Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d., 140 str. 1 d., 284 str. 1 d.

D. Z. a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, išsilavinimas 8 klasės, profesija statybininkas, nedirba, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2015 m. balandžio 9 d. apie 20 val. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą atsiimti D. Z. paskolintus 50 litų, atėjo į (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) namo kiemą. (duomenys neskelbtini) namo kieme, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, matant I. S. ir Z. Z. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinį smurtą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę, tai yra reikalaudamas D. Z. grąžinti 50 Lt skolą , sudavė ne mažiau 10 smūgių kumščiais D. Z. į veidą ir ne mažiau 5 kartų spyrė pastarajam į įvairias kūno vietas, taip sukėlė fizinį skausmą ir padarė veido sumušimą su veido minkštųjų audinių patinimu, nosies žaizdą, kas atitinka nežymų sužalojimą. Tokiu būdu V. V. pažeidė viešąją tvarką, padarė D. Z. nežymų sveikatos sutrikdymą ir savavaldžiavo.

D. Z. po V. V. panaudoto smurto, to paties namo kieme, strypu sudavė V. V. vieną smūgį į galvą ir padarė muštinę kaktos žaizdą, atvirą kaktikaulio lūžį, nusitęsiantį į kaukolės pamato priekinę duobę, subarachnoidinį kraujo išsiliejimą galvos smegenų kaktinėje srityje bei kraujo išsiliejimo požymius kaktiniame antyje ir akytakukio celėse, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktas 6.6.1). Tokiu būdu D. Z. padarė V. V. sunkų sveikatos surikdymą.

Nukentėjusysis V. V. pareiškė ieškinį baudžiamojoje byloje 15 000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo ( 3 t., b.l. 59 - 64) .

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa dėl V. V. gydymo išlaidų pateikė 596,46 eurų ieškinį ( t.2, b.l. 4-6 ) .

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-20457-15 matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal V. V. pareiškimą pagal BK 138 str. 1 d. , kuris buvo nutrauktas D. Z. atžvilgiu pagal LR BK 135 str. 1 padarymu, nes jis veikė būtinosios ginties ribose, jų neperžengė ir ši aplinkybė šalina baudžiamąją atsakomybę. D. Z. išaiškinta, kad jis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl V. V. ( LR BK 140 str. 1 d. ) neteisėtos veikos, t.y. dėl sumušimo ir fizinio skausmo sukėlimo ( b.l. 13-16, 1 t. ) . Klaipėdos apygardos prokuratūra V. V. atstovo advokato T. Leščinsko skundą atmetė, kuriuo buvo prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujinti ( b.l. 26-28, 1 t. ) , tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas 2015-12-17 patenkino V. V. advokato skundą, panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą ( b.l. 31-32, 1 t. ) ir Klaipėdos apygardos teismas paliko galioti Tauragės rajono apylinkės teismo nutartį ( b.l. 33-35, 1 t. ) .

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų apklausų matyti, jog kaltinamasis V. V. apklaustas liudytoju ir nukentėjusiuoju 2015-04-29 nurodė, kad buvo vartojęs alkoholio, tačiau įvykio aplinkybes prisimena gerai. Atėjo pas D. Z. paprašyti, kad atiduotų skolą, su juo susikonfliktavo, jog jis visą laiką konflikto metu tupėjo ant žemės, jis liepė jam atsisukti, bet jis neatsisuko, tuomet jis pagriebė jį už rūbų ir D. Z. nugriuvo aukštielninkas ant žemės, neišlaikė lygsvaros, atsistojęs D. Z. griebė jam už rūbų, tuomet jis tris kartus sudavė jam per rankas, abu išsitepliojo dažais, palikęs D. Z. ėjo šalin, nueinant žiūrinėjo išteptus rūbus, atsisuko atgal ir pajuto smūgį ( b.l. 56, 2 t. ) . Tą V. V. patvirtino ir akistatos metu su D. Z. ( b.l. 60, 2 t. ) . Apklaustas papildomai liudytoju V. V. pakeitė parodymus ir parodė, kad D. Z. buvo atsitūpęs ir nusisukęs, jis patapšnojo nestipriai dešine ranka per kairį petį, jis neišlaikė lygsvaros ir nuvirto aukštielninkas ant žolės, tuomet D. Z. atsistojo ir rankomis griebė jam už rūbų ties krūtine, tada jis trenkė tris kartus per rankas , kad paleistų ( b.l. 62, 2 t. ) , apklausiant įtariamuoju kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus ( b.l.79,83, 2 t. ) . Teismo posėdžio metu V. V. kaltę pripažino dalinai ir parodė, jog abu pradėjo stumdytis, pargriuvo abu ant žemės, gindamasis jis galėjo D. Z. suduoti smūgius į kai kurias vietas, galėjo suduoti smūgius tarp veido srities, į veidą pataikyti, kad jį paleistų, suteikus paskutinį žodį, kaltės nepripažino, prašė išteisinti.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų apklausų matyti, jog kaltinamasis D. Z. apklausiant įtariamuoju 2015-06-03 parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, parodė, jog stojantis pagriebė pagalį, V. V. taip pat stojosi ir tada trenkė V. V. į galvos sritį, norėjo, kad jis daugiau nebepultų ( b.l. 108, 2 t. ) , iš foto nuotraukų matyti sumušimai veido srityje ( b.l. 1096-112, 2 t. ), apklausiant papildomai įtariamuoju parodė, kad jam stojantis ir imant metalinį gelžgalį, V. V. dar jį kumščiavo, galėjo ir spardyti, stojantis ir sukdamasis su metaliniu strypu dešinėje rankoje, norėdamas apsiginti, užsimodamas iš viršaus sudavė V. V., kur pataikė nematė, nes buvo sumuštos akys ( b.l. 115-116, 2 t. ) , tą patį patvirtino apklausiant dar kartą papildomai įtariamuoju ( b.l. 119-120, 2 t. ), apklausiant liudytoju ( b.. l. 132-133, 2 t. ) Duotus parodymus D. Z. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (t. 2 b.l. 122-125, 126-130, 138-140). Teismo posėdžio metu tai pat patvirtino tuos pačius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jo parodymus patvirtina liudytoja V. J., E. V. jog atvykusios rado D. Z. su sumuštu veidu ir nosies žaizdele.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad abu kaltinamieji pripažįsta, jog grūmėsi ir stumdėsi. Abiejų kaltinamųjų parodymai dėl konflikto yra ne tik prieštaringi, bet ir nenuoseklūs. Abu kaltinamieji patyrė sužalojimus. Todėl ypač svarbūs yra tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų Z. Z. ir I. S. parodymai, specialistų išvados. Ir tai, jog D. Z. iki įvykio nebuvo sužalotas , tai patvirtino liudytojas P. Š., o, kad rado po įvykio sužalotą D. Z., patvirtino liudytojos E. V., V. J..

Kaltinamojo D. Z. kaltės prisipažinimas iš dalies, vėliau kaltės neprisipažinimas ir aiškinimas, kad gindamasis sudavė metaliniu strypu į galvą V. V., jog jam buvo būtinoji gintis, nepatvirtina jokie teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Liudytoja Z. Z. ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2015-06-17 liudytoja parodė, kad po konflikto su jos sūnumi D. Z. V. V. nusisuko eiti ir norėjo eiti ir tuo metu D. Z. trenkė pagaliu V. V. arčiau galvos ( b.l. 108-109, 1 t. ) , 2015-08-05 parodymų patikrinimo vietoje metu Z. Z. parodė, kad po spyrių D. Z. V. V. nusisuko eiti lauk iš kiemo, D. Z. paėmęs nuo žemės metalinį ar medinį pagalį smogė per petį atsisukusiam V. V. ties kaklo sritimi.( b.l. 121, 1 t. ) 2015-08-05 akistatos su V. V. metu Z. Z. parodė, kad V. V. nusisuko, nueidinėjo namo, kuomet jos sūnus paėmęs pagalį trenkė atsisukusiam V. V. ( b.l. 114, 1 t. ) . Vėliau 2016-02-05 apklausos metu pakeitė parodymus duotus ankščiau ir akistatos metu, keitimo priežastį nurodė baimę V. V. ir jo advokatui, teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog stojantis ir abiem mušantis, D. Z. gindamasis sudavė strypu per galvą V. V., parodymų keitimą taip pat nurodė baimę V. V. ir jo advokatui.

Netikėti pirminiais Z. Z. parodymais nėra pagrindo, nes tokius jos parodymus patvirtina ir papildoma teismo medicinos specialisto išvada Nr. Pg 1102/2016( 03 ) , kurioje nurodoma, kad sužalojimas V. V. galėjo būti padarytas tokiu būdu, kaip 2016-06-20 parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu parodė D. Z. , V. V. galvos sužalojimas negalėjo būti padarytas tokiu būdu, kaip 2016-06-20 parodė liudytoja Z. Z., nes, pasak , liudytojos V. V. buvo atsisukęs nugara, o smūgis jam kliuvo per dešinį petį. ( t..1, b. l. 161-164 ).

Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu D. Z. 2016-06-20 parodė, kad V. V. sudavė metaliniu ar mediniu pagaliu, kai jis atsisuko veidu į jį ( b.l. 139, 2 t. ) , o, tai paneigia Z. Z. 2016-06-20 papildomai apklausta liudytoja. ( b.l. 129, , 1 t. ) . Tokie prieštaringi liudytojos Z. Z. parodymai vertintini kritiškai ir netikėti pirminiais liudytojos Z. Z. parodymais nėra jokio pagrindo, o parodymų keitimas vertintinas kaip noras padėti savo sūnui išvengti atsakomybės.

Kaltinamojo D. Z. veiksmai suduodant strypu per galvą V. V. neatitiko būtinosios ginties sąlygų , tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi realiai egsistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu . D. Z. sudavė lazda ne gindamasis nuo pavojingų kėsinimųsi, o supykęs, kad prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas. u

Įvertinus visus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad D. Z. sudavė V. V. tuo metu, kai nebebuvo reikalo gintis. Pats D. Z. patvirtino, jis trenkė strypu V. V. tuo momentu, kai šis stovėdamas nugara į jį, atsisuko, o, kaip matyti iš tiesiogiai įvykį mačiusios kaip liudytojos apklaustos D. Z. motinos Z. Z. parodymų, tuo metu, kai jos sūnus D. Z. trenkė strypu į jį atsisukusiam V. V., kai šis ruošėsi eiti iš kiemo, taip pat aiškino ir V. V..

Kaltinamojo V. V. parodymų keitimas, iš dalies kaltės pripažinimas, vėliau kaltės nepripažinimas, vertintinas kaip vienas iš pasirinkto gynybos būdų, noras švelninti atsakomybę. Jo aiškinimas, kad atėjęs tik uždėjo ranką ant peties ir paskui jam reikėjo gintis nuo D. Z. ir gindamasis sudavė į veidą, prieštarauja jo paties duotiems parodymams , apklausiant liudytoju , jog atėjo pas D. Z. paprašyti, kad atiduotų skolą, su juo susikonfliktavo, jog jis visą laiką konflikto metu tupėjo ant žemės, jis liepė jam atsisukti, bet jis neatsisuko, tuomet jis pagriebė jį už rūbų ir D. Z. nugriuvo aukštielninkas ant žemės, neišlaikė lygsvaros, atsistojęs D. Z. griebė jam už rūbų, tuomet jis tris kartus sudavė jam per rankas, abu išsitepliojo dažais prieštarauja liudytojų I. S., Z. Z. parodymamas, paties nukentėjusiojo D. Z. parodymams, specialisto išvadai. (t. 1 b.l. 168-169), kad padaryti sužalojimai ir kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais . Todėl netikėti jų parodymais nėra jokio pagrindo, jų parodymai yra nuoseklūs, ir jų parodymus patvirtina byloje rašytiniai įrodymai., kad prieš tai nebuvo sužalotas, o po konflikto su V. V. padaryti sužalojimai, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. V. V. pasirinko netinkamą būdą susigrąžinti skolą, tai esminis nusikaltimo padarymui turėjęs provokuojantis V. V. elgesys.

Vertinat būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojinga kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties vertinimą. Paprastai teisė į būtinąją gintį išnyksta su kėsinimosi pabaiga, t.y. prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu.. Todėl, kai pavojingas kėsinimasis jau akivaizdžiai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis, besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąją gintimi ( kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-7-428/2010, 2K-125-/2011, 2K-140/2011, 2K-7-313/2012 ) .

Esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra- abi pusės yra puolančios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-62-489/2015 ) . Abipusėms muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, kaip ir nustatyta nagrinėjamojoje byloje, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais.

Remdamasi išdėstytais motyvais , darytina išvada, kad kaltinamojo D. Z. kaltė įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 1 d.

Kaltinamojo V. V. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. kaip savavaldžiavimas panaudojant fizinį smurtą ir BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo , name gyvenantys žmonės buvo pasipiktinę tokiu elgesiu, kvietė policijos pareigūnus, greitąją medicinos pagalbą ir byloje įrodyta surinktais įrodymais.

Iš kaltinimo šalintinas kaltinimas V. V. pagal LR BK 140 str. 1 d., kaip perteklinis, BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika- nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grąsinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įžūlus kaltininko elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu, pvz., suduodant kitiems asmenims smūgius (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2009, 2K-34/2008, 2K-645/2007, 2K-652/2007, 2K-445/2013). Pagal nusikalstamų veikų kvalifikavimo patirtį kaltininkui nusikalstamai veikiant viešoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų BK 284 straipsnio 1 dalis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą ( LAT nutartis Nr. 2K-7-62-489/2015 ) .

Kaltinamųjų V. V. ir D. Z. lengvinančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta .

V. V. sunkinanti aplinkybė , kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, šalintina iš kaltinimo , nėra rašytinių įrodymų.

Tenkintini Klaipėdos teritorinės ligonių kasos dėl V. V. gydymo išlaidų 596,46 eurų ieškinys ( t.2, b.l. 4-6 ) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 433,74 eurų ieškinys už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015-04-10 iki 2015-05-21 dėl ligos pašalpos išmokėjimo V. V. ( t.2, b.l. 11-12 ), kurie yra įrodyti ir pagrįsti.

Kaltinamasis V. V. pareiškė ieškinį baudžiamojoje byloje 15 000 eurų sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo ( 3 t., b.l. 59 - 64) .

Esant tokiai nusikalstamo elgesio formai, kai du asmenys vieno įvykio – abipusių muštynių metu, bendrais veiksmais žalodami vienas kitą, sutrikdo viešąją tvarką ir kartu padaro kitus nusikaltimų žmogaus sveikatai, tokių veikų baudžiamasis teisinis įvertinimas ir sankcijų už jas pritaikymas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į šiuos aspektus: abu kaltininkai nėra laikytini asmenimis, patyrusiais žalos (t. y. nukentėjusiaisiais), dėl jų pačių įžūlaus elgesio .. Pagal BPK 28 straipsnio ir 44 straipsnio 10 dalies prasmę asmuo neįgyja teisės reikalauti ir gauti fizinės, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą dėl nusikalstamos veikos, kurią pats padarė, abu sukėlę muštynes kaltininkai laikytini nukentėjusiaisiais tik dėl vienas kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-7-62-489/2015 ) .

V. V. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tuomet, kai jis pats atėjo pas D. Z. prašyti atiduoti skolą, pradėjo konfliktą, susistumdė, savavaldžiavo, D. Z. buvo padaryti sužalojimai veido srityje, iš to konflikto pasekoje buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas V. V.., abu kaltinamieji ir abu nukentėjusieji, ir vadovaujantis išdėstytais motyvais pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas

Advokato darbo apmokėjimas pagal LR BK 106 str. 1 d. , kai įtariamajam , kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu- kiti asmenys. Kaltinamasis V. V. ir jo gynėjas advokatas Tomas Leščinskas prašo priteisti 1500 eurų iš kalto asmens turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Abu yra kaltinamieji ir abu yra nukentėjusieji, abu turėjo gintis nuo pareikštų kaltinimų, turėjo gynėjus, todėl abu kaltinamieji turi pasilikti prie savo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Esant tokioms aplinkybėms, prašymas apmokėti už advokato darbą, atmestinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo išspręsti valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų 457,94 Eur priteisimo klausimą teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. Z.. Teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į kaltinamojo D. Z. turtinę padėtį, kad neturi jokio turto, nedirba, negauna jokių pajamų, byloje buvo pripažintina, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, todėl išlaidos iš kaltinamojo D. Z. nepriteistinos ( BPK 106 str. 2 d. ) .

Skiriant bausmes kaltinamiesiems V. V. ir D. Z. atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, į tikslus, į asmenybes;

V. V. baustas administracinėmis baudomis ( b.l. 43-45, 2 t. ) , neteistas, tačiau buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal laidavimą ( b.l. 50-51, 2 t. ) , charakterizuojamas patenkinamai ( b.l. 41, 2 t.) , D. Z. baustas administracinėmis baudomis ( b.l. 94-95, 2 t. ) neteistas, charakterizuojančios medžiagos nėra), nedirba, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą , todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant D. Z. mažesnę laisvės atėmimo bausmę atsižvelgiant į bausmės vidurkį ir manytina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, o kaltinamajam V. V. skirtinas areštas

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str.-302 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d., 284 str. 1 d ir nuteisti :

-pagal LR BK 294 str. 2 d. 45 parų areštu;

-pagal LR BK 284 str. 1 d. 30 parų areštu.;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 45 parų areštą.

Bausmę atlikti areštinėje ir bausmės laiką skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

D. Z. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir 6 mėnesiams. ( 1m 6 mėn. ) .

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d 5 p., 8 p. D. Z. bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir įpareigoti per vienerius metus pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą, per visą bausmės atlikimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Priteisti iš D. Z. Klaipėdos teritorinės ligonių kasai dėl V. V. gydymo išlaidų 596,46 eurų – žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie SAM, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), `` Swedbank ``, AB , banko kodas 73000, įmonės kodas 191351679

ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 433,74 eurų už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015-04-10 iki 2015-05-21 dėl ligos pašalpos išmokėjimo V. V. - gavėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gavėjo kodas – 191630223, įmokos kodas- 282, įmokos pavadinimas- Fondo biudžetui žalos atlyginimas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) `` Swedbank ``, AB .

V. V. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

V. V. prašymą dėl advokato darbo apmokėjimo atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus dėl 457,94 Eur išlaidų , susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo kaltinamajam D. Z. priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.