- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- 1-69-961/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03901-14-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- E. I.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius, Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriaus tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, gyvenamoji vieta nežinoma, Lietuvos Respublikoje paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. I. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui:
jis 2014-11-23, apie 01.45 val., Vilniuje, Kareivių g., Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams R. D. ir D. K. sustabdžius patikrinimui A. G. (A. G.) vairuojamą automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) jis (E. I.), būdamas šalia sustabdyto automobilio, tiesiogiai, žodine forma, prašydamas nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo draugui A. G., pasiūlė atvežti vyno, nenurodydamas kiekio, savo įgaliojimus vykdantiems minėtiems valstybės tarnautojams, po ko, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūnų papirkimą, pasiūlė 200 litų (57,92 Eur) kyšį, nurodęs, kad pinigus greitai atveš, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad jo draugas A. G. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, 128 straipsnio 1 dalį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014-11-23, apie 01.45 val., Vilniuje, Kareivių gatvėje, vairavo automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių, transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta privalomuoju draudimu, nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento.
Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK XXXII skyriaus tvarka. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Byla gauta teisme 2015-10-21; kaltinamasis E. I. į Vilniaus miesto apylinkės teisme paskirtus teismo posėdžius 2015-11-30, 2016-01-11, 2016-03-07, 2016-07-15, 2016-11-07 neatvyko, dėl ko nebuvo galimybės pradėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Paaiškėjus, kad E. I. išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2016-03-29, 2016-07-20 buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento Teisinio bendradarbiavimo skyrių dėl teisinės pagalbos perduodant kompetentingai Azerbaidžano Respublikos institucijai teisminį pavedimą dėl adreso nustatymo bei dokumentų įteikimo kaltinamajam. Tačiau teismas negavo atsakymo apie kaltinamojo buvimo vietą. Kaltinamojo gynėjas teismui pateikė informaciją, kad E. I. 2016-07-21 Nasimi rajono karinio šauktinių biuro buvo išsiųstas atlikti privalomąją karinę tarnybą. 2016-12-28 teismas pakartotinai kreipėsi su prašymu į Azerbaidžano Respublikos teisėsaugos instituciją su prašymu pateikti informaciją, jei tokia galima, apie kaltinamojo privalomosios karinės tarnybos buvimo vietą, atostogų galimybę, ar yra įmanoma suteikti jam galimybę atvykti į Lietuvos Respublikos teisminę instituciją, užtikrinant kaltinamojo teisę dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime; tačiau iki 2017-04-27 atsakymas nebuvo gautas. 2017-04-27 kaltinamojo gynėjas pateikė teismui E. I. pareiškimą, kuriame kaltinamasis nurodo, kad atlieka privalomąją karinę tarnybą ir pagal įstatymus negali kirsti sienos; tvirtina, kad jis niekada nevengė vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir neketino jų vengti, dėl šios priežasties sudarė sutartį su Vilniuje dirbančiais advokatais; pažymi, kad negali atvykti į Lietuvos Respubliką dėl objektyvių priežasčių, nurodo, kad baudžiamoji byla turi būti išnagrinėta jam nedalyvaujant ir atsižvelgiant į jo pirmą teistumą, jauną amžių, turi būti skirta lengva bausmė. Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis teigia, jog niekada nevengė atvykti, tačiau sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo tvarkos įvertinta ir tai, kad E. I. 2014-11-23 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti; kaltinamasis buvo pasirašytinai supažindintas su šiuo nutarimu (1 t., b.l. 56), tačiau apie išvykimą iš Lietuvos nepranešė, todėl teismas pusantrų metų net negalėjo pradėti nagrinėti baudžiamosios bylos; dar ikiteisminio tyrimo metu nebuvo galimybės susisiekti su juo paties nurodytu telefono numeriu (1 t., b.l. 81); nenurodė ikiteisminio tyrimo pareigūnams pasikeitusio gyvenamosios vietos adreso (1 t., b.l. 83-85). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad nors kaltinamasis pateikė rašytinį pareiškimą, tačiau nėra pagrindo manyti, jog atidėjus bylos nagrinėjimą, jis atvyks į teismą. Kadangi kaltinamasis yra ne tik ne Lietuvos Respublikoje, bet ir vengia atvykti į teismą, nutarta vadovautis BPK 246 straipsnio nuostatomis ir bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant.
Kaltinamasis E. I. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad pareigūnams nesiūlė kyšio. 2014-11-23 apklaustas kaip įtariamasis pagal BK 227 str. 2 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad šią naktį jis su draugais A. G., E. A., A. B. važinėjo po miestą jo pažįstamo automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jie buvo nuvažiavę į parduotuvę, dirbančią visą parą Žirmūnuose, prie Maximos. Policijos automobilis ten apsisukinėjo. A. G. už automobilio vairo sėdėjo, kol jis buvo parduotuvėje. A. G. neturi teisės vairuoti, teisės jam atimtos. Kai jis (įtariamasis) išėjo iš parduotuvės, A. G. sėdo ant galinės sėdynės, o jis – už vairo. Jie iš ten išvažiavo ir nuvažiavo Žirmūnų gatve, po to pasuko į Kareivių gatvę link Antakalnio pusės. Iš karto prie sankryžos, netoliese esančios stotelės, juos sustabdė policijos pareigūnai. Jis (E. I.) buvo už vairo. Policijos pareigūnai paprašė visų jų, esančių automobilyje, dokumentų, paprašė automobilio dokumentų. Jis padavė automobilio registracijos dokumentus ir kiti padavė savo dokumentus. Automobilis nebuvo draustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Jis žinojo, kad už tai gresia bauda. Jie visi keturi liko automobilyje, o policijos pareigūnas nuėjo su jų dokumentais į savo automobilį. Policijos pareigūnas sugrįžo, pasakė jam išlipti iš automobilio. Jis, išlipęs ir priėjęs prie policijos pareigūnų automobilio, pradėjo kalbėtis su vienu iš pareigūnų (jaunu). Kitas pareigūnas iš automobilio nebuvo išėjęs. Jis pareigūno prašė išrašyti jam minimalią baudą, o pats, išreikšdamas savo dėkingumą, pasakė, kad gali atvežti vyno iš Azerbaidžano, nesakė, kokį kiekį atvežtų. Pareigūnas sakė, kad vyno nereikia. Jis pareigūnui pinigų nesiūlė. Tikslių žodžių nepamena, tačiau jam susidarė įspūdis, kad pareigūnas nori, kad jis pasiūlytų jam pinigų. Jis pareigūnui pinigų nesiūlė, pinigų nerodė. Į policijos pareigūnų automobilį jis nebuvo įsėdęs. Jis su pareigūnu bendravo prie policijos automobilio priekinių keleivio pusės durelių. Jis su savimi turėjo pinigų – 100 litų. Negalvojo, kad siūlydamas kaip dėkingumą vyno, jis daro kažką blogai. Kai jį pristatė į komisariatą, jis draugui A. G. atidavė 50 litų. Policijos pareigūnai nesurašė protokolo už tai, kad automobilis nebuvo draustas (1 t., b.l. 51).
2015-05-21 E. I. papildomai parodė, kad 2014-11-23, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, jis turėjo mažai pinigų, tikslios sumos nepamena. Jis pareigūnui pinigų nesiūlė, pareigūno prašė paskirti jam minimalią baudą už tai, kad nebuvo transporto priemonės draudimo. Jis pareigūnui siūlė kaip dėkingumą atvežti vyno, tačiau jokios kalbos apie pinigus nebuvo, pinigų pareigūnui nerodė, jokios pinigų sumos nesiūlė. Jis prie pareigūno savo piniginės nebuvo paėmęs į rankas ir pinigų iš jos neišėmė. A. G. davė pinigus, kadangi jį sulaikinėjo ir uždarinėjo į areštinę. Jis vairavo automobilį, kai sulaikė policijos pareigūnai. Jis su A. G. neapsikeitė vietomis, kai sustabdė policijos pareigūnai (1 t., b.l. 53).
2015-09-10 E. I. taip pat kaltės nepripažino, sakė kyšio nesiūlęs, nurodė, kad su pareigūnu kalbėjo apie tai, kad paskirtų mažesnę baudą už tai, kad automobilis buvo nedraustas vairuotojų civiline atsakomybe, ir pareigūnui pasakė, kad kada nors už tai parveš iš Azerbaidžano vyno, nenurodė nei tikslaus vyno pavadinimo, nei kiekio. Taip pat jie nesitarė, kada jis atvežtų vyno. Jis pareigūnui pinigų nesiūlė, kadangi neturėjo su savimi tokios pinigų sumos – 200 litų. Baudą pareigūnas skyrė jo draugui A. G., nes A. G. vairavo automobilį. Daugiau dėl jam pareikšto įtarimo neturi ką paaiškinti. Šiuo metu gyvena adresu Kareivių 19-75, Vilniuje, ir gyvens šiuo adresu. Vasarą buvo išvykęs į Azerbaidžaną, o dabar grįžo tęsti mokslus Vilniaus Gedimino technikos universitete. Mokosi Verslo vadybos fakultete, 4 kurse, grupė MVFU10. Jis gyvena iš piniginių lėšų, kurias gauna iš šeimos narių, draugų. Pats nedirba. Šiuo metu E. A. gyvena Lietuvoje, tikslaus adreso negali nurodyti, bet vėliau praneš. A. G. gyvena su juo, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau A. G. šiuo metu išvykęs į Azerbaidžaną ir į Lietuvą grįš spalio pabaigoje. Dabar nežino, kur gyvena A. B., nes pataruoju metu su juo nebendrauja. Sužinos jo adresą, praneš (1 t., b.l. 55).
Nors E. I. kaltu neprisipažino, jo kaltė padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą veiką įrodyta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kiek atsimena, dirbo su R. D.. Buvo sustabdytas automobilis, markės neatsimena. Įvykyje dalyvavo užsieniečiai ir jie nesutarė dėl vairavimo. Buvo pasiūlyta papirkti pareigūnus, bet liudytojas neatsimena, kokiu būdu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad 2014-11-23 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu R. D.. 01.45 val. patruliavo tarnybiniu automobiliu VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Žirmūnų gatve link Kareivių gatvės pusės. Privažiavus minėtų gatvių sankryžą pastebėjo važiuojantį Žirmūnų gatvėje automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis išvažiavo nuo parduotuvės MAXIMA. BMW važiavo link sankryžos su Kareivių gatve ir po to sankryžoje minėtas automobilis dideliu greičiu į ją įvažiavo ir staigiai nusuko į Kareivių gatvę link Antakalnio pusės. Jie nuvažiavo iš paskos, įjungė švyturėlius. Automobilis ne iš karto sustojo. Važiuojant iš paskos matėsi, kad juda automobilis, todėl įjungė tolimąsias šviesas, kad pamatytų, kas vyksta automobilyje. Automobiliui sustojus, jie sustojo jiems iš paskos. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir einant link sustabdytos transporto priemonės BMW, pastebėjo, kaip automobilio vairuotojas persėdo ant galinės automobilio sėdynės, o sėdėjęs ant galinės sėdynės asmuo persėdo į vairuotojo vietą. Jis (liudytojas D. K.) nuėjo prie galinių durelių keleivio pusės, o jo porininkas R. D. nuėjo prie vairuotojo durelių. Priėjus prie automobilio, pabandžius jas atidaryti, visos durelės buvo uždarytos. Po to atidarė. Jis priėjo prie dešinės pusės (keleivio pusės), atidarė dureles ir bendravo su ten sėdėjusiu vaikinu, kaip vėliau nustatė – A. G.. Pokalbio metu paaiškėjo, kad A. G. vairavo automobilį, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, prisipažino vairavęs automobilį, išsigando jų ir peršoko ant galinės sėdynės. Taip pat paaiškino, kad automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobilio registracijos dokumento neturi. A. G. pateikė leidimą nuolat gyventi. R. D. tikrino vairuotojo vietoje sėdėjusi vaikiną – E. I.. Automobilyje buvo keturiese. Buvo patikrinti visų jų dokumentai, nustatytos asmenybės. Iš automobilio Araz nebuvo išlipęs. Jie apžiūrėjo sulaikytą sustabdytą automobilį. Iš automobilio išlipo E. I., kuris iš pradžių priėjo prie jo (D. K.) ir siūlė atvežti vyno iš Azerbaidžano, kiekio neįvardindamas, tam, kad jie paleistų jo draugą. E. I. daugiausiai kalbėjo rusų kalba, retsykiais pasakydavo ir žodžius lietuvių kalba. D. K. įspėjo, kad kyšio siūlymas pareigūnui užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Tuomet E. I. nuėjo prie R. D. ir pradėjo prašyti, kad paleistų jo draugą, kad jam nerašytų ATP protokolo. E. I. nekreipė dėmesio į įspėjimus. R. D. dar keletą kartų griežtai įspėjo, kad bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, jei toliau siūlys kyšį. E. I. ir toliau jo porininkui siūlė atvežti 200 Lt. Jis (liudytojas) stovėjo apie 1,5 metro atstumu ir viską girdėjo. E. I. sakė, kad nuvažiuos ir parveš 200 Lt. Jis pinigų nerodė. E. I. paaiškino, kad supranta, ką daro, siūlydamas pinigus policijos pareigūnui, kad gali nukentėti ir būti pristatytas į policijos komisariatą, tačiau nuolatos kartojo, kad nori padėti draugui, kad pastarasis išvengtų nuobaudų už KET. E. I. pripažino, kad jis persėdo už automobilio vairo, pasakė, kad su draugu tarpusavyje apsikeitė vietomis. Automobilis buvo priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje. A. G. ir E. I. buvo pristatyti į komisariatą. A. G. komisariate buvo surašytas ATP protokolas. A. G. prie protokolo pateikė paaiškinimą, parašė anglų kalba. A. G. buvo surašytas ATP protokolas Nr. 07-14-8924455. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo kamera. Jis su porininku buvo įsitikinę, kad ji veikia – filmuoja, nes degė lemputė. 2014-11-24, jis hardą (kietąjį diską), kuris yra automobilio bagažinėje specialioje užrakintoje dėžėje, išėmė ir nunešė būrio specialistui, kad būtų iš jo perkelta informacija. Buvo nustatyta, kad jau apie 2 ar tris savaites nebuvo daromas įrašas. Anksčiau nebuvo pastebėta, kad neįrašoma, nes į hardą telpa apie 2 mėnesių informacija (1 t., b.l. 12).
Teisiamajame posėdyje paskelbus liudytojo D. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas savo parodymus palaikė. Dėl įrašo (nebuvimo) nurodė, kad tai buvo sena įranga, kietasis diskas buvo laikomas bagažinėje ir buvo užrakintas, raktai būdavo tik pas būrio vadus. Neturėjo galimybių pasitikrinti prieš išvažiuojant, ar įranga veikia, ar ne. Tik pagal indikatoriaus lemputę galėdavo spręsti, ar ji veikia, ir dar bagažinėje girdėjosi ūžesys. Kadangi reikėdavo važiuoti ir bekelėm, ir duobėm, o kietieji diskai tokioms sąlygoms nebuvo pritaikyti, dėl to dažnai subyrėdavo, tiesiog įranga neatlaikydavo. Dėl tų laikmenų iki šiol nėra tikslaus aprašo, pareigūnai neturi galimybių patikrinti, tik specialistai turi tokias galimybes. Turėjo tik raštišką nurodymą, kad jeigu automobilyje sėdi žmogus, tada turi būti pranešta ir išimamas įrašas. Dabar negalėtų atsakyti, kada ir dėl kokių priežasčių buvo išimta ir pristatyta specialistams įrašymo įranga. Tarnybinis pranešimas buvo rašomas policijos komisariate. E. I. jam (liudytojui D. K.) siūlė tik vyno, dėl vyno buvo įspėtas, buvo paaiškinta, kad taip negalima elgtis. Pinigus E. I. siūlė kolegai, pinigų nerodė, D. K. tik girdėjo. Mano, kad E. I. būtų veiką daręs iki galo, nes įkyriai elgėsi. Tai vyko lauke, įrašymo įranga fiksuoja ir išorę, bet kas lauke vyksta, nesigirdi. Juos vežant į komisariatą jie matė, kad daromas vaizdo įrašas, dėl to, liudytojo manymu, jokio pokalbio nebuvo automobilyje. Komisariate buvo surašytas ATPK protokolas A. G..
