Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ž. P. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad šiuo atveju įvyko žmogiška klaida. 2019 m. rugsėjo 13 d. atvažiavo krovinys, kuriam gabenti ir deklaruoti reikalingas papildomas dokumentas, nes be jo negalima įforminti importo. Šitas dokumentas buvo, jis tikrintas poste ir nustatyta, kad tai – tas pats dokumentas. Įmonė vežė ne tik laužą, Ž. P. išsitraukė dokumento pavyzdį, tačiau pamiršo ištaisyti vieną eilutę jame. Be to, krovinys buvo tikrintas, nustatyta, kad tai buvo laužas. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ji dvidešimt trejus metus dirba bendrovėje, anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktos deklaracijos kopijos matyti, kad 44 langelyje nurodyta, kad papildomi dokumentai (Y923) neprivalomi (b. l. 3).

III. Byloje surinkti įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 212 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

Pagal Europos Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad Ž. P. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą visų pirma patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas iš esmės padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą bei išsamus aplinkybių paaiškinimas teismo posėdžio metu ir rašytiniame paaiškinime. Ž. P. neneigė pildant importo deklaraciją padariusi klaidą ir neteisingai nurodžiusi, kad deklaruojamai prekei neprivalomas atliekų vežimą lydintis informacinis dokumentas. Neteisėtus Ž. P. veiksmus įrodo byloje esanti deklaracijos kopija, iš kurios matyti, kad 44 langelyje nurodyta, jog papildomi dokumentai (Y923) neprivalomi. Nors Ž. P. pripažįsta padariusi klaidą, tačiau teismas pažymi, kad ANK 212 straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas (prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas) gali padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai ir kaltės forma neturi reikšmės asmens veiksmų teisiniam vertinimui pagal minėtą ANK straipsnį. Ž. P. dirba tokio pobūdžio darbą ne vienerius metus, todėl nėra abejonių, kad jai žinomos importo deklaracijų pildymo taisyklės. Taip pat neturi įtakos, kad dėl jos veiksmų nekilo reali žala, o reikalingas dokumentas buvo. Kita vertus, netikslios importo deklaracijos supildymas turėjo įtakos apribojimų taikymui (atliekoms (metalo laužui) yra taikomi tam tikri papildomi reikalavimai), o tai yra Ž. P. veiksmus kvalifikuojantis požymis pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.

Taigi Ž. P. veika kvalifikuotina pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 5 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Ž. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, nesilaikė pareigos teisingai deklaruoti duomenis turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Ž. P. minėtus veiksmus padarė elgdamasi neapdairiai, vėliau muitinei pateikė visus reikalingus dokumentus, t. y. padarytas deklaravimo tvarkos pažeidimas buvo pašalintas. Be to, šiuo atveju jokios realios žalos nebuvo padaryta. Byloje nenustatyta, kad, tiriant ir nagrinėjant bylą, Ž. P. siekė apsunkinti visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Ji neneigė padariusi klaidą ir bylai reikšmingoje deklaracijoje nurodžiusi neteisingus duomenis bei nepateikusi dokumentų, patvirtinančių, kad prekės nėra atliekos. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti Ž. P. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, šiuo metu jai 45 metai, vieną kartą 2018 metais bausta administracine tvarka už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (automobilio pastatymas ant žalios vejos), paskirtą baudą sumokėjo, administracinė nuobauda negalioja (b. l. 5). Byloje nėra duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat nenustatyta, kad Ž. P., daugiau kaip dvidešimt metų teikdama deklaravimo paslaugas Vilniaus teritorinei muitinei ar kitoms institucijoms, iki šiol nesilaikydavo teisės aktų reikalavimų. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad Ž. P. linkusi nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jos padarytas administracinis nusižengimas laikytinas atsitiktiniu. Be to, Ž. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda yra 300 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias Ž. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad minėto straipsnio sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos ar mažesnės šios rūšies administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir Ž. P. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, t. y. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 212 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Ž. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jai įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.