Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos priteisimo pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui N. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies(CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priimtinas sprendimas už akių.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2006 m. gruodžio 27 d. pirminis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį pagal kurią atsakovas įsigijo prekę - mobilųjį telefoną Nokia N80. Atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį pagal šalių suderintą grafiką mokėti numatytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Sutartimi buvo susitarta, jog laiku nesumokėjus įmokos nustatytu mokėjimo terminu, atsakovas mokės 0,2 procento dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, bei nevykdant sutarties nuostatų mokėti 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovas neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, tuo pažeidė minėtą sutartį ir liko skolingas 248,74 Eur už prekę. 2009-03-04 Uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovė pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1 ir 2009-03-04 perdavimo – priėmimo aktą Nr. 436. Šios sutarties pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovui buvo išsiųstas pranešimas nurodytu adresu, tačiau atsakovas prievolės iki šiol neįvykdė.

CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.574 str. numatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 248,74 Eur suma.

CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o 11.2 p. numatyta, kad nevykdant pareigos, ieškovui pareikalavus, per 5 dienas pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, informuoti apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ir turto laikymo vietą, atsakovas sumoka 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 0,05 proc. dydžio delspinigius už 3387 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 421,24 Eur sumą. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik dešimties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei aštuonerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Ieškovės teiginiai, jog nuo 2010 metų buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, nepagrįsti įrodymais. Ieškovė nurodė, jog jos patirtus nuostolius sudaro 17,40 Eur išlaidos, patirtos sumokėjus už Gyventojų registro pažymą apie atsakovą. Šios išlaidos pripažįstamos įrodytais ieškovės nuostoliais. Kitų įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį, ieškovė nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovė tiek metų pati delsusi aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, t. y. už 3387 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Dėl nurodyto, delspinigiai mažintini iki 39,79 Eur, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas dėl delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d., kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, todėl ieškovui priteistina 17,40 Eur nuostolių ir 22,39 Eur delspinigių.

Atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, todėl remiantis sutarties 5.2, 5.5 punktais iš atsakovo priteistina 10 proc. dydžio bauda nuo neišpirktos daikto vertės, kas sudaro 24,87 Eur.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. lapkričio 7 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 7,00 Eur (16 Eur x 44 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 248,74 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 74 ct) skolos, 17,40 Eur (septyniolikos eurų 40 ct) nuostolių, 22,39 Eur (dvidešimt dviejų eurų 39 ct) delspinigių, viso 288,53 Eur (du šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai 53 ct), nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. lapkričio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,00 Eur (septynių eurų) žyminio mokesčio ieškovei Uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, įmonės kodas 126308223.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.