Šalies argumentai
D. K. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2014-11-23 tarnybiniame pranešime. (1 t., b.l. 4).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. D. parodė, kad 2014 metais dirbo VPK kelių policijos valdyboje. Praėjo labai ilgas laiko tarpas, todėl prašo remtis jo tarnybiniu pranešimu, jį patvirtina.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad 2014-11-23 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. K.. 01.45 val. patruliavo tarnybiniu automobiliu VW JETTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo D. K.. Važiavo Žirmūnų gatve link Kareivių gatvės pusės. Privažiavus minėtų gatvių sankryžą pastebėjo važiuojantį Žirmūnų gatvėje automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiavo iš aikštelės nuo parduotuvės MAXIMA, privažiavo sankryžą ir pasuko į Kareivių gatvę link Antakalnio pusės. Jie nuvažiavo iš paskos, įjungė švyturėlius. Automobilis ne iš karto sustojo. Automobiliui sustojus, jie sustojo jiems iš paskos. Sustojo apšviestame kelio ruože, taip pat automobilyje buvo įjungti žibintai ir todėl matėsi, kas vyksta minėtame automobilyje. Jis matė, kaip automobilio vairuotojas persėdo ant galinės automobilio sėdynės, o sėdėjęs asmuo ant galinės sėdynės persėdo į vairuotojo vietą. Išlipęs iš tarnybinio automobilio, jis nuėjo prie minėto automobilio vairuotojo durelių, iš prie vairo buvusio vaikino paėmė dokumentus, jis nuėjo prie galinių durelių keleivio pusės, nes matė, kad asmuo, vairavęs automobilį, persėdo. Prie jo priėjo kolega D. K.. Sustabdytame automobilyje iš viso buvo keturiese. Visų jų patikrinti dokumentai. Buvo nustatyta, kad už automobilio vairo, kai jis priėjo, sėdėjo E. I., o į galą persėdęs vaikinas – A. G.. Iš automobilio išlipęs E. I. priėjo prie D. K. ir jam siūlė atvežti vyno, kiekio nenurodė, už tai, kad nebaustų jo draugo. D. K. jį įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės ir atsisėdo į tarnybinį automobilį su dokumentais. Tuomet E. I. priėjo prie jo (R. D.), prašė paleisti, kad susitartų, kaip studentus paleistų už 200 Lt. Jis matė, kaip E. I. išsitraukė iš kelnių kišenės popierines kupiūras. Jis matė, E. I. rankoje sugniaužęs laikė kupiūras, bet nematė nei kiek, nei kokio nominalo. E. I. dar pasakė, kad nuvažiuos į lombardą, kažką užstatys ir dar atveš pinigų. Jis (liudytojas) jį įspėjo dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą policijos pareigūnui. E. I. kalbėjo rusų kalba. Jis iškvietė kitą policijos ekipažą, kuris A. G. ir E. I. pristatė į policijos komisariatą. Kiti du automobilyje buvę vaikinai sulaikyti nebuvo, automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę. Bendraujant su A. G., jis pripažino, kad vairavo automobilį, o po to persėdo į automobilio galą. A. G. komisariate buvo surašytas ATP protokolas už vairavimą, neturint vairuotojo pažymėjimo. A. G. prie protokolo pateikė paaiškinimą anglų kalba. Tarnybiniame automobilyje yra vaizdo kamera, tačiau tuo metu ji nefilmavo (1 t., b.l. 13).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. D. parodė, kad jie tarnybinį automobilį pastatė maždaug iki 5 m atstumu už sustabdyto automobilio. Gatvės žibintai apšvietė gatvę bei sustabdytą automobilį, bei jų automobilio žibintai apšvietė sustabdyto automobilio vidų. Eidamas link automobilio jis matė, kaip vairuotojas persėdo ant galinės sėdynės, o asmuo, sėdėjęs ant galinės sėdynės, atsisėdo į vairuotojo vietą. Jis pamena, kad E. I., prašydamas nebausti jo draugo A. G., rankoje laikė sugniaužtą kupiūrą, tačiau jis nematė, kokio nominalo. E. I. dar sakė, kad nuvažiuos ir parveš pinigų. Jis tarnybiniame pranešime nenurodė, kad E. I. laikė kupiūrą rankoje, kadangi tą naktį ne vienas pažeidėjas buvo sulaikytas, buvo rašomas ne vienas tarnybinis pranešimas, todėl rašydamas tarnybinį nenurodė aplinkybės, kad E. I. laikė rankoje kupiūrą. Jis galvojo, kad užteks paminėti, kad siūlė 200 litų kyšį (1 t., b.l. 14).
Paskelbus liudytojo R. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos palaikė. Nurodė, kad suma buvo įvardinta tarnybiniame pranešime ir apklausoje, bet kiek jis turėjo ir kiek jis siūlė privežti, liudytojas neatsimena, nes įvykių buvo ne vienas su tos tautybės asmenimis. Siūlė vyno. Įranga mašinoje dėl techninių kliūčių tai veikdavo, tai neveikdavo, bet tai buvo ne pareigūnų kompetencijoje. Įranga buvