Jis stovėjo palei sieną trumpikėmis ir maike. V. buvo be liemenėlės. Priėjusi prie A. pasakė: „ah, šitaip vyksta tavo nieko neturiu. Prašau atiduok namų raktus ir daugiau į namus negrįžk“. Padavė striukę, jis išėmė raktus, atidavė juos. Pamatė, kad V. sėdi ir plaukai užversti ant veido, ji verkė. Su dukra išėjo ir ji (kaltinamoji) prie jos neprisilietė. Jai svarbiausia buvo parodyti, jog jis meluoja, apgaudinėjo seniai. Po visko su dukra išėjo ir nuėjo iki mašinos. Važiuojant gavo žinutę, kuri buvo perskaityta (pridėta prie bylos medžiagos gynėjo prašymu). Važiuodama namo dukra pasiūlė užsukti pavalgyti. Užsuko į tą kavinę, už baro dirbo šviesi moteris. Paklausė, ar dirba V., jai atsakė teigiamai. Ji buvo iš anksto suplanavusi, kad prieš savaitę, prieš dvi važiuos į Kauną pas odontologą, paprašė, kad padirbtų. Papasakojo, kad ji turi du sūnus, vyras dirba užsienyje. Prie staliuko užsisakė kavos, dukra arbatos, o šalia jos (kaltinamosios) sėdėjo šeimininkė. Matyt, ji išgirdo ir paklausė, gal jai buvo žinoma. Nebuvo taip, kad jos ėjo į tą patalpą. Ten už baro nauja patalpa, erdvė buvo bendra, jokių uždarų erdvių nebuvo. Važiavo į tą kavinę paklausti darbuotojo, ar žino, kad vyksta tokie dalykai. Autostradoje reikia apsisukti 500 m, nevažiavo 10-15 km apsisukti.

A. turėjo sumokėti kompensaciją, todėl prasidėjo visa šita byla ir yra toks kerštas jai, V. K. nelietė. Viešbučio kambaryje užtruko 5-10 min. Kai įėjo, ji stovėjo prie lango. Dukra nufilmavo, kad turėtų pagrindą. Iš video, ji stovėjo rankomis užsidengusi, taip pat video matė, kad buvo susivėlę plaukai. Nukentėjusioji nieko nesakė, pokalbių nebuvo. Dukra buvo už nugaros. Gal ji filmavo. Ramia sąžine sako, neprisilietė. Nieko nuostabaus, kad meluoja. Jis melavo visą gyvenimą. Iki to įvykio V. matė toje kavinėje. Nebuvo pykčio, tik kai jis sakydavo, kad išsigalvoja, nieko nėra, jai reikėjo fakto, kad nekvailintų jos. Su nukentėjusiąja pakalbėti nesutiko, koks skirtumas, ką ji norėjo paaiškinti. Iš įvykio buvo vienas video, kelių sekundžių trukmės. Kai įėjo, V. stovėjo gale kambario ir dengėsi kelnėmis veidą. Ji (kaltinamoji) stovėjo šonu, ir kai atsisukusi padavė striukę, buvo nugara į ją, ką tuomet veikė nukentėjusioji nematė. Nematė, ar ji pati užsidengė veidą. Prie V. nebuvo prisilietusi, nebuvo tokių veiksmų, netempė jos. Visas veidas buvo plaukuose, rankomis užsidengusi. Kai išėjo, ji dengėsi veidą. Video matosi, kad V. kelnes pakėlusi ir užsidengusi veidą. Dar vienas video, kai ant lovos sėdėjo. Kažkoks buvo pokalbis, kad vyrą turi, vaikus – dukra sakė, ne ji įraše kalbėjo. Sužalojimų ant nukentėjusiosios nematė, ji sėdėjo užsidengusi veidą ir plaukai buvo ant veido. Atsisuko ir ji sėdėjo ant lovos. Kai įėjo, V. K. stovėjo, matė, kad buvo ji. Nėjo prie jos ir nežiūrėjo, ar sumušta. Kambarys nedidelis. Arūnas stovėjo palei sieną, lovos galas buvo 30 cm jai už nugaros. V. K. jos nedomino, ją domino, kad A. yra ne vienas. Tikrai jos nestumdė. Nežino, kodėl ji buvo užsidengusi veiką ir verkė, gal gėda buvo. Kai išėjo, gavo žinutę iš A. numerio, praėjo pusvalandis, gal daugiau. Suprato, kad rašė V. A. nesutiko su jos siūlomomis sąlygomis, norėjo nutraukti bylą, sakė atsisakyti santuokos bylos, kad nebūtų vykdomas baudžiamasis procesas. Nesutiko nutraukti santuokos bendru sutarimu, norėjo, kad jis padengtų visas išlaidas iš išmokėtų kompensacijas.

Nukentėjusioji V. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2023 m. spalį ar lapkritį, tiksliai nepamena, viešbučio „Panorama“ kambaryje, apie 9.00 val. ryto, įsiveržė V. į kambarį, radus ją pradėjo filmuoti ir muštis - ji įėjo su dukra ir iškart filmuoti pradėjo, sakyti, kad „va, mano vyras su meiluže“, priėjo prie jos sakydama: „gal ir tu vyrą turi“. Stūmė ją, parvirto ant lovos, su kumščiais pradėjo į veidą, plaukus tampė ir pešiojo. Vaizdo medžiagoje matosi, plaukai suvelti, kokie buvo įėjus ir vėliau po sumušimo. A. K. tiesiog stovėjo, jokių veiksmų neatliko, neprisimena, ar ką nors sakė. Po to jos išėjo iš kambario. Koks buvo motyvas, nežino. Kaltinamoji nepaaiškino, kodėl atėjo, užsipuolė ir pasakė, kad yra meilužė jos vyrui. Iki šio įvykio kaltinamosios nepažinojo, susitikus nebuvo. Po viešbučio kaltinamoji apsilankė jos buvusioje darbovietėje, parodė filmuotą medžiagą. Nežino, ar ji, ar dukra, atsiuntė sūnui ir, kiek žino, buvusiam vyrui, susiradusios per „Facebook“. Kiek truko įvykis, iki kol jos išėjo, nežino, mano, kad apie 10-15 min. Tą pačią dieną, kai atsigavo, po valandos ar dviejų, bandė susisiekti su kaltinamąja, pasikalbėti ir paaiškinti. Nepavyko susisiekti, ji neatsiliepė. Kiek girdėjo, įvykio metu kaltinamosios dukra šaukė ant savo tėvo ir filmavo telefonu. Atrodo, draugas gal sakė baigti, per miglą prisimena. Kai ją sumušė, dukra sakė: „gal gana, mama“.

Kaip prasidėjo ši diena nepamena. Turėjo būti pas dantistą ar kosmetologę Vilniuje. Atvyko savo automobiliu, ne su A. K., jie susitiko stotyje. Į viešbutį nuėjo kartu. Išgirdus beldimą, duris atidarė A. K.. Ji stovėjo prie sienos, buvo matoma pro duris. Atidarius duris, įėjo V. K. su dukra iškart filmuodamos – filmavo tik E. Nepamena, kuri įėjo pirma. Neprisimena, žiūrėjo į duris, ar į žemę, nepamena, ar ką nors turėjo rankose. Dėl smūgių kumščiais į viršutinę galvos dalį nurodė, kad gal turėjo omenyje, kad su plaštaka nebuvo suduota, bet buvo liečiamas veidas, galva, ausis su kumščiais ir nagais. Žodis smūgis, kai prieina ir iš visos jėgos trenkia. Įėjus į kambarį nesidengė, dengėsi, kai pradėjo mušti. Kiek atsimena, su kelnėmis nesidengė, dengėsi veidą su pirštais. Bandė gintis saugant veidą, pati nekėlė rankos. V. K. buvo agresyviai nusiteikusi. Agresyvumas pasireiškė garsiu šaukimu, mušimu. Nuotraukos buvo darytos gydymo įstaigoje Kaune, adreso negali pasakyti. Jos darytos naudojant telefoną, fotografavo gal gydytoja, gal seselė. Išeinant iš viešbučio su registratūros darbuotojais nebendravo, mano, kad nebuvo priėjusi prie registratūros. Spalio 30 d. nesikreipė iš karto, nes buvo šoke, nežinojo, ar kreiptis, ar ne. A. K. tą dieną važiavo į Kauną darbo reikalais ir kartu nuėjo teikti pareiškimą. Į policiją ji nusprendė važiuoti. Bandė susisiekti su V. K. – nepamena, skambučiu ar žinute. Rašė, kad norėjo pasikalbėti. Norėjo atsiprašyti iš žmogiškosios pusės, kaip moteris su moterimi. Nemano, kad rašė nepasitenkinimą. Norėjo moteriškai pasikalbėti apie santykius, jų abiejų šeimas. Tuo metu nebuvo namie. Kai grįžo ir sūnus pasakė kreiptis į teismą, jei nukentėjo. Kai grįžo, buvo jaunesnysis sūnus, vyresnysis buvo Klaipėdoje. Nepasakys tiksliai, ką kalbėjo. Jos sutuoktinio Lietuvoje nebuvo, jis grįžo po mėnesio, išvažiuodavo 2-3 mėnesiams.

Civilinį ieškinį palaiko. Patyrė psichologinę žalą, negalėjo eiti į darbą, nes buvo viskas paviešinta, bijojo išeiti iš namų, skaudėjo, akivaizdžiai veidas subraižytas ir ausys, buvo kraujosruvos, skaudėjo galvą. Lankėsi pas gydytojus, padaryta ekspertizė. Gintarinėje vaistinėje pirko vaistus nuo skausmo, tepaliukus, labai dažnai migreniniai priepuoliai būdavo, ėjo pas psichologą, buvo raminamieji vaistai. Skambino direktorei, paaiškino, kad jai negalima tokiai rodytis darbe, atsiprašė, kad turėjo pamatyti tokį vaizdą.

Liudytoja L. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2023 m. spalio 30 d., tarp 9-12 val., įėjo dvi moteriškės, prisistatė kaip A., vairuotojo, žmona ir dukra, paklausė, kur yra kavinės vadovė ir pasakė, kad nori pasikalbėti. Pasiėmusios telefoną buvo ir parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo jų kolegė, kad jos žinotų, kaip negražiai elgiasi. Kokie motyvai buvo, nežino. Buvo keli vaizdo įrašai. Viename palei sieną matė vyrą, o kitame – jos kolegė V. 2 ar 3 įrašai buvo, ten, kur vyriškis stovėjo, kad moteris užsimojusi ėjo link V. Antrame įraše matė, kad užsidengusi V. suveltais plaukais ant lovos. Įrašai buvo neilgi, iki minutės. Tiksliai neprisimena, ar moterys sakė, kokiu pagrindu rodomas įrašas. Jis buvo rodomas moterų telefone. Negali tiksliai pasakyti, kurios moters rankose buvo telefonas. Jos nuomone, atvažiavo supažindinti su įvykusiu įvykiu. V. K. tą dieną nedirbo. Santykiai su ja tuo metu buvo draugiški, labai šiltas ir geras žmogus, kolektyvo dalis. Po įvykio teko bendrauti su V. K., vakare skambino jai, atsiprašė. Nepamena, kelintą valandą skambino. Neklausė V. K., kas nutiko, viskas buvo aišku iš ryto. Pokalbis buvo trumpas, ji atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos. V. K. žinojo apie moteris, o iš kur, nežino. Po vaizdo įrašo susidėliojo, kas įvyko. Aišku, kad buvo meilės trikampis, santykiai užsimezgę. Po šio įvykio matėsi gal praėjus keturioms dienoms. Pastebėjo nemažai sužalojimų, mėlynės buvo, už ausies buvo (rodo dešinės pusės ausį ir galvą). Nėra visiškai garantuota. Mėlynuoja, žaliuoja ausies kaušelis. Neklausė, iš kur sužalojimai, ir taip buvo aišku. Vaizdo įraše matė, kaip stovėjo graži, plaukai lygūs, o antrame – sėdi ant lovos, plaukai piestu pasišiaušę. Aišku, kad buvo sumušta. Paskui kalbėjosi, sakė. Ką tiksliai sakė, nepamena. V. K. dėl sužalojimų nepasakojo, ji (liudytoja) pati pamatė. Kai pasakė, kad ausis mėlyna, ji (nukentėjusioji) patvirtino tai. Buvo nustebusi, kai pamatė po trijų – keturių dienų, mėlynės jau keitė spalvą. Neklausė, ar pažinojo galimai ją sumušusią moterį. Ar spalio 30 d. buvo jos pamaina, neprisimena. Jos dažnai susikeisdavo. Neprisimena, ar tą dieną nukentėjusioji prašė pasikeisti. Su dvejomis atvykusiomis moteris išvis beveik nekalbėjo, stovėjo už baro, tą įrašą peržiūrėjo joms pakvietus, nekalbėjo. Vardą ir pavardę gal ir pasakė moterims. Apie jos šeimą nepapasakojo, nes nepažįsta. Apie jos šeimą, vaikus su minėtomis moterimis nekalbėjo. Su kuo be jos dar galėjo kalbėti, nežino. Moterys kavinėje buvo apie valandą. Jos į kavinę atėjo ne pas ją asmeniškai, o kaip į kolektyvą, kas „pasimaišė“, tam ir papasakojo.

Liudytojas E. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad dieną po įvykio bendravo su mama ir ji pasirodė nuliūdusi, sutrikusi, galvojo gal tokia diena. Pačio įvykio dieną gavo vaizdo įrašus iš E. E. per per Facebook Messenger, paklausė ar jo mama, ar žino, kad su jos tėčiu užtikta viešbutyje. Paklausė jos, ar buvo naudojamas smurtas, pasakė tikrai ne. Akivaizdu, kad buvo naudotas, dar kartą paklausus teigė, žinoma, kad ne ir ištrynė vaizdo įrašus, nes jie bus reikalingi teismui ir tėvų skyrybomis. Pirmas vaizdo įrašas, kaip užeina į viešbučio kambarį, stovi A. prie sienos, nieko nereagavo. Antrame įraše matėsi jo mama, kai pirmame įraše matėsi, kad stovi sunerimusi, plaukai gražūs, prisidengusi su kelnėmis veidą, o antrame įraše prie veido, plaukai sudarkyti, sako: „meilužė, gal ir tu vyrą turi“. Įrašai buvo trumpi, iškarpyti, buvo atsiųsta mažoji dalis. Nesuprato motyvo. Su mama kalbėjo. Pradžioje nežinojo visų dalykų, mama sutrikusi, kad buvo užtikta su kitu vyru, jai buvo gėda. Žinojo, kad tėvai buvo skyrybų procese, nes ilgą laiką nesutarė. Su mama bendravo apie patį įvykį, kodėl nutiko, sakė jai rašyti pareiškimą, nes jis buvo sužalota, pasakė, kad ją mušė, kreipėsi pas psichologus. Kiek pamena, mama sakė, kad A. žmona mušė, už plaukų ėmė, ausys nubrozdintos, mėlynės, savo akimis matė, kaip ji atrodė, po įvykio praėjus trims ar keturioms dienoms, ne daugiau. Buvo ausis nudrėksta, matėsi mėlynė. Pateikė įrašus į mamos darbovietę. Nežino, ar tuos pačius, bet parodė, jam pasakojo mama. Negali pasakyti, kam dar buvo parodytas įrašas, gal jo tėčiui. Tiek iki įvykio, tiek įvykio metu gyveno atskirai. Žinutę gavo 30 d., vakare, apie 22 val., pradėjo gauti žinutes ir įrašus, tiek to bendravimo. Pirmąja žinute buvo paklausta, ar V. K. jo mama, paklausus apie smurtą, reikalavo atsiųsti tėčio numerį. Prašė atsiųsti įrašus, norėjo įsitikinti, kad mama nebūtų šmeižiama. Su mama kalbėjo tą pačią dieną, ji buvo be nuotaikos, bet nieko dar nežinojo, nesakė apie tai. Išvadą dėl naudoto smurto daro iš išvaizdos – vieną minutę graži, o kitą plaukai sudarkyti, sužalojimai. Plaukai plėšyti kuokštais. Kaip supranta, taip ir pasakojo. Dėl video sukarpymo – jam mama sakė, kad visą laiką filmavo, o ten sekundėmis įrašai. Mama paaiškino, kad buvo užpulta, sumušta, pasakė, kad sužalotas veidas ir ausis.

Liudytoja E. E., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad prieš pusantrų metų nuvyko į Vilnių, kur mama gavo iš pažįstamos, nes kuris laikas įtarinėja tėtį, kad jis neištikimas, o jis prisiekinėja, kad nieko neturi, kad mama prisigalvoja. Dėl šios aplinkybes, jautėsi kvailinami, nes tėtis dirba vairuotoju, vakare į Vilnių ir kitą dieną grįžta į Palangą. Mama paprašiusi pažįstamos pastebėti, ar jis vienas atvyksta, mama informuota, kad atvyko ne vienas ir ėjo į viešbutį su moterimi. Atėjo mama ir sakė važiuoti užfiksuoti faktą, jis apgaudinėja. Sėdo ryte į automobilį, tą viešbutį žinojo, nes ten jis pastoviai apsistoja. Atėjus palipo laiptais, mama klausė, kaip darys, sakė, kad ji (liudytoja) eina pirma. Pabeldė, mama stovėjo šalia, atidarė tėtis duris, apsimiegojęs, nustebo. Ji pasisveikino, lyg nenori įleisti, prie lango stovėjo tėčio meilužė, sakė, kad pagaliau išaiškėjo melagystės ir pasiėmė savo telefoną, norėdama faktą užfiksuoti, kad turėtų įrodymą melagystės, ir nufilmavo, išsisaugojo. Ji užėjo pirma, paskui mama, kuri stovėjo už jos, paprašė tėčio namų raktų, iš kišenės juos atėmė. Ta moteris pradžiai stovėjo, po to atsisėdo. Pamačiusi, kad pradėjo filmuoti, bandė užsidengti veidą, plaukus mesti ant veido, kad nesimatytų jos veido. Vienintelio ko klausė, ar turi vaikų. Jos po to išsiakino, kad ji viską žinojo apie jų šeimą, kad yra vaikai. Kad mama skriaudė yra melas, nori apšmeižti ir jų pinigų. Sužalojimų nematė. Atrodo, kad mama nukentėjusiajai nieko nesakė. Filmavo ji (liudytoja), užtruko daugiausia penkias minutes, mano, kad trumpiau – atėjo, užfiksavo faktą, iš kišenės raktus pasiėmė. Filmavo visą įvykį. Kai atėjo, pasiėmė telefoną ir ranką, buvo šokas. Padarė du įrašus. Išėjusios iš viešbučio, nuėjo žemyn laiptais, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Turėjo įtarimų, kad ji galėjo dirbti „I.“ kavinėje, todėl į ją ir užsuko. Kavinėje bendravo, klausė, ar jos galėjo ką žinoti apie tai, kad vyksta romanas. Nebuvo, kad tiesiogiai bendrautų, tiesiog perdavė žinutę ir paklausė apie to įvykio žinojimą, užsisakė pavalgyti ir paklausė. Kokios jų pareigos nežino, neprisistatė. Bendravo su dvejomis darbuotojomis. Grįžusi video išsiuntė sūnui, susiradusi jį. Pagalvojo, kad vaikai turi žinoti, parašė E., kad tėtį užtiko, kad mama neištikima, paklausė, ar gali atsiųsti savo tėčio kontaktus, pasakė, kad nesiųs ir pats perduos. Paklausė, ar turi įrodymų. Kavinėje įrašas nebuvo rodomas. Nemano, kad mama iš telefono galėjo parodyti. Mama iš viso neturėjo nieko su savimi pasiėmusi. Viešbutyje nebuvo jokių jos mamos veiksmų. Dengėsi veidą ir jos norėjo jį pamatyti. Mama buvo šalia, jokių veiksmų neatliko. Tėtis nieko nedarė, tik stovėjo, jei būtų smurtas, tėtis sureaguotų. Telefonas, kuriuo filmuota, priklauso jai (liudytojai). Įrašai buvo trumpi, gal po 10 sekundžių.

Liudytojas A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2023 m. spalio 30 d., apie 9.00 val., ryte, Vilniuje, viešbutyje „P.“, pabeldė į kambarį, įleido, įėjo dukra E., iš paskos buvusi žmona V. K., kambaryje buvo kartu V. K. E. pradėjo filmuoti su datomis, numeriais, vietomis, kaip kažkam norėtų parodyti, žmona irgi įėjusi: „o, vyras su meiluže“, kažkaip taip sakė. Įėjus dukrai, V. buvo kambaryje, kažkur prie stalo stovėjo, neprisimena, ar ką turėjo rankose, lyg maikutę. Pirma įėjo E., po to V. E., mano, arti su telefonu buvo, tas kambarys buvo dviejų metrų. E. kiek įmanoma iš arčiau filmavo. Konfliktas kilo, V. pamačiusi, kad ją filmuoja užsidengė veidą su rankomis, ir ji viso konflikto metu rankose kažkuo užsidengusi. Buvo užsidengusi abejomis rankomis, kad veido nesimatytų. Iš pradžių V. žodžiais aiškino, paskui, kaip suprato, šaukė: „pasirodyk, kaip tu atrodai“, žodžių neužteko, kiek suprato, norėjo V. atplėšti rankas, kad veidą pamatytų. Kilo konfliktas isteriškas, bandymas rankas atplėšti, plaukus graibė, šaukė, truko apie 5 min., su viskuo. V tampymo metu atsisėdo ant lovos, V. parvertė, neišlaikiusi pusiausvyros. Jam būnant kambaryje, V. buvo sudavus. Daugiau draskymas su rankomis, čiupimas už rankų, nepavykus atplėšti plaukus, stumdymai daugiau, draskymai. Išeinant E. sakė, kad viskas, su jais negyvens, nebe tėvas, iš jo striukės išgriebė raktus nuo buto, su triukšmais išėjo. Išėjus sutuoktinei, nukentėjusiosios plaukai buvo sutaršyti, kaip į nosį įbrėžta, ant rankų kaip nubrozdinimai. Buvo tampoma už plaukų. Matė, kad buvo griebimas, kad atplėštų rankas. Imta už rankų, į šalia esančią lovą parversta. Nubrozdinimų ir įbrėžimų anksčiau tikrai nebuvo. Buvo šokas tuo metu, kai viskas vyko, jis stovėjo. Kai prasidėjo grumtynės, bandymas plėšti, kelias sekundes nesuprato, kas vyksta, ar taip gali būti. Prie V. V., o E. prie pat V. Kai atėjo suvokimas, traukė E., ji pati sakė: mama, baik“. Po įvykio nukentėjusioji buvo susiėmusi už rankų, verkė. Abu tylėjo, sėdėjo pusė valandos. Nukentėjusioji labai blogai jautėsi. Vaizdo įrašas iškarpytas, V. jam jį parodė praėjus neilgam laikui po įvykio. Važiuojant į policiją to įrašo nebuvo matęs. Abu su V. nusprendė, kad jis yra iškarpytas, nes nebuvo jokių smurto scenų pavaizduota. Pareiškimas buvo parašytas kitą dieną, kadangi įvykio dieną buvo komandiruotėje, reikėjo važiuoti per pietus iš Vilniaus, reikėjo laiko ir supratimo, ką daryti. Išvažiavo, sakė pasitart su savo giminėmis. Kitą dieną turėjo vykti į Kauną iš Palangos, susitarė, šeima patarė, kad taip negalima, reikia rašyti pareiškimą. Atvažiavo į Kauną, turėjo pora valandų, prie autobusų stoties yra policijos komisariatas, nuėjo kartu ir parašė. Atrodo, kad E. filmavo nuolat. Patraukė dukrą ir bandė skirti, imti V., kad atstotų nuo V. Tiksliai neatsimena, buvo šokas. Išėjus iš kambario, buvo registratūroje išsiregistruoti, buvo vienas. Registratūroje nieko nepasakojo, susimokėjo už antrą žmogų kambaryje. V. iš darbovietės paskambino kolegės, tiksliai nežino. Tiksliai nežino ir neprisimena, ar ta pati kolegė, su kuria susikeitė. Nepamena, ar iš jo telefono buvo rašoma.

Liudytoja D. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta V. K. apie 10 metų, jos buvusį sutuoktinį yra mačiusi kelis kartus, paduodavo jam siuntinius, kad įteiktų žmonai. V. K. paprašė sužinoti, ar buvęs sutuoktinis vienas atvyko į Vilnių. Ji pamatė, kad ne. Jo atvykimas buvo apie 23 val., stebėjo, kaip jis atvyko, pasistatė autobusą prie viešbučio, priėjo kartu prie registratūros, paskambino ir pasakė V. K., kad atvyko ne vienas, o su moterimi. Jie bendravo kaip pora – jis nešė jos rankinę, buvo apkabinęs per liemenį, akivaizdu, kad pora, o ne kaimynai. V. K. po to truputį pasakojo, kad atvažiavusi rado, reikia skirtis su vyru. Jie susitiko autobusų stovyje, atvyko tuščiu autobusu, viešbučio aikštelėje, be keleivių, tik su moterimi. Ji (liudytoja) sėdėjo „McDonald‘s“, priartėjo keliais metrais arčiau, kad matytų juos prie registratūros lifto. Viskas akivaizdžiai matėsi – autobuse kažką rinkosi, degė šviesa, matėsi, kad jie yra. Ji norėjo gauti tokią informaciją, nes įtarė, kad vyras neištikimas, ji (liudytoja) viską atskleidė, pranešdama telefono skambučiu, t. y. pasakė, kad ne vienas atvyko. V. K. labai nusivylė. Atrodo, kad ją vežė dukra. Daugiau detalių nepasakojo, nieko nežino.

Liudytoja I. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vieną dieną atvyko moterys, ji sėdėjo prie baro su dukra. Moteris priėjusi paklausė, kur direktorė, barmenė parodė į jos (liudytojos) pusę ir priėjo prie jos (liudytojos). Jos parodė telefone ar nuotrauką, ar video, ir paklausė, ar ši moteris yra jų darbuotoja, patvirtina, kad tai barmenė V., sakė, kad nori pakalbėti. Pasakė, kad rado su atvykusios moters vyru. V. K. matė po kelių dienų po šio įvykio. Nieko nematė, nes moteris pasišukavusi, pasidažiusi, tik paskui išgirdo. V. K. kažkiek pasakė, kad buvo įvykis. Tik matė nuotraukoje ar įraše, kad plaukai buvo suvelti. Kiek suprato, buvo nuvažiavusi A. žmona su dukra ir rado V. ir A. Matė tik vieną epizodą, V. sėdėjo ant lovos, A. stovėjo dešinėje. Nieko ypatingo nebuvo, neatkreipė dėmesio. Daugiau su tomis moterimis nebendravo. V. gerokai vėliau pasakojo apie aplinkybes, ji (liudytoja) klausė, kur buvo išvykusi. Atsiprašė, kad buvo toks dalykas, sakė norėjo pasikalbėti ir atvažiavo žmona su dukra. Iš karto nesakė, tik iš nuogirdų girdėjo, kad buvo tampoma. Nežino, ar kažkam dar rodė video, jai (liudytojai) nerodė. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad buvo parodyta nuotrauka, bet nežino, ar video, ar nuotrauka. V. K. minėjo, kad skauda ausį. Neprisimena, kaip sakė, gal apsiskundė. Neatsimena, kada paaiškėjo aplinkybės.

Liudytoja A. P., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sėdint kavinėje su mama atėjo dvi moterys, prisistatė vairuotojo A. žmona su dukra, parodė vaizdo medžiagą jos mamai ir klausė, ar jos atpažįsta moterį. Mama jas pasikvietė į patalpą ir nuėjo. Ji (liudytoja) buvo užėjusi trumpam, vėliau išėjo, nuosekliai nedalyvavo. Video matė tik pradžią, kol rodė V. veidą. Ji buvo su balta maikute, šortais, plaukai pasišiaušę. Gal kažkiek ir kalbėjo su moterimis, jos buvo susijaudinusios, pasimetusios. Girdėjo, kad užtiko V. su vyru, daugiau aplinkybių nėra žinoma. Po to įvykio su V. nesimatė. A. žmona skambino paklausti, ar V. atėjo į darbą. Ji (liudytoja) dirba skirtingose pamainose su V. Ji buvo atėjusi į darbą gal po 2-3 dienų. Neprisimena, kad prašė, kad padirbtų už ją, ar taip gavosi. Nebendravo su V. apie tą įvykį, tik darbiniais reikalais. Vizualiai nematė sužalojimų, bet girdėjo kad yra sumušta. Kas ją sumušė, nežino. Tą dieną V. buvo laisva diena. L. J. dirba jos pamainoje, ji nukreipė moteris pas jas.

Teisme buvo pateikti ir perskaityti liudytojos A. P. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39872-24. Liudytoja parodė, kad V. K. pažįsta, nes ji iki 2024 metų sausio mėnesio dirbo kavinėje UAB „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai buvo tik darbiniai, artimiau nebendravo. 2023 metų spalio mėnesio tikslios dienos nepamena, laiko nurodyti tikslesnio negali, bet buvo jau po pietų, į UAB „I.“ kavinę, kurioje tą dieną buvo ji ir jos mama I. P., sėdint prie stalelio ir kalbantis į kavinę atvažiavo dvi nepažįstamos moterys (viena vyresnė, kita jaunesnė). Moterys darbuotojų paklausė, ar yra kavinės direktorė, kažkuri iš darbuotoja parodė į jų stalelį, prie kurio sėdėjo su mama. Priėjusios moteriškės prisistatė žmona ir dukra, maršrutinio autobuso vairuotojo A., kuris, pravažiuodamas pro šalį, reguliariai sustoja kavinės teritorijoje esančioje autobusų stotelėje. Kadangi moteriškės norėjo pakalbėti tik su jos mama, ji jas paliko prie stalelio ir išėjo. Apie ką vyko pokalbis su mama, nežino, nes nesidomėjo. Jokio vaizdo įrašo jai niekas nerodė. V. K. po minėtų moterų apsilankymo pamatė po keleto dienų. Ant V. K. veido nematė jokių išoriškų sužalojimų, smulkiau apie įvykį V. K. nepasakojo ir ji nesidomėjo (3 t., b. l. 35-37).

Teisme buvo pateikti ir perskaityti liudytojos I. P. parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-39872-24. Liudytoja parodė, kad V. K. pažįstą, nes jis iki 2023 metų sausio mėnesio dirbo jos kavinėje UAB „I.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Jų tarpusavio santykiai buvo tik darbiniai, artimiau nebendravo. 2023 metų spalio mėnesio tikslios dienos nepamena, laiko nurodyti tikslesnio negali, bet buvo jau po pietų, į UAB „I.“ kavinę, kurioje tą dieną buvo ji pati, sėdint ir kalbantis jai su dukra A. P., prie stalelio į kavinę atvažiavo dvi jai nepažįstamos moterys (viena vyresnė, kita jaunesnė). Moterys darbuotojų paklausė, ar yra kavinės direktorė, kažkuri iš darbuotojų parodė į ją ir jos prie priėjo. Prie jos priėjusios moteriškės prisistatė žmona ir dukra, maršrutinio autobuso vairuotojo A., kuris, pravažiuodamas pro šalį, reguliariai sustoja jų kavinės teritorijoje esančioje autobusų stotelėje. Moterys pasakė atvažiavusios iš Vilniaus ir parodė telefone buvusią nuotrauką, paklausė, ar tai jos darbuotoja, nuotraukoje matėsi V. K., dėvinti baltą palaidinę ir juodus šortus, ir palaidinę dėvintis autobuso vairuotojas A. Joms pasakė pasikalbėti eiti į kitą patalpą, kur nebūtų pašalinių žmonių, abi moterys papasakojo, kad tos pačios dienos ankstyvą rytą Vilniuje esančiame viešbutyje (kurio pavadinimo neminėjo), tame pačiame kambaryje, jos rado savo sutuoktinį ir tėvą A. su jos darbuotoja V. K., tačiau nieko konkrečiau apie tai, kas ten nutiko, nepasakojo. Jai jokio vaizdo įrašo nerodė. V. K. po minėtų moterų apsilankymo pamatė po keleto dienų. Ji atėjo jos atsiprašyti, kad pas ją buvo atvykusios į kavinę pasikalbėti minėtos moterys. Ant V. K. veido nematė jokių sužalojimų, smulkiau apie įvykį V. K. nepasakojo, tik paminėjo, kad dėl netinkamo minėtų moterų elgesio Vilniuje kreipėsi į policiją ir parašė pareiškimą. Vėliau šia tema jai su V. K. bendrauti neteko, nes ji netrukus, 2024 m. sausio mėnesį „išėjo“ iš darbo jų kavinėje ir išvyko gyventi į Palangą (3 t., b. l. 31-34).

2023 m. spalio 31 d. V. K. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. spalio 30 d. apie 09.00 val., viešbutyje „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), jai žinoma moteris, kurios nėra mačiusi, t. y. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia, rankomis ją pastūmė, dėl ko nukrito ant lovos, po to ji rankos kumščiu jai trenkė į veido sritį, taip pat rankomis apdraskė jai veidą, rankomis suėmė už plaukų. V. K. tokiais smurtiniais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti tyrimą (1 t., b. l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 31 d. specialisto išvadoje Nr. Nr. G 2331/2023 (02) konstatuota, kad V. K. poodinės kraujosruvos dešiniame ausies kaušelyje išsivystė kieto buko daikto poveikyje, o odos nubrozdinimai veide, dešinėje plaštakoje padaryti briauną turinčiu daiktu ir būdingi sužalojimams padaromiems pirštų nagais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 105-106).

Iš 2023 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas „D07_20231030085158“, kurio trukmė yra 1 min. 20 s. Vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta ir fiksuoja viešbučio „P.“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), trečio aukšto bendras patalpas prie lifto ir laiptų. Taip pat fiksuoja ir šiek tiek koridoriaus, kuris veda į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo pradžioje yra matoma, kaip dvi raudonomis striukėmis apsirengusios moterys eina link vaizdą fiksuojančios kameros iš minėto koridoriaus, kuriame yra kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Moterys ateina prie lifto. Moteris Nr. 1 (tamsių, trumpų plaukų, apsirengusi raudonos spalvos striukę, tamsios spalvos kelnes, per petį užsidėjusi tamsios spalvos rankinuką) prieina lifto arčiau tačiau moters Nr. 2 (šviesių surištų plaukų, apsirengusi margą raudonos spalvos striukę, šviesios spalvos džinsines kelnes) kažką pasako moteriai Nr. 1 ir 08:52:21 moterys eina link vaizdo įrašo dešinėje matomų laiptų, vedančių į viešbučio vestibiulį. Vaizdo įraše pavadinimu „D02_20231030085259“, 2 min. 24 s. trukmės, matoma, kad vaizdo stebėjimo kamera yra nukreipta ir fiksuoja viešbučio „Panorama“, esančio Sodų g. 14, Vilniuje, vestibiulį. Matomas išėjimas iš viešbučio (vaizdo įrašo kairėje), dešiniau esantis liftas, lifto dešinėje esantys laiptai ir vaizdo įrašo apačioje esanti viešbučio registratūroje dirbančių darbuotojų darbo vieta. 08:53:20 matomos anksčiau minėtos raudonos spalvos striukėmis apsirengusios moterys Nr. 1 ir Nr. 2, kurios nusileidusios laiptais eina link išėjimo iš viešbučio tačiau, 08:53:27 moterys pasuka kairėn ir prieina prie viešbučio registratūros stalo. Moterys, priėjusios prie viešbučio darbuotojos, kalbasi su ja, prie jų prisijungia dar vienas viešbučio darbuotojas. Minėti asmenys kalbasi iki vaizdo įraše matomo 08:55:07. Pakalbėjusios moterys Nr. 1 ir Nr. 2 apsisukusios išeina iš viešbučio (1 t., b. l. 156-162).

2023 m. gruodžio 19 d. nukentėjusiosios V. K. atstovė kartu su tos pačios dienos prašymu pateikė 2023 m. spalio 30 d. susirašinėjimą tarp E. E. ir E. K., kuriame užfiksuota, kad E. E. rašo E. K., teiraujasi, ar jo mama V., kuri dirba kavinėje „I.“. Pašnekovui patvirtinus, moteris rašo, kad šiandien ryte Vilniaus viešbutyje užtiko jos tėtį su jo mama viename kambaryje, kad jo mama ir jos tėtis meilužiai, nurodo norinti gauti jo tėčio numerį ir jam pranešti, turi filmuotą medžiagą kaip įrodymą. E. K. paprašo atsiųsti, pokalbyje matomos dvi išsiųstos ir pašalintos žinutės. E. K. teiraujasi, ar buvo panaudotas smurtas prieš jo mamą, E. E. atsako, kad ne, tik norėjo jos veidą nufilmuoti. E. K. nurodo, kad toliau pats pakalbės su visais, o E. E. rašo, kad ištrynė video, nes jiems bus reikalingi tėvų skyrybų byloje. E. K. rašo, kad iš video atrodo, kad nebuvo tik kalbėta, dar kartą klausia, ar buvo naudojamas smurtas, į ką E. E. atsako neigiamai ir vėl klausia ar galėtų pašnekovas atsiųsti tėčio kontaktus, nes nori pasikalbėti (1 t., b. l. 170-173).

Taip pat pateiktos E. E. žinutės nukentėjusios V. K. sutuoktiniui, kuriose rašoma: „E: kai nuvažiavome į tą kavinę, tai visos moterys šoke buvo, negalėjo patikėti, kad tokie dalykai vyksta. Ir sakė ji pasisakė darbe, kad pas dantistę važiuoja į Kauną, kad galėtų susikeisti, nes ta diena jos dirbama. Jei pamatysite mano žinutę, tai norėčiau su jumis pasiklabėti, ar jūsų žmona yra V., kuri dirba kavinėje „I“? Tai tėtis išsidavęs buvo, pats buvo kažkada seniai išsipasakojęs, kad ji va tik draugė barmenė toj kavinėj, mes sustojam visad ten, tai pasikalbam ir tiek“ (1 t., b. l. 176-181).

2023 m. gruodžio 13 d. iš nukentėjusioji el. pašto atsiųstos nuotraukos, kuriose fiksuoti sužalojimai (1 t., b. l. 53- 69). Taip pat iš nukentėjusiosios el. pašto atsiųsti du vaizdo įrašai, persiųsti E. K.. Pirmajame įraše pavadinimu 5E13C556-2772-41F6-9D76-F9DD86D0462 matyti prie sienos stovintis vyras, prie lango – moteris, girdisi balsas, sakantis, kad „pasirodyk“, „čia meilužė, o čia tėtis mūsų, užtiktas viešbučio kambaryje (sakomas numeris ir įrašas baigiasi)“. Antrajame įraše pavadinimu 7F24E821-A6B1-4E86-B626-D3A2E6382B6 matyti ant lovos sėdinti verkianti moteris, rankomis užsidengusi veidą, girdisi balsas, sakantis, kad gal vyrą, gal ir vaikų turi (1 t., b. l. 70).

Iš 2024 m. gruodžio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta nuotrauka, pavadinimu 20231031_160917.jpg. Nuotrauka spalvota. Vaizdas užfiksuotas iš nugaros, matoma kairė galvos pusė, kairė ausis, veido nesimato. Asmuo juodais plaukais, ranka plaukai prilaikomi viršugalvyje, atidengiant kairę pakaušio dalį ir kairę ausį. Ausies lezgelyje įvertas geltono metalo auskaras. Ausies išoriniame kaušelyje, vijoklyje matyti raudonos žymės (įdrėskimai).

Nuotraukoje, pavadinimu 20231031_160914.jpg, vaizdas užfiksuotas iš nugaros, matoma dešinė galvos pusė, dešinė ausis. Asmuo juodais plaukais, ranka plaukai prilaikomi pakaušio srityje, atidengiant dešinę pakaušio dalį ir dešinę ausį. Ausies lezgelyje įvertas geltono metalo auskaras. Ausies išoriniame kaušelyje, vijoklyje matyti raudonos, bordinės spalvos kraujosruvos.

Nuotraukoje, pavadinimu 20231031_160905.jpg, vaizdas užfiksuotas iš nugaros, matoma dešinė galvos pusė, dešinė ausis. Asmuo juodais plaukais .Ausies lezgelyje įvertas geltono metalo auskaras. Ausies išoriniame kaušelyje, vijoklyje matyti raudonos, bordinės spalvos kraujosruvos (priartinas vaizdas kaip ir nuotraukoje 20231031_1609141.jpg).

Nuotraukoje, pavadinimu 20231031_161009.jpg, vaizdas užfiksuotas iš priekio, matoma dešinė ausis stambiu planu. Ausies lezgelyje įvertas geltono metalo auskaras. Ausies kaušelio vidinėje dalyje matyti bordinės spalvos kraujosruvos.

Nuotraukoje, pavadinimu 20231031_161002.jpg, matomas moters veidas (atpažįstama V. K.) 3/4 iš kairės pusės. Ant smakro, nosies nugarėlės matyti rausvos žymės (įdrėskimai).

Nuotraukoje, pavadinimu 20231031_161005.jpg, matomas moters veidas iš priekio (atpažįstama V. K.). Dešinėje nosies pusėje matomos kelios rausvos žymės (įbrėžimai), kairėje smakro pusėje matyti nedidelė rausva žymė (įdrėskimas).

Nuotraukoje, pavadinimu 20231031_160945.jpg, matomas moters veidas iš dešinės pusės. (atpažįstama V. K.) Ant nosies kairėje pusėje matyti kelis rausvos žymės (įbrėžimai) (2 t., b. l. 76-77).

Motyvuojamoji dalis

2025 m. gegužės 27 d. kaltinamosios gynėjas advokatas pateikė įrašų duomenis su vietos ir laiko nuorodomis, patvirtinančius vaizdo įrašų darymo laiką ir vietą (2 t., b. l. 193-198).

2025 m. spalio 21 d. kaltinamosios gynėjas advokatas pateikė 2023 m. spalio 30 d. 9:35 val. V. K. siųstos žinutės V. K. ekrano nuotrauką. Siuntėjo žinutės tekstas: „Labai prašau, susitikime vakare pasikalbėti... Jūs esate taip pat moteris, tiesiog noriu pasikalbėti, paaiškinti Jums viską moteriškai, paskui viskas Jūsų valioje. Labai prašau (3 t., b. l. 55-56).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Byloje nekyla ginčas dėl to, kad V. K. 2023 m. spalio 30 d. apie 9.00 val. buvo nuvykusi į viešbutį „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo apsistojusi nukentėjusioji V. K.. Kaltinamoji nurodė atvykusi į nurodyto viešbučio kambarį tik siekdama užfiksuoti tuometinio sutuoktinio neištikimybės faktą, su nukentėjusiąja nebendravo ir prie jos net neprisilietė, jokių kaltinime nurodomų veiksmų neatliko.

Pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Šiuo atveju, teismas kaltinamosios pateiktą poziciją laiko gynybine, ji yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji V. K., iš esmės viso proceso metu nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku kaltinamoji ir jos dukra, įėjusios į kambarį, pradėjo iš karto filmuoti, užsipuolė, stūmė ją, plaukus tampė ir pešiojo. Nors buvo nurodžiusi, kad suduotas ir smūgis kumščiu, patikslino, kad buvo liečiamas veidas, galva, ausis su kumščiais ir nagais, taip pat nurodė, kad V. K. elgėsi agresyviai. Iš esmės tokias aplinkybės parodė ir liudytojas A. K., paaiškinęs, kad kaltinime nurodytu metu į kambarį atėjo jo dukra, o paskui ją ir buvusi sutuoktinė. Iš pradžių V. K. žodžiais aiškino, vėliau norėjo atplėšti V. rankas, kuriomis pastaroji dengėsi veidą, kad pamatytų veidą, kilo isteriškas konfliktas, bandymas atplėšti rankas, griebė plaukus, šaukė, ir tampymo metu V. K. atsisėdo ant lovos, V. K. ją parvertė neišlaikius pusiausvyros. Liudytojo teigimu, daugiau buvo draskymas rankomis, čiupimas už rankų, stumdymai. Buvusiai sutuoktinei išėjus, matė, kad nukentėjusiosios plaukai buvo sutaršyti, įbrėžta į nosį, ant rankų nubrozdinimas, tuo tarpu, nubrozdinimų ir įbrėžimų anksčiau tikrai nebuvo.

Byloje yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 31 d. specialisto išvada Nr. Nr. G 2331/2023 (02), kurioje, apžiūrėjus nukentėjusiąją, kitą dieną po įvykio užfiksuoti sužalojimai, t. y. kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje, nubrozdinimas dešinėje nosies nugarėlės pusėje, dalinai pereinantis į apatinio voko vidinį kraštą, nosies išilginis nubrėžimas, nubrozdinimas nosies gale, smakro nubrozdinimas (kaip matyti, apibendrintai išvadoje nurodant odos nubrozdinimai veide), taip pat sužalojimas dešinėje plaštakoje. Specialistas konstatavo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Baudžiamojoje byloje 2023 m. gruodžio 13 d. el. paštu nukentėjusioji pateikė nuotraukas, kurios apžiūrėtos 2024 m. gruodžio 17 d., užfiksuojant rezultatus apžiūros protokole. Šiose nuotraukose taip pat fiksuoti įdrėskimai, kraujosruvos ausyse, įdrėskimai ant smakro, nosies nugarėlėje, įbrėžimai ant nosies. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėtas įrenginys, kuriuo buvo darytos nuotraukos, siekiant užfiksuoti pastarųjų autentiškumą, fotografavimo laiką, vis tik pats nuotraukos pavadinimas suponuoja, kad jos buvo daromos atitinkamai 2023 m. spalio 31 d. po 16 val., be to, nuotraukose fiksuoti sužalojimai pagal lokalizaciją atitinka ir specialisto nustatytus sužalojimus. Tai, kad nukentėjusioji, kaip matyti iš įvykio dieną parašytos žinutės, siekė bendrauti su kaltinamąja, niekaip nepaneigia fakto, kad prieš pastarąją buvo smurtauta. Iš V. K. parodymų teisme matyti, kad iš esmės susiklosčiusią situaciją ji ir pati įvertino neigiamai, norėjo paaiškinti šias aplinkybes ir kaltinamajai.

Kaltinimo aplinkybes, kad V. K. buvo sužalota aptariamo įvykio metu, patvirtina liudytojos L. J. parodymai, kad ir praėjus kelioms dienoms po įvykio matė sužalojimus, kraujosruvas už ausies, mėlynavo ausies kaušelis, kraujosruvos jau keitė spalvą. Liudytojos I. P., A. P. nurodė pačios asmeniškai sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nemačiusios (pasak I. P., V. K. buvo pasidažiusi, susitvarkiusi plaukus), tačiau abi nurodė girdėjusios jų aplinkoje kalbant apie tai, kad buvo sužalota, o I. P. nukentėjusioji minėjo, kad skauda ausį. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiąją ir minėtas liudytojas sietų itin draugiški, artimi ryšiai, dėl ko jos siektų duoti V. K. palankesnius parodymus. Pastebėtina, kad paminėtų liudytojų parodymai dėl esminių aplinkybių, t. y. dėl nukentėjusiosios sužalojimų, sutampa, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tad teismas šių liudytojų parodymų patikimumu neturi pagrindo abejoti. Aplinkybės, kuriose ne visiškai sutampa šių liudytojų parodymai ar nėra visiškai nuoseklūs, pvz.: kas parodė vaizdo įrašus, kiek jų buvo, ar tai buvo vaizdo įrašai, ar nuotraukos, su kiek žmonių buvo po įvykio bendrauta buvusioje V. K. darbovietėje, nėra esminės, o ir tiesiogiai su nagrinėjamu įvykiu nėra susijusios.

Liudytojas E. K. taip pat patvirtino matęs sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno – ausys nubrozdintos, kraujosruvos. Pasak liudytojo, nukentėjusioji sakė, kad A. K. žmona ją sumušė, ėmė už plaukų. Liudytojas yra nukentėjusiosios sūnus, galėtų būti suinteresuotas duoti palankius parodymus savo mamai, tačiau vėlgi, pastarojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai – tai pačios nukentėjusiosios, įvykio stebėjusio A. K. parodymai, taip pat prieš tai aptartų liudytojų, nukentėjusiosios buvusių bendradarbių, parodymai, specialisto išvada, byloje pateiktos nuotraukos. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo abejoti ir šio liudytojo parodymų objektyvumu.

Kaip minėta, kaltinamoji nuosekliai teigė, kad prie nukentėjusiosios ji nesilietė, pastaroji jai apskritai nebuvo įdomi, tik paprašė buvusio sutuoktinio atiduoti raktus, teigė iš esmės jokio pokalbio nebuvus. Vis dėlto, tokius parodymus, be jau išanalizuotų nukentėjusiosios bei teisme apklaustų liudytojų parodymų, paneigia ir byloje pateikti vaizdo įrašai. Vaizdo įraše 5E13C556-2772-41F6-9D76-F9DD86D0462 užfiksuota, kaip kaltinamoji, paėmusi už rankų A. K., ji stumia link sienos, kas vis tik patvirtina nukentėjusiosios V. K. bei liudytojo A. K. parodymus, kad kaltinamoji elgėsi agresyviai ir nebuvo apsiribota tik ramiu pokalbiu. Be to, vaizdo įraše 7F24E821-A6B1-4E86-B626-D3A2E6382B6, kaltinamosios dukrai filmuojant ant lovos sėdinčią nukentėjusiąją, fone girdisi ir kaltinamosios aiškus bei garsus balsas, sakantis: „va va, a jau?“. Nors liudytoja E. E. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir V. K., pastaroji yra jos dukra, yra suinteresuota duoti palankius kaltinamajai parodymus. Be to, kaip minėta, nei šios liudytojos, nei kaltinamosios parodymų nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Pirmajame vaizdo įraše matyti, kad pradėjus filmuoti nukentėjusioji stovi arčiau lango, rankose laiko kelnes ir jomis vėliau pradeda dengti pusę veido, yra kiek pasisukusi šonu. Antrajame įraše matoma jau ant lovos sėdinti nukentėjusioji, kuri veidą dengėsi tik rankomis, be rūbų ar kitų pašalinių daiktų. Priešingai kaltinamosios ir liudytojos E. E. teiginiams, aiškiai matyti, kad veido ji plaukais nedengia, dėl ko yra nepagrįsta versija, esą dengdama veidą V. K. plaukus pati ir suvėlė. Matyti, kad pastarieji akivaizdžiai sutaršyti. Be to, moteris, ką tik stovėjusi greta lango, tvarkingai sušukuotais plaukais, sėdi ant lovos jau verkdama. Tai patvirtina tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojo V. K. teiginius, kad vis tik nebuvo filmuojamas visas įvykis. Vienas įrašas nutrūksta, kuomet V. K. vis dar stovi prie lango, V. K. stovi už filmuojančios dukters prie įėjimo durų (matyti, kad E. E. tuo metu sako kambario numerį ir atsisuka), o antrasis įrašas prasideda, kuomet telefonas yra arti nukentėjusiosios, pastarajai jau sėdint ant lovos, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad padarius vieną vaizdo įrašą, toliau kurį laiką buvo nefilmuojama. Kaltinamosios gynėjas pateikė duomenis apie minimus įrašus, kad jie yra vientisi. Pagal įrašuose fiksuotus vaizdus bei pateiktus minimus duomenis, teismas neturi pagrindo abejoti, kad šie įrašai yra vientisi. Tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad nebuvo fiksuotas visas viešbučio kambaryje vykęs įvykis, taigi ir smurto panaudojimas prieš V. K..

Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad V. K. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: ji 2023 m. spalio 30 d. apie 9.00 val. viešbučio „P.“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, tyčia abiem rankomis stūmė V. K. į krūtinės sritį, pastarajai neišlaikius pusiausvyros ir atsisėdus ant lovos, sugriebė abiem rankomis V. K. už ausų ir parvertė ją ant lovos, po ko, V. K. dengiantis veidą rankomis, ji (V. K.), siekdama atplėšti delnus nuo veido, tampė nukentėjusiąją už ausų, plaštakų ir rankų pirštų, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą ir dėl kraujosruvų dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimų veide ir dešinėje plaštakoje nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Atlikdama aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamoji neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji V. K. padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji anksčiau neteista (2 t., b. l. 47), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 46), dirbanti (2 t., b. l 41-45). Duomenų apie registravimąsi Priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant 10 mėnesių, neskiriant intensyvios priežiūros ir vietoje jos įpareigojant kaltinamąją per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Įvertinus tiek kaltinamosios asmenybę, tiek veikos pobūdį, jos pavojingumą, sukeltas pasekmes, teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su minėtu įpareigojimu bus proporcinga pirmą kartą teisiamos kaltinamosios asmenybei bei padarytai veikai, o taikyti dar ir baudžiamojo poveikio priemonę nėra tikslinga.

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji V. K., atstovaujama advokato padėjėjos Lidžitos Kolosauskaitės pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 96,58 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad buvo neteisėtai sekama, kaltinamoji su dukra įsiveržė į viešbučio kambarį, kur nukentėjusioji buvo apsinuoginusi. Dukrai darant vaizdo įrašą, kaltinamoji ėmė fiziškai smurtauti prieš savo sutuoktinį, o vėliau ir nukentėjusiąją, vaizdo įrašas, iškirpus smurto vartojimo epizodus, pateiktas kitiems asmenims. Taigi, nukentėjusioji buvo ne tik sumušta, bet ir platinamas vaizdo įrašas, o taip pat ir privati informacija. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jaučiasi sužlugdyta, viešai išjuokta. Dėl prieš ją atliktų veiksmų – fizinio smurto ir jo filmavimo, įrašo viešinimo, išgyvena stiprų gėdos jausmą, jaučia psichologinį diskomfortą. Dėl skausmo ir sužalojimų (sumušimų, nubrozdinimų, skaudančios nugaros) teko lankytis pas gydytojus ir buvo skirti vaistai, kuriems įsigyti išleido 96,58 Eur, kelias dienas negalėjo dirbti (1 t., b. l. 86-96). Patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti 96,58 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad V. K. su dukra pateko į viešbučio kambarį ir, radusi ten nukentėjusiąją su tuometiniu sutuoktiniu A. K., ėmė prieš ją smurtauti. Nukentėjusioji dėl patirto išgąsčio ir šoko buvo bejėgiškos būklės, nesipriešino, o tik stengėsi dengtis nuo smūgių rankomis. Tuo tarpu, kaltinamoji mušė rankomis, draskė veidą nagais, rovė plaukus. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą ir gėdą, kadangi buvo apsinuoginusi, o smurtiniai veiksmai buvo filmuojami. Dėl skausmo ir sužalojimų (sumušimų, nubrozdinimų, skaudančios nugaros) teko lankytis pas gydytojus ir buvo skirti vaistai, kuriems įsigyti išleido 96,58 Eur, kelias dienas negalėjo dirbti. Po smurtinių veiksmų liko žymės veide – apdraskyta nosis, smakras, mėlynos, apdraskytos ausys, dėl ko nukentėjusioji vengė rodytis viešumoje, negalėjo gyventi įprasto gyvenimo (1 t., b. l. 97-98).

Posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį palaikė. Paaiškino, kad patyrė psichologinę žalą, negalėjo eiti į darbą, nes buvo viskas paviešinta, bijojo išeiti iš namų, skaudėjo, akivaizdžiai veidas subraižytas ir ausys, buvo kraujosruvos, skaudėjo galvą. Lankėsi pas gydytojus, padaryta ekspertizė. Gintarinėje vaistinėje pirko vaistus nuo skausmo, tepaliukus, labai dažnai migreniniai priepuoliai būdavo, ėjo pas psichologą, buvo raminamieji vaistai. Skambino direktorei, paaiškino, kad jai negalima tokiai rodytis darbe, atsiprašė, kad turėjo pamatyti tokį vaizdą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.

Turtinę žalą nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl skausmo ir sužalojimų (sumušimų, nubrozdinimų, skaudančios nugaros) jai teko lankytis pas gydytojus ir buvo skirti vaistai, kuriems įsigyti išleido 96,58 Eur. Posėdžio metu V. K. paaiškino, kad Gintarinėje vaistinėje pirko vaistus nuo skausmo, tepaliukus, labai dažnai migreniniai priepuoliai būdavo, ėjo pas psichologą, buvo raminamieji vaistai. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikė portalo E.sveikata nuotrauką, iš kurios matyti, kad 2023 gruodžio 14 d. fiksuotas apsilankymas pas gydytoją, ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodant „apatinės nugaros dalies skausmas“ (matyti, kad šios kūno dalies skausmas nurodytas ir 2023 m. lapkričio 21 d. siuntime). Byloje nenustatyta, kad skausmas būtent nugaros srityje būtų sąlygotas neteisėtų kaltinamosios veiksmų. Tokių aplinkybių nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, veiksmų, galėjusių sukelti nugaros skausmą, atlikimu, kaltinamoji nėra kaltinama. Nors nukentėjusioji buvo sužalota įvykio metu, nurodė pirkusi medikamentus (tepaliukus, taip pat buvo skirti ir raminamieji vaistai), byloje yra pateiktas tik kvitas 53,10 Eur sumai, mokėjimą atliekant Valstybinei teismo medicinos tarnybai, bei 43,48 Eur bankinis mokėjimas, kuris, viena vertus patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 23 d. buvo atliktas mokėjimas Gintarinėje vaistinėje, kaip V. K. ir nurodo, kita vertus, iš tokio išrašo visiškai nėra aišku, kokie medikamentai buvo įsigyti. Be kita ko, pastebėtina, kad vaistinėje lankytasi jau praėjus trims savaitėms po įvykio. Posėdžio metu taip pat nebuvo detaliau nurodyta, kokie konkrečiai medikamentai buvo reikalingi ir įsigyti, kas buvo tiesiogiai susiję su dėl įvykio kilusiomis pasekmėmis nukentėjusiosios sveikatai. Taigi, nukentėjusiosios kartu su ieškiniu pateikti duomenys neįrodo patirtos turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dalyje dėl 96,58 Eur dydžio turtinės žalos netenkinamas.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl jos sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų tiek įvykio metu, tiek ir po jo jautė skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, dėl įvykio kelias dienas nevyko į darbą, jautėsi pažeminta – šie veiksmai atlikti matant ir kitiems asmenims, be to, jie buvo filmuojami. Vis dėlto, nors nukentėjusioji patyrė skausmą, neigiamus minėtus išgyvenimus, apie tai, kad jai dėl sužalojimo būtų konstatuotos ilgalaikės pasekmės, byloje duomenų nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir ji pati. V. K. teigė po įvykio lankiusis pas psichologą, tačiau byloje nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajai konstatuotas nežymus sveikatos sužalojimas, nėra jokių duomenų, kaip minėta, kad toks sužalojimas būtų sukėlęs žymesnes pasekmes fizinei sveikatai.

Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į kaltinamosios turtinę padėtį (yra dirbanti), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamosios priteistina 400 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

VI. Dėl procesinių išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Kasacinėje teismo praktikoje yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 313- 489/2019, 2K-144-222/2020, 2K-165-648/2020, 2K-236-495/2021 ir kt.).

Nukentėjusiosios atstovė prašė priteisti iš kaltinamosios V. K. patirtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti. 2025 m. balandžio 10 d. pateiktas prašymas dėl 400 Eur išlaidų priteisimo, kartu pateikiant mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji atitinkamai atliko 150 Eur, 150 Eur ir 100 Eur pavedimus, 2024 m. lapkričio 11 d., 2024 m. balandžio 25 d., 2025 m. balandžio 9 d. sąskaitose už teisines paslaugas atitinkamai nurodyta teiktų paslaugų apimtis ir pobūdis (civilinio ieškinio rengimas, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, atstovavimas 2025 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje (2 t., b. l. 125-132). 2025 m. balandžio 28 d. pateiktas prašymas dėl 150 Eur išlaidų priteisimo, kartu pateikiant mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad 2025 m. balandžio 28 d. V. K. atliko 150 Eur mokėjimą, tos pačios dienos sąskaitoje nurodytas paslaugos pobūdis – atstovavimas teisme 2025 m. balandžio 29 d. posėdyje (2 t., b. l. 159-163). 2025 m. gegužės 28 d. pateiktas prašymas dėl 150 Eur išlaidų priteisimo, kartu pateikiant duomenis, patvirtinančius V. K. atliktą mokėjimą, sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytas paslaugų pobūdis – atstovavimas teisme 2025 m. gegužės 28 d. posėdžio metu (2 t., b. l. 187-191). 2025 m. rugsėjo 3 d. gautas prašymas dėl 150 Eur proceso išlaidų priteisimo, kartu pateikiant mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 2025 m. rugsėjo 1 d. V. K. atliktą mokėjimą, sąskaitoje už teisines paslaugas nurodyta paslaugų apimtas – atstovavimas 2025 m. rugsėjo 2 d. posėdyje (3 t., b. l. 18-23). 2025 m. spalio 20 d. pateiktas prašymas dėl 150 Eur proceso išlaidų priteisimo, kartu pateikiant mokėjimo nurodymą, patvirtinantį V. K. atliktą mokėjimą 2025 m. spalio 20 d., teisinių paslaugų sutartyje nurodomas paslaugų pobūdis – atstovavimas 2025 m. spalio 21 d. teismo posėdyje (3 t., b. l. 49-54). Taigi, iš viso prašoma priteisi suma už nukentėjusiosios atstovavimą baudžiamojoje byloje yra 1 000 Eur. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusiajai teisinės paslaugos buvo teikiamos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pastarosios vardu buvo parengtas civilinis ieškinys, advokato padėjėja atstovavo nukentėjusiąją viso proceso metu. Nors baudžiamoji byla savo esmė nėra sudėtinga ir nėra didelės apimties, tačiau byloje buvo atliekamas įrodymų tyrimas, surengti penki teisiamieji posėdžiai. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį (yra dirbanti), vertina, kad prašoma priteisti 1 000 Eur dydžio suma yra proporcinga ir adekvati, todėl ši, nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti, suma priteistina iš kaltinamosios.

VII. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė kaltinamajai nebuvo skirta. Įvertinus veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti kardomąją priemonę iš šioje proceso stadijoje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais bei nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, be intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Nukentėjusiosios V. K. vardu pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiosios naudai iš kaltinamosios 400 (keturis šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. K. priteisti V. K. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur proceso išlaidų už advokato padėjėjos atstovavimą jai procese.

Kardomosios priemonės V. K. neskirti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė