Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjo E. B. atstovei pagal įgaliojimą, S. B., jo atstovui, advokatui Stanislovui Raulušaičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą dėl juridinio fakto - pastato valdymo įgyjamąja senatimi nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Varėnos rajono savivaldybei, Valstybinei įmonei Registrų centro Alytaus filialui, Valstybinei įmonei Turto bankui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosvybes teise veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Šiais metais jis atliko minėtos veršidės ir šalia jos esančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Pareiškėjas nurodo, kad visais įmanomais būdais stengiasi įteisinti iš Perlojos žemės ūkio bendrovės įsigytą turtą, tačiau to padaryti iki šiol jam nepavyko, todėl kreipiasi į teismą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Patvirtino, kad nuo 1998 m. vasario 24 d iki dabar naudojasi veršide, ją prižiūri, išlaiko ir remontuoja. Šį pastatą įsigijo sąžiningai - jį nusipirko. Visą tą laikotarpį veršidę valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Alytaus filialas nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą.

CPK 533 str. 1 d. numato, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja žodinio proceso tvarka. Tokios aplinkybės yra ginčijamos suinteresuoto asmens - Valstybinės įmonės Turto banko, todėl byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, advokatas Stanislovas Raulušaitis prašė pareiškimą tenkinti – daiktas įgytas sąžiningai, jis neįregistruotas kito asmens vardu. Nurodė, kad daikto valdymas prasidėjo teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai. Aplink pastatą žolė apšienauta, aplinka tvarkinga. 2008 m., po audros buvo keistas stogas. Pastatu naudojasi pareiškėjo šeima ir leidžia giminaičiams naudotis. VĮ Turto bankas iškėlęs abejonę, ar pareiškėjas teisėtai įgijo pastatą, neįrodė, kad turtas priklauso valstybei ar savivaldybei.

E. B. iš Perlojos žemės ūkio bendrovės įsigijo turtą, šį faktą patvirtina rašytinis dokumentas, kuriame yra ir likvidacinės komisijos narių parašai. Civilinio kodekso 255 str. 1 d. (sena redakcija) – pirkimo-pardavimo aktas nebuvo įregistruotas registre. Gyvenamojo namo ar jo dalies sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir įregistruota vykdomajame komitete. Ši norma netaikytina turtui, įsigytam 1998 m. Valdymas nebūtinai turi būti įregistruotas, tai nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 3K-7-67/2011. Kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje 3K-3-41/2011 dėl turto priklausymo valstybei nurodyta, kad privalo įrodinėti tas kas teigia, o ne tas kas neigia, todėl Turto bankas turėjo pateikti įrodymus, kad veršidė priklauso valstybei ar patikėjimo teise - savivaldybei. 1998 m. sudarytas pirkimo-pardavimo aktas neatitinka reikalavimų, nebuvo atlikti ir kadastriniai matavimai, todėl tokio sandorio negalėjo įregistruoti. Ferma buvo statyta ūkio būdu, buvo parengti visi reikalingi dokumentai, projektai, bet jie neišlikę.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pagal įgaliojimą, S. B. nurodė, kad buvo nupirktos 2 veršidės – už 5000 Lt ir už 1500 Lt. Nuo pat pirmos dienos jie naudojosi fermomis, taip pat leido P. B., A. M. ten laikyti šieną, padargus. Pastatu naudojasi iki šiol ir niekas dėl to jokių pretenzijų nekėlė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nekilnojamojo daikto, veršidės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šalia esančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 2014-10-15, buvo suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (b. l. 7-10).

Nuosavybės teisės į veršidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šalia esantį žemės sklypą nėra įregistruotos, todėl konstatuotina, kad nėra CK 4.69 str. 3 d. numatytos kliūties įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai: 1998-02-23 išrašas iš Perlojos žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio įvykusio 1998-02-23 protokolo Nr. 7, 1998-02-24 pardavimo-pirkimo aktas patvirtina, kad pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus įgijo (užvaldė) sąžiningai.

Faktą, kad pareiškėjas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus visą įgyjamosios senaties laiką patvirtino ir liudytojai.

Liudytojas P. Z., gim. 1934 m., buvęs Perlojos eksperimentinio ūkio vadovas, nurodė, kad Perlojos k., gyveno nuo 1959 m. iki 2000 m. 1997 m. bendrovė likvidavosi, liko pastatai. Visuotiniame susirinkime buvo nutarta, kad 30-iai žmonių paėmus pastatą nieko gero nebus, todėl buvo nutarta pastatą parduoti. Paaiškino, kad jis dirbo likvidavimo komisijoje. Komisija paskelbė apie pardavimą ir veršidę nupirko E. B..

Nurodė, kad ir E. B. įsigyta veršidė ir kiti pastatai buvo statomi ūkio būdu. Jų priėmime dalyvaudavo visi būtinų institucijų atstovai: statybos skyriaus, gaisrinės, architektų ir kitų tarnybų. Kiekvienas metais žemės ūkio ministerija vykdė patikrinimus. Tuo metu neplaninių statybų nebuvo, kadangi statyboms buvo skiriamas centralizuotas finansavimas, todėl statybos nuolat buvo kontroliuojamos ir turėjo būti vykdomos prisilaikant visų tuo metu galiojusių reikalavimų. B. nupirkta viena iš veršidžių buvo labai sena, kuri šiuo metu jau gali būti ir sunykusi. E. B. valdė tuos pastatus kaip savo, veršidė ir dabar dar stovi, kitaip būtų sugriuvusi.

Liudytoja L. V., gim. 1943 m., nurodė, kad dirbo Perlojos žemės ūkio bendrovėje, brigadininke. 1997-1998 m. buvo bendrovės likvidavimo komisijos pirmininke. Liudytoja patvirtino, kad E. B. nusipirko fermas. Naujesnis pastatas yra, juo galima naudotis, jis yra prižiūrimas. Ar išlikęs senesnis pastatas – nežino.

Liudytojas A. B., gim. 1950 m., pareiškėjo tėvas, nurodė, kad sūnus už 5000 Lt įsigijo veršidę ir joje laikė savo ir giminių daiktus. Pirko 2 veršides: viena sugriuvo, kita naudojasi iki šiol. Liudytojas paaiškino, kad po kilusio uragano remontavo jos stogą, nuolat prižiūri aplinką, tvarko patį pastatą.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai bei liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad E. B., faktiškai statinius turėjo (valdė) su tikslu juos valdyti kaip savo. CK 4.22 str. 1 d. numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

LR CK 4. 68 str. numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nusavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2009; 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; 2007 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-408/2007 ir kt). Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Konstatuotina, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Veršidę 1998 metais jis nusipirko iš likviduojamos Perlojos žemės ūkio bendrovės, tačiau 1998-02-24 nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sandoris sudarytas nesilaikant tuo metu galiojusių įstatymų sandoriams nustatytų reikalavimų. Todėl šis pastato perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjas nuo 1998 m. vasario 24 d. veršidę pradėjo naudoti savo reikmėms. Nuo nurodytos datos iki dabar naudojasi veršide, ją prižiūri, išlaiko ir remontuoja. Pastate laiko savo daiktus, juo leidžia naudotis ir savo giminaičiui – ūkininkui. Veršide naudojasi ir valdo kaip savą.

Šį pastatą įsigijo sąžiningai - jį nusipirko. Veršidė viešajame registre nėra įregistruota kito asmens vardu. Tai patvirtina VĮ Registrų centro sprendimai.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Byloje suinteresuotu asmeniu įtrauktas Valstybės įmonė Turto bankas prieštaravo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui – nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, nurodydamas, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad veršides valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, bei, kad Civilinio kodekso 4.27 straipsnio 2 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, todėl jie manantys, kad dėl šios priežasties taip pat nėra pagrindo E. B. pripažinti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Šiuo atveju pareiškėjas byloje pateiktais rašytiniais dokumentais bei liudytojų parodymais įrodė, kad nuo 1998 m. vasario 24 d iki dabar naudojasi veršide, ją prižiūri, išlaiko ir remontuoja. Šį pastatą įsigijo sąžiningai - jį nusipirko, nors sandorio nustatyta tvarka neįregistravo. Visą tą laikotarpį veršidę valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai. Šiuo metu jis siekia įteisinti iš Perlojos žemės ūkio bendrovės įsigytą turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011), kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, tai nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Teisėjų kolegija nutartyje nurodė, kad vadovaujantis įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. – ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymėjo, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę. Valstybės Įmonė Turto bankas nepateikė jokių įrodymų, kad turtas priklauso valstybei ar savivaldybės įmonei bei, kad minėtą pastatą pareiškėjas įgijo nesąžiningai.

Varėnos rajono savivaldybės administracija savo atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą yra nurodžiusi, kad pastatas – ferma (vešidė), kurios unikakus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane IŽ1p, ES. (duomenys neskelbtini), Varėnos sen., Varėnos raj. sav., į Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. DV-345 patvirtintą Statinių, kurie neturi savininkų (ar savininkai nežinomi), kurių naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybės administracija sąrašą nėra įrašytas ir nelaikomas bešeimininkiu.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad pastatas ferma (vešidė), kurios unikakus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sukurti Perlojos žemės ūkio bendrovės, vėliau minėtą pastatą veršidę įsigijo pareiškėjas E. B..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas 1998 m. vasario 24 d. iš likviduojamos Perlojos žemės ūkio bendrovės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), už 5000 (penkis tūkstančius) litų nusipirko 200 vietų veršidę, kurios inventorinis Nr. 54 ir už 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų nusipirko veršidę, kurios inventorinis Nr. 40. Veršidė, kurios inventorinis Nr. 40 šiuo metu nugriauta. Kita veršide, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi iki šiol. Pareiškėjas patvirtinęs, kad šioje veršidėje žemės ūkio techniką, jos padargus, žemės ūkio produkciją jam leidus laiko jo giminaitis P. B., kuris yra įregistravęs ūkininko ūkį ir ūkininkauja. Veršidėje sukrauti ir jo rečiau naudojami įvairūs daiktai, baldai. Minėtą pastatą nuo 1998-02-24 jis valdo kaip savo, pastatą jis prižiūri, remontuoja. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šį pastatą įsigijo sąžiningai, t y. nusipirko. Pirkimo-pardavimo sutartis turto registro įmonėje nebuvo registruota, tačiau tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai bei liudytojų parodymai, patvirtina aplinkybę, kad E. B. faktiškai statinį turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. LR CK 4.22 str. 1 d. numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.23 str. 2 d.). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (LR CK 4.26 str. 2 d.). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos savo esme, vadovaujantis LR CK 4.70 str. 1 d. atitinka viena kitą. Faktas, kad pareiškėjas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Valdymas trunka jau daugiau kaip 10 metų.

LR CK 4.47 str. 11 p. numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgyjamąją senatį. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjo nurodomą pastatą įgijimo įgyjamąja senatim sąlygos: pareiškėjas šiuo metu nėra daikto savininkas, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai (buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti) ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 4.68-4.71 str., LR CPK 530-533 str. teismas

nusprendė:

Tenkinti pareiškimą.

Siekiant įrašyti kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti E. B. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosvybes teise veršidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Varėnos raj. sav.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.