Alytaus apylinkės teismo nutartis

2024-03-26 · Byla Nr. TS-20-448/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-03-26
Bylos Nr.
TS-20-448/2024
Teisminio proceso Nr.
1-37-1-00174-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-20-448/2024
Teisminio proceso Nr. 1-37-1-00174-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. kovo 26 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 357-548 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011 m. spalio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, jam paskirta galutinė 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo A. B. bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 26 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2011 m. lapkričio 9 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam A. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir nustatė pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2024 m. liepos 19 d. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis Komisijai pristatomas ketvirtą kartą. Šiuo metu yra atlikęs 4/5 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kurio pasekmės neištaisomos – nužudytas žmogus. Nusikaltimą jis įvykdė būdamas neblaivus. Ankščiau A. B. teistas keturis kartus. Įvykdyti nusikaltimai – vagystės ir chuliganizmas. Pastarasis nusikaltimas yra sunkesnis nei ankstesni ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Praeityje nuteistasis yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas. Komisija, įvertinusi individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, padarė išvadą, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. B., lygtinai paleistas į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. B., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą prašydamas panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, kad jis, dirbdamas įmonėje, alkoholio nevartojo ir nėra jokių įrodymų, kad dirbdamas jis būtų vartojęs alkoholį. Be to, jis nėra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygų, kas nurodoma Komisijos nutarime. Pažymėjo, jog lygtinio paleidimo taikymo atveju, jis turėtų darbą, kadangi jį priimtų įmonė, kurioje jis dirbo.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę įstatyme numatytą bausmės dalį. BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Atkreipiamas dėmesys, kad sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija priėmė vienbalsiai (nuteistojo asmens bylos 3 tomas, bylos lapai 28-29).

Nuteistasis A. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kai jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis stengiasi vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo keturias specialybes, dirbo, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, yra skatintas. Nurodytos aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pateikto skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą A. B. šiuo metu dar nėra pagrindo.

Teismas pažymi, kad nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nes 2011 m. lapkričio 30 d. atlikto pirminio vertinimo metu pagal OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė rizika, kitų septynių vertinimų metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, pažanga nėra stebima. Nors nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kultūriniuose ir sporto renginiuose, 2024 m. sausio mėn. baigė elgesio korekcijos programą „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, tačiau pagrindinis kriminogeninis veiksnys, kuris įtakojo nuteistojo nusikalstamą elgesį (alkoholio vartojimas), šiuo metu nėra valdomas ir išlieka aktualus, tai pat nuteistasis nėra padaręs pažangos valdant kitus kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistasis yra motyvuotas keistis, teismas, įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius veiksnius ir tai, kad didesnė jų dalis yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis vis dar gali ir privalo pakeisti aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, sprendžia, kad nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir aukščiau minėtos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nerodo jo elgesio pokyčių, pakankamų sėkmingai probacijai. Atkreipiamas dėmesys, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien asmens įvertinimas pagal OASys metodiką, tačiau ir nuteistojo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, jo pastangos resocializuotis. Reikšmingi A. B. elgesio bei mąstysenos pokyčiai nėra nustatyti, kadangi bausmės atlikimo metu nuteistasis aštuonis kartus baustas drausmine tvarka, iš kurių net septynis kartus už alkoholio vartojimą, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl nuobaudos buvimo faktas neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Nuobaudos galiojimo pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip nepanaikina fakto, kad nuteistajam nuobauda buvo paskirta. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas apibrėžtoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021). Aplinkybė, jog nuteistasis trylika kartų skatintas, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją atliekančių laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis paskutinį kartą skatintas tik 2022 m. birželio 15 d., tai yra dar iki ankstesnio jo svarstymo (duomenys neskelbtini) kalėjime dėl lygtinio paleidimo taikymo (2023 m. vasario 13 d.), daugiau skatintas nebuvo, priešingai – nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, paskutinė nuobauda skirta 2023 m. vasario 7 d. Teismo vertinimu, nors nuteistasis reiškia norą alkoholio vartojimo problemą spręsti, tačiau akivaizdu, kad ši problema išlieka aktuali, kadangi yra vertinama kaip kriminogeninis veiksnys, susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, todėl šiuo metu dar negalima teigti, kad yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui ir nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl, vis dar išliekant kriminogeniniams veiksniams, tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo neigiamą įtaką darančių asmenų bei dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, stebima, kad jis nesugebėjo atsispirti buvusių bendradarbių įtakai, pasirinko situacijas, kurios vertė daryti nustatytų reikalavimų pažeidimus. Pastaruoju metu nuteistojo netinkamas gyvenimo būdas ir laisvalaikio praleidimo formos yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, siejamų su neigiama elgesio dinamika šiuo metu didinančių nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatina jo prosocialaus elgesio. Taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui ir vertinamas kaip aktualus kriminogeninis veiksnys. Tarpasmeninio bendravimo sunkumų nekyla, nuteistasis geba išsakyti savo nuomonę, ją argumentuoti, nors kai kuriais klausimais gali išlikti kiek kategoriškas. Konfliktuose jis linkęs naudoti vengimo stilių. Nuteistasis ne visuomet geba veikti įvertinęs visas galimas pasekmes ir pasirinkimų galimybes. Jis linkęs elgtis impulsyviai, o vėliau gailėtis dėl padarytų sprendimų. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už smurtinį nusikaltimą, įvykdytą sunkinančiomis aplinkybėmis (buvo apsvaigęs nuo alkoholio). Tai nėra pirmasis smurtinis jo įvykdytas nusikaltimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog tiek iš nuteistojo pasakojimo, tiek iš teismo nuosprendžio galima spręsti, jog nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lengvai prarasdavo savikontrolę ir pasireikšdavo reaktyvi agresija. Atsižvelgiant į nuteistojo turimas psichikos sveikatos problemas, alkoholis ypatingai apsunkina impulsų kontrolę, todėl gali pasireikšti neadekvačios smurtinės reakcijos. Piktnaudžiavimas alkoholiu yra susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, todėl valdant šį kriminogeninį veiksnį būtinos papildomos tęstinės intervencinės priemonės ir didelės nuteistojo pastangos. Be to, šioje srityje stebima neigiama nusikalstamo elgesio rizikos dinamika. Bausmės atlikimo, pusiau uždarame režime, metu nuteistasis nebuvo baustas už alkoholio ar jo surogatų vartojimą, tačiau perkėlus nuteistąjį bausmę atlikti į atvirą režimą (Pusiaukelės namus), nuteistasis nesugebėjo ir toliau gyventi nevartodamas alkoholio. Nuteistasis geba išsikelti tikslus, numatyti žingsnius jiems pasiekti, tačiau stokoja gebėjimų pasipriešinti neigiamai aplinkos įtakai. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme šiuo metu nėra pakankama, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenis, nuteistojo oficiali darbinė patirtis yra menka, maždaug 3,5 metų. Nuteistojo teigimu, tokią menką darbinę patirtį įtakojo turimos sveikatos problemos. Laisvėje nuteistasis dirbo pagrinde neoficialius darbus, turi ribotą darbingumą. Kaip matyti, nuteistasis nesistengė susirasti ilgalaikių pastovių darbų. Nuteistasis skunde nurodo, jog jis nesutinka su Komisijos nutarime nurodyta aplinkybe, jog jis vartojo alkoholį darbo metu. Teismas atkreipia dėmesį, jog Komisijos nutarime ir nėra nurodoma, jog jis vartojo alkoholį darbo metu, tačiau tiek Komisijos nutarime, tiek socialinio tyrimo išvadoje yra nurodoma, jog nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2023 m. vasario 6 d. nuteistasis dirbo šaltkalviu UAB „Jovinkas ir ko“, tačiau iš darbo buvo atleistas, kadangi buvo iš Pusiaukelės namų grąžintas bausmę tęsti pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o perkeltas buvo dėl padarytų pažeidimų (alkoholio vartojimo). Vien tai, jog nuteistasis savaip supranta ir interpretuoja Komisijos nutarimo teiginius nėra pagrindas abejoti Komisijos nutarimo pagrįstumu.

Nuteistasis A. B. skunde nurodė, jog jis nėra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygų, kas yra nurodoma Komisijos nutarime. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog nuteistojo duomenys apie ankstesnius jo teistumus yra perkelti į Registrų archyvą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog praeityje nuteistasis yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ankstesni jo teistumai buvę 1992-1998 metais, praėjęs ilgas laikotarpis yra pakankamas asmeniui pasiekti reikšmingų pokyčių keičiant savo nuostatas į priežiūrą. Teismas atkreipia dėmesį, jog minėta aplinkybė Komisijos nutarime nebuvo sureikšminta, o paminėta tik tarp visų kitų nustatytų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Komisija, priimdama nutarimą, rėmėsi visais asmens byloje esančiais duomenimis, jų visuma ir, juos įvertinusi, konstatavo, jog nuteistojo A. B. nusikalstamo elgesio rizika vis tik žymiai nekito.

Nuteistasis A. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (nužudymą). Nusikaltimą jis įvykdė iš savanaudiškų paskatų, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būdingas teisės pažeidimų modelis. Praeityje jis teistas keturis kartus (už vagystes bei chuliganizmą). Šios aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis A. B. yra linkęs nusikalsti. Nors visos šios aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti. Šie duomenys vertinami nuteistojo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste.

Pažymima, kad nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. B. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl bausmės atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, esamus kriminogeninius veiksnius, pastangas spręsti turimas elgesio problemas, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis A. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus A. B. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, Komisija padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Komisijos 2024 m. vasario 19 d. nutarimas Nr. 357-548 yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pagrindo nėra, todėl nuteistojo A. B. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. B. asmens bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Asta Jakučiūnienė