Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-05-17 · Administracinė byla Nr. TA-454-815/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-17
Bylos Nr.
TA-454-815/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02230-2022-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
T. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-454-815/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02230-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas T. M. kreipėsi su skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki skundo padavimo teismui dienos jis buvo laikomas Alytaus PN 7-jo lokalinio sektoriaus 13 būryje netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad miegamuosiuose Nr. 3 ir Nr. 4 jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, o gyvenamųjų patalpų plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Iki rekonstrukcijos (2021 m.) sanitariniame mazge buvo įrengtos 7 praustuvės, 6 klozetai ir 1 pisuaras, kuriais naudojosi nuo 150 iki 200 nuteistųjų, todėl prie sanitarinio mazgo susidarydavo eilės. Praustuvės buvo suskilusios, surūdijusios ir supelijusios. 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais buvo remontuojama būrio prausykla, todėl prausimosi vietos buvo įrengtos lauko pavėsinėje, tačiau pavėsinėje praustis buvo šalta, pareiškėjas peršalo. Iki 2021 m. gruodžio mėnesio šiltu vandeniu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, vėliau – du kartus. Dalis vandens purkštuvų neveikė, taigi būrio nuteistieji per nustatytą laiką nespėdavo nusiprausti. Gyvenamosios patalpos buvo įrengtos virš darbo cecho, dėl to kilo pavojus pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, dezodorantas, muilas. Pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, tačiau jam buvo atsakyta, kad pareiškėjas yra dirbantis ir turi galimybę šias priemones nusipirkti. Pareiškėjo teigimu, netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė dvasinius skausmus, depresiją, žalojo sveikatą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Alytaus PN 7-jo lokalinio sektoriaus 3-je gyvenamojoje patalpoje (darbo zona, paprastoji grupė). Pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Atsakovas nurodė, kad į 13 būrio 4 gyvenamą patalpą pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo paskirtas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų 7 lokaliniame sektoriuje nesikreipė. Visuomenės sveikatos centras ginčo laikotarpiu pažeidimų nenustatė. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 37 punktu, patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji. 7-jo lokalinio sektoriaus (apgyvendinti 6, 8 ir 13 būrių nuteistieji) sanitariniai mazgai yra įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Sanitarinius mazgus valo nuteistieji, kurie yra įdarbinti būrių tvarkdariais. Pareigūnai nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose. Esant poreikiui, patalpos skubiai remontuojamos. 7-jo lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge yra įrengta 11 prausimosi vietų, 6 unitazai ir 3 pisuarai, kuriais naudojosi iki 156 nuteistųjų. 7-jo lokalinio sektoriaus praustuvai, unitazai ir pisuarai yra nesurūdiję, jų būklė gera. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo pradėtas 7-jo lokalinio sektoriaus prausyklos remontas ir tą pačią dieną buvo pasirašyta 7 biotualetų nuomos sutartis bei papildomas susitarimas su uždarąja akcine bendrove ,,TOI TOI Lietuva“. Vienuolika praustuvų buvo įrengta laikinoje prausimosi vietoje, o remontuojamose patalpose veikė 3 pisuarai. 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje, kurioje įrengti sanitariniai mazgai, praustuvai ir dušai. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje ar lokaliniame sektoriuje, jis turėjo teisę prašyti perkelti jį į kitą būrį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad 7-jo lokalinio sektoriaus 13 būrio 4 ir 3 gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisves atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.1 punktu, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenumato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi byloje nėra objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių, teismas vienam asmeniui tenkantį plotą skaičiavo konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo paskirtas į Alytaus PN 7-jo lokalinio sektoriaus 13 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 34,46 kv. m, įrengta 11 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,13 kv. m ploto. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktais reglamentuota minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį reglamentavimą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl baldų ar kito inventoriaus užimamo ploto.

8. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad praustuvių, klozetų ir pisuarų skaičius sanitariniame mazge buvo nepakankamas, dėl ko prie tualetų susidarydavo eilės, teismas vadovavosi Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, kuriose numatyta, kad prausykloje turi būti įrengtos praustuvės (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas arba pisuaras (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), dušinėje – dušo čiaupai (galvutės) (1 vnt. 1 besiprausiančiam asmeniui). Iš atsakovo atstovo pateiktų sanitarinio mazgo foto nuotraukų teismas nustatė, kad 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengtos 9 praustuvės, 5 klozetai ir 1 pisuaras. Teismas, įvertinęs 7 lokaliniame sektoriuje įrengtų praustuvių, klozetų, pisuarų skaičių bei būrio nuteistųjų skaičių, darė išvadą, kad sanitarinių įrenginių skaičius nevisiškai atitiko Aprūpinimo inventoriumi normose nustatytus reikalavimus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie praustuvių, klozetų ar dušo dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas darbo zonoje, kurioje nuteistiesiems papildomai yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl minėtų aplinkybių (didesnio asmenų, besinaudojančiųjų dušu, sanitariniu mazgu, skaičiaus) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, todėl atmetė pareiškėjo argumentus šioje dalyje.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad 2021 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais buvo remontuojama prausykla, todėl prausimosi vieta buvo įrengta lauko pavėsinėje, kurioje praustis buvo šalta, jis peršalo, teismas nustatė, kad 2021 m. rudenį buvo vykdomas 7 sektoriaus prausyklos remontas ir prausimosi vietos laikinai buvo įrengtos lauko pavėsinėje. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas darbo zonoje, kurioje nuteistiesiems yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai, praustuvai ir dušai. Teismo vertinimu, jei pareiškėjo netenkino laikini nepatogumai 7 sektoriaus prausyklos remonto metu, jis galėjo naudotis darbo zonos sanitariniu mazgu. Dėl pareiškėjo teiginių, kad jis, prausdamasis lauke, peršalo, teismas nurodė, kad iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, jog 2021 m. rugsėjo–gruodžio mėnesiais jis tris kartus registravosi pas gydytoją, tačiau į konsultacijas neatvyko. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl laikinų suvaržymų (nepatogumų) prausyklos remonto metu, kai prausykla nuteistiesiems buvo laikinai įrengta lauko pavėsinėje, pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių.

10. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad praustuvės buvo sulūžusios, surūdijusios, supelijusios, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas praustuves, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Iš atsakovo atstovo pateiktų sanitarinio mazgo fotonuotraukų teismas nustatė, kad sanitariniai įrenginiai tvarkingi, nesulūžę, nesupeliję. Teismas pažymėjo, kad, jei pareiškėjo netenkino kalinimo sąlygos paskirtame būryje, jis galėjo kreiptis į pareigūnus dėl paskyrimo į būrį, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl sulūžusių, surūdijusių, supelijusių sanitarinių įrenginių grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl teismas juos atmetė.

Atsiliepimas

11. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jis buvo apgyvendintas virš cecho, po langais yra priestatas, kuriame vykdomi pjovimo darbai, naudojamos dujos, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepimu paneigė pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad gamybinės patalpos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalų, atskirame pastate. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl pataisos namuose veikiančių dirbtuvių ir dėl to kilusių nepatogumų. Teismas pažymėjo, kad kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl atmetė jo argumentus dėl minėtų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

12. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad iki 2021 m. gruodžio mėnesio šiltu vandeniu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, vėliau – du kartus, teismas vadovavosi iki 2021 m. gegužės 26 d. ir nuo 2021 m. gegužės 26 d. galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktu. Iš pareiškėjo Pinigų apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo, todėl, kaip dirbantis asmuo, pareiškėjas turėjo būti išleidžiamas į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Iš Nuteistųjų maudymosi duše grafikų teismas nustatė, kad 7-jo lokalinio sektoriaus nuteistieji prausėsi penktadieniais nuo 15 iki 18 val. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad iki 2021 m. gruodžio mėnesio šiltu vandeniu pareiškėjui buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę. Todėl teismas konstatavo neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. (iš viso 68 savaitės) nesudarius pareiškėjui galimybės nusiprausti po dušu du kartus per savaitę, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jam nebuvo išduotos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, skalbimo milteliai, dezodorantas, muilas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4, 5 punktais, pažymėjo, kad pagal Aprašo 5 punktą, drabužių, avalynės ir higienos reikmenų išdavimas siejamas su nuteistojo nemokumu bei rašytinio prašymo pateikimu. Teismas vadovavosi Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1-94 patvirtinto Materialinio buitinio aprūpinimo aprašo 8 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“, nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gavo darbo užmokesčio pajamas ir kitas įplaukas į asmeninę sąskaitą bei pataisos namų parduotuvėje pirko tabako gaminius, todėl teismas darė išvadą, kad pagal Alytaus PN direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 1-94 patvirtinto Materialinio buitinio aprūpinimo aprašo 8 punktą pareiškėjas pagrįstai buvo laikomas mokiu, dėl ko atsakovo atstovas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl higienos priemonių išdavimo.

14. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie jo peršalimus 2021 m. rudenį, kai buvo remontuojama prausykla. Taip pat byloje nėra jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad dėl konstatuoto pažeidimo (nesudarius pareiškėjui galimybės nusiprausti po dušu du kartus per savaitę) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis. Atsižvelgęs į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, teismas darė išvadą, kad būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Įvertinęs nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustatęs, kad dėl byloje konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų lėmę tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), ar kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl skunde išdėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas įvertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį 70 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III.

16. Pareiškėjas T. M. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos.

17. Pareiškėjas paaiškina, kad neateidavo pas gydytoją į konsultaciją, kadangi konsultaciją paskirdavo po mėnesio, kol laukdavo konsultacijos, spėdavo pasveikti, tačiau taip buvo kankinamas, nes negaudavo vaistų. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl jam tekusio ploto, teigia, kad jam turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pareiškėjo teigimu, teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo apgyvendintas virš darbo patalpų, kur buvo vykdomi metalo apdirbimo darbai. Pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu viskas rekonstruota, bet yra pavojingų atliekų. Pareiškėjas prašo patikrinti, ar iš Alytaus PN buvo išvežamos pavojingos atliekos, tepalai. Pareiškėjas nurodo, kad pastatas, kuriame jis yra apgyvendintas, yra akivaizdžiai avarinės būklės.

18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl iš atsakovo priteistų 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas neįvertino, jog 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų yra dirbantys, todėl sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus jie turi savo darbo vietoje, taigi pareiškėjas galėjo nusiprausti duše šiltu vandeniu kiekvieną dieną. Atsakovo teigimu, pakankama satisfakcija būtų pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į laikymo sąlygas buvo pažeista. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Atsiliepimas

20. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (nuo 2023 m. sausio 1 d. Alytaus PN teisių ir pareigų perėmėja) atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis atsakovo apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. rugsėjo 14 d., atlyginimo priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. (iš viso 68 savaitės) atsakovas nesudarė pareiškėjui galimybės nusiprausti po dušu du kartus per savaitę, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tvirtina, kad jam turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, taip pat nurodo, kad jam priteistas neturtinės žalos dydis yra per mažas.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui priteistas 70 Eur neturtinės žalos atlyginimas, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų yra dirbantys, todėl sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus jie turi savo darbo vietoje, taigi pareiškėjas galėjo nusiprausti duše šiltu vandeniu kiekvieną dieną. Atsakovo teigimu, pakankama satisfakcija būtų pripažinimas, kad pareiškėjo teisė į laikymo sąlygas buvo pažeista.

25. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo patikrinti, ar iš Alytaus PN buvo išvežamos pavojingos atliekos, tepalai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą.

27. Byloje nesant duomenų, kad pareiškėjui buvo apribota teisė teikti prašymus išreikalauti įrodymus pirmosios instancijos teisme, pareiškėjui nepagrindus aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir nebuvo galimybės šiuos įrodymus išreikalauti (pateikti) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat nepaaiškinus, dėl kokių priežasčių jis tokio pobūdžio prašymo nebuvo pareiškęs pirmosios instancijos teismui, prašymas išreikalauti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme paprastai netenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018, 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1863-438/2020, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020).

28. Vertindama pareiškėjo prašymą dėl naujų įrodymų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui ketinamas pateikti (prašomas išreikalauti) naujas įrodymas (duomenys, ar iš Alytaus PN buvo išvežamos pavojingos atliekos, tepalai) negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kad naujų įrodymų išreikalavimo (ištyrimo) būtinybė iškilo jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Byloje pareiškėjas turėjo galimybę visus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjo prašymas dėl naujų įrodymų atmetamas.

29. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto Alytaus PN ginčo laikotarpiu, pagrįstai vadovavosi Departamento direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 2.1 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 2.1 punkte. Nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie patalpų plotą ir įrengtas miegamąsias vietas, pareiškėjas tai paneigiančių duomenų nepateikė. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamąjį plotą (3,1 kv. m) ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose nebuvo pažeista.

30. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Alytaus PN buvo higienos normų pažeidimai (netinkama temperatūra prausiantis duše sanitarinio mazgo remonto metu), tačiau šių savo teiginių nedetalizavo nei skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde, o atsakovo pateikti duomenys šiuos pareiškėjo teiginius paneigė. Šiuo atveju pareiškėjui nurodžius tik bendro pobūdžio teiginius apie šiuos pažeidimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos teiginius atmetė.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų kitų aplinkybių (gamybinių patalpų keliamos grėsmės), jas detaliai išanalizavo ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

32. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2304-1062/2019, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos naujos aplinkybės dėl pastato avarinės būklės, kurios nebuvo tinkamai nurodytos pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamos ir dėl jų nepasisakoma.

33. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl nepakankamo dušų skaičiaus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sanitarinių įrenginių skaičius ne visiškai atitiko Aprūpinimo inventoriumi normose nustatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus ir nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

34. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui ne visą ginčo laikotarpį buvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu du kartus per savaitę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Alytaus PN užtikrinus pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu tik vieną kartą per savaitę, nors pagal teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punktą pareiškėjui turėjo būti suteikta galimybė pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, buvo pažeistos pareiškėjo teisės, o atsakovas, neužtikrindamas pareiškėjui teisės pasinaudoti dušu du kartus per savaitę, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Alytaus PN neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad šiuo atveju nenustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai (neveikimas), yra nepagrįsti. Atsakovas taip pat tik deklaratyviai nurodė, kad pareiškėjas galėjo nusiprausti duše po šiltu vandeniu kiekvieną dieną, kadangi 7 lokalinis sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų yra dirbantys, todėl sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

35. Nors pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu du kartus per savaitę iki 2021 m. gruodžio 1 d., iš byloje esančių Alytaus PN maudymosi duše grafikų matyti, kad nuo 2021 m. birželio 14 d. 7 lokaliniame sektoriuje apgyvendintiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše nebe vieną, o du kartus per savaitę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti dušu du kartus per savaitę iki 2021 m. gruodžio 1 d. Todėl atsakovo neteisėtos veikos nesuteikiant pareiškėjui galimybės nusiprausti duše kartų kiekis mažintinas ir konstatuotina, kad atsakovas nesudarė galimybės pareiškėjui nusiprausti duše 45 kartus, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. birželio 14 d.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

37. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

38. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

39. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą pinigais dėl aptartų nustatytų pažeidimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nepakankamas sanitarinių įrenginių skaičius, 45 kartus nesuteikta galimybė nusiprausti duše antrą kartą per savaitę), atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 70 Eur suma yra per maža kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, todėl ji didintina iki 200 Eur. Atsižvelgiant į tai, tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą iš dalies pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos.

41. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau ne visai tiksliai nustatė atsakovo neteisėtų veiksmų laikotarpį bei netinkamai nustatė pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui T. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėja Lietuvos kalėjimų tarnyba), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta PelienėRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis