Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-452/2017 pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui D. O. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

I. M. P. ieškiniu prašė pripažinti 2014 m. liepos 8 d. paskolos sutartį tarp M. P. ir D. O. nesudaryta, negavus sutartyje nurodytos paskolos sumos; 2014 m. liepos 8 d. sutartinę hipoteką, paskolos sutartį sudarytą tarp M. P. ir D. O., pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą realaus grasinimo, smurto įtakoje. Nurodė, kad šalys pasirašė notarinę paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad M. P. pasiskolino 40000 Lt/11585 Eur, šalių susitarimu paskola užtikrinta ieškovui priklausančių žemės sklypų hipoteka, tačiau realiai ieškovas sutartyje nurodytos paskolos sumos negavo, sandorius pasirašė įbaugintas, atsakovui realiai jam grasinant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 21,54 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 8 d. Panevėžio 2-ajame notarių biuro notarės Žydrūnės Barovskienės patvirtinta paskolos sutartis, sudaryta tarp M. P. ir D. O.. Paskolos sutartyje nurodyta, kad M. P. i D. O. pasiskolino 11585 Eur iki 2015 m. liepos 8 d., prievolės užtikrinimui įkeistas M. P. priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). M. P. laiku negrąžinus paskolos, antstolio Andriaus Bespalovo kontoroje pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.Ieškovas neįrodė, kad jam paskola nebuvo suteikta. Pateikti ieškovo banko sąskaitos išrašai, bei liudytojos, ieškovo motinos R. P. parodymai, kad nematė, kad sūnus neturėjo didelės pinigų sumos, nepakankami. Norint paneigti paskolos sutartyje esantį įrašą apie pinigų gavimą bei tarp šalių susiklosčiusius paskolinius santykius, reikalingi kitokie įrodymai .Nurodė, kad paskolos sutartis sudaryta rašytine forma, todėl jos ginčijamas liudytojo parodymais, negalimas.Ieškovas nenurodė, kas ir kokiais konkrečiais veiksmais jam grasino. Teismas padarė išvadą, kad teiginiai, kad paskolos ir įkeitimo sandoriai buvo sudaryti grasinimo ir smurto įtakoje, deklaratyvūs. Notarė Ž.Barovskienė, paneigė ieškovo nurodytas aplinkybes dėl grasinimo. Liudytojos,kuri yra ieškovo motina parodymus, kad pas sūnų atvažiuodavo buvę vaikystės draugai, turėdavo peilius, ieškovas bijojo mirti, laikė nepatikimais, nes jie neparemti jokiais kitais įrodymais byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas M. P. prašo panaikinti 2017 m. birželio 20 d. Panevėžio mietso apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti, pripažinti, kad paskolos sutartis, pasirašyta 2014 m. liepos 8 d., yra nesudaryta. Negavus sutartyje nurodytos paskolos sumos, prašo pripažinti negaliojančia 2014 m. liepos 8 d. paskolos sutartį ir sutartinę hipoteką, kuria užtikrinta paskolos sutartis, kaip sudarytas realaus grasinimo smurto įtakoje, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Jo nuomone, teismas turėjo remtis liudytojos R. P. parodymais, kurie patvirtina, kad ieškovas pinigų neturėjo, nes mama siųsdavo pinigus maistui, ieškovas po sandorio sudarymo sirgo depresija. Liudytoja patvirtino, kad atsakovas privertė ieškovą pasirašyti paskolos sutartį, nuolat jis ir jo draugai, darė jam spaudimą, grasino. Esant nurodytoms liudytojos aplinkybėms, darytina išvada, jog paskolos sutartis buvo pasirašyta prievarta, jam grąsinant, įbauginus ieškovą, pagal paskolos sutartį pinigai nebuvo mokami. Apelianto teigimu svarbi aplinkybė, kad atsakovas vengė proceso, teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau teismas nesiėmė priemonių užtikrinti atsakovo dalyvavimą, siekiant išgirsti atsakovo poziciją, įsitikinti ar atsakovas turėjo tokią sumą pinigų. Byloje apklausta notarė Ž.Barovskienė aplinkybių dėl faktinio šalių atsiskaitymo negalėjo išsamiai paaiškinti, tik nurodė, kad atsiskaitymo faktą patvirtino ieškovas savo parašu. Nurodė, kad rankraštinis įrašas „gavau 40000 Lt“ atsirado notarės reikalavimu. Taigi šis įrašas nebuvo paties ieškovo iniciatyva ar valia įrašytas, nes savo valia tokio įrašo M. P. neatliko. Neaišku, kada buvo atliktas šis įrašas. Pasirašant sutartį notarė netikrino atsakovo turtinės padėties, o apie sandorio faktą nepranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Posėdžiuose nedalyvaujant atsakovui ir esant abejonėms dėl atsakovo galimybių skolinti didelę sumą pinigų bei paskolos perdavimo faktą, buvo būtina šias aplinkybes patikrinti.Ieškovas pateikė banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtina, kad jis pinigų pagal paskolos sutartį nėra gavęs. Nors paskolos sutartyje ir nebuvo numatyta, kad pinigai turi būti pervesti per banką ir atsakovas neprivalėjo jų pervesti, tačiau banko išrašai patvirtina, kad ieškovas jokiomis didesnėmis sumomis paskolos sudarymo laikotarpiu nedisponavo, sirgo. Neteisėtai buvo įregistruota žemės sklypų esantys (duomenys neskelbtini), hipoteka, kadangi minėtuose žemės sklypuose sandorio sudarymo dieną faktiškai buvo pastatyti, tačiau neįregistruoti pastatai – sodo nameliai, malkinės. Atsakovui šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau notarui neatskleistos. Notarė Ž.Barovskienė nenurodė, kokiu būdu buvo įsitikinta, kad paskolos sutartis atitinka ieškovo valią, kuris buvo įbaugintas, prigrasintas, o notarinio sandorio tvirtinimas buvo ieškovo valios neatitinkančio sandorio realizavimo dalis. Ieškovas realaus grasinimo aplinkybių notarei negalėjo atskleisti, vienok notarė netikrino sandorio teisėtumo, jo realizavimo prasme, kadangi realinis sandoris laikomas įvykdytu pinigų perdavimo momentu, kai tuo tarpu sandorio tekstas teigia „M. P. pasiskolino iš“. Notarė neįsitikino, nes ji negalėjo paaiškinti kokiu būdu ji įsitikino pinigų perdavimu. Abejonių kelia notarės veiksmai, kuriais ji pareikalavo ieškovą įrašyti, kad pinigus gavo.Teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojos R. P. parodymus, kad jos sūnus M. P. bijojo mirti, buvo priverstas pasirašyti sandorius, nes pas jį į namus atvažiuodavo viename kieme užaugę draugai, turėjo peilius. Apelianto nuomone, nėra pagrindo abejoti liudytojos, jo motinos parodymais, nes byloje nėra duomenų apie jos suinteresuotumą bylos baigtimi.Apelianto nuomone, bylos esmė nėra atskleista, nenustačius aplinkybių apie atsakovo galimybes paskolinti 40000 Lt, ieškovo motyvus, skolintis pinigus bei paskolos sutarties perdavimo faktą. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti viešojo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Pirmos instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kolegija iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176, 263, 320, 327 straipsniai). Ieškovas prašo pripažinti paskolos sutartį nesudarytą, negavus sutartyje nurodytos pinigų sumos, bei ginčija paskolos sutartį, hipoteką kaip sudarytus jo atžvilgiu naudojant psichologinį smurtą, grasinimus.Iš pateikto ieškovo ieškinio ir apeliacinio skundo turinių matyti, kad ieškovas, siekdamas paneigti paskolos faktą, nurodė, kad paskolos sutartis buvo surašyta nesiekiant sukurti paskolos teisinių santykių, bet dėl atsakovo daromo psichologinio spaudimo ieškovui. Be to nurodė, kad ieškovas pinigų pagal paskolos sutartį negavo, todėl sutartis nebuvo sudaryta. Taigi paskolos faktą ieškovas ginčiją sutartį CK 6.870 straipsnyje bei CK 1.91 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Paskolos sutartis yra realinė – pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Todėl rašytine ar kita forma šalių išreikštas susitarimas skolinti pinigus arba daiktą bei įsipareigojimas juos priimti nustatyta tvarka ir terminu grąžinti nereiškia paskolos sutarties sudarymo, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo neperduotas.

Ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai neįvertino byloje esančių įrodymų, nesivadovavo liudytojos R. P., kuri yra ieškovo motina, parodymais, kuri patvirtino, kad ieškovas neturėjo didelės sumos pinigų, jam buvo reikalinga parama. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo teiginiais.Byloje nustatyta, kad šalys 2014 m. liepos 8 d. sudarė notarinę paskolos sutartį, kuria ieškovas M. P. pasiskolino iš atsakovo D. O. 11585 Eur (40000 Lt) sumą, kurią pagal sutarties 1 punktą turėjo grąžinti iki 2015 m. liepos 8 d. Prievolės užtikrinimui įkeisti M. P. priklausantys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje.Nagrinėjamu atveju ieškovas paskolos sutartyje savo ranka, nors ir notarės paprašytas, įrašė įrašą „40000 Lt gavau“, pinigų gavimo faktas aiškiai žodžiais, tiesiogiai ieškovo ranka sutarties tekste yra užfiksuotas, todėl teigti, kad buvo priešingai, nėra pagrindo. Notarė, tvirtinusi sandorį, teismo posėdžio metu patvirtino, jei paskolos gavėjas nebūtų patvirtinęs pinigų gavimo fakto, ji sandorio nebūtų tvirtinusi. Šis įrašas yra pakvitavimas, kad pinigai tikrai yra gauti. Teismas neturi pagrindo abejoti notarės, kaip valstybės valdžios pareigūnės, kuriai keliami padidinti veiklos skaidrumo, atidumo ir rūpestingumo standartai, parodymais.Šalių tikrųjų ketinimų teismas pagal pateiktus įrodymus neturi galimybės nustatyti, nes abi šalys, nei ieškovas, nei atsakovas, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais (CK 6.193 str. 1 d.). Apelianto pateikti banko sąskaitų išrašai jokių bylai reikšmingų aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutartyje nebuvo numatyta, kad atsakovas paskolos sumą turi pervesti į ieškovo sąskaitą. Be to, turtinę asmens padėtį apibūdina ne vien duomenys banko sąskaitoje.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino liudytojos R. P. parodymus. Tačiau liudytojos R. P. parodymų turinys taip pat nepaneigė rašytine forma užfiksuoto pinigų perdavimo fakto. Nors liudytoja teigė, kad pas sūnų (ieškovą) nėra mačiusi didelės pinigų sumos, kad jis neįsigijo brangių daiktų ir, kad jam nebuvo tikslo skolintis pinigų, bet tai nereiškia, kad ji žinojo visas ginčo paskolos sudarymo aplinkybes. Ji nedalyvavo sutarties sudarymo metu. Liudytoja su sūnumi negyvena, nežino tikrųjų santykių su atsakovu. Iš notarės paaiškinimų nustatyta, kad sudarant sandorį dalyvavo tik šalys, taigi visos pinigų gavimo faktinės aplinkybės niekam, išskyrus šalis, nėra žinomos, o paskolos tikslas ir gautų pinigų panaudojimas nėra būtinas paskolos sutarties elementas. Kaip minėta ankščiau, pats ieškovas nedalyvavo teismo posėdyje ir teismui paskolos sudarymo aplinkybių bei tikslų nepaaiškino. Liudytojos parodymai ir ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai nepakankami, norint paneigti pinigų perdavimo faktą. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t. y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai.Ieškovo teigimu, jo atžvilgiu naudojant psichologinį smurtą buvo sudaryti ginčijami sandoriai. Tačiau dėl ko, kokiomis aplinkybėmis tas smurtas naudotas būtent jo atžvilgiu, nenustatyta. Tai tik deklaratyvus tvirtinimas.CK 1.91 straipsnio 4 dalis nustato, jog dėl realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, tačiau sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui. Siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu dėl realaus grasinimo šio grasinimo realumas turi būti realizuotas tam tikra veikimų sistema, tai yra grasinimai turi būti sistemingi nukentėjusios šalies atžvilgiu ir turi egzistuoti tai patvirtinantys įrodymai (CPK 178 str.). Vertinant, ar buvo realus grasinimas, taip kaip jis apibrėžtas CK 1.91 straipsnio 4 dalyje, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji sudarė sandorį, dėl to, kad jai buvo grasinta (nagrinėjamu atveju psichologiškai smurtauta), elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kadangi sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, todėl kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teismo posėdyje notarė paliudijo, kad ieškovas nenurodė, kad dokumentus pasirašo prieš savo valią, kad jam yra grasinama, be šalių daugiau niekas sudarant paskolos sutartį nedalyvavo. Notarės teigimu, jai nekilo abejonių dėl šalių valios, jų veiksnumo. Be to, bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R. P. nors ir patvirtino, jog atsakovas ir kiti ieškovo buvę kiemo kaimynai nuolat pas jį atvažiuodavo, atėję į namus buvo atsinešę peilį, ieškovas jai yra sakęs, kad bijo mirti, kad jam yra grasinama, tačiau teismui nepatvirtino, apie tai, kad ji yra girdėjusi, kad buvę kaimynai iš ieškovo reikalauja pasirašyti paskolos sutartį, įkeisti turtą. Nenustatyta, kad realus smurtas buvo panaudotas prieš ieškovą. Teismo nuomone, liudytojos parodymai negali būti laikomi visiškai patikimais, nes jie nėra paremti kitais byloje esančiais įrodymais, be to, liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, nes patenkinus ieškovo reikalavimą, būtų išvengta prievolės įvykdymo atsakovui. Liudytoja yra suinteresuota šeimos turto išsaugojimu, be to, ji už ieškovą moka įmokas antstoliui. Įvertinama ir tai, kad ieškovas dėl atsakovo ar kitų asmenų grasinimų į teisėsaugos institucijas nesikreipė (CK 2.146 str.), į teismą dėl sandorių nuginčijimo nesikreipė beveik 2 metus. Reikalavimą pripažinti paskolos ir hipotekos sandorius negaliojančiais jis pareiškė po to, kai, neįvykdžius prievolės grąžinti paskolą, išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą jo turtą ir paskelbtos turto varžytinės. Nors apeliantas abejoja atsakovo galimybę skolinti ginčo sumą. Aplinkybė ar atsakovas turėjo pinigų skolinti juos ieškovui, nebuvo nurodyta pirmos instancijos teisme, todėl dėl jos teisėjų kolegija nepasisako, kadangi apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmos instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad neginčijamų duomenų, jog ieškovo atžvilgiu buvo naudotas psichologinis smurtas, buvo realūs grasinimai, dėl ko buvo sudaryta paskolos sutartis, hipoteka, kitų įrodymų, išskyrus ieškovo atstovės paaiškinimus, liudytojos, kuri yra ieškovo motina parodymus, ieškovas teismui nepateikė, todėl konstatuoti, kad sandoriai buvo sudaryti prieš ieškovo valią, teismas neturi pakankamo pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atmetus apeliacinį skundą, apelianto bylinėjimosi išlaidos jam nėra atlyginamos (CPK 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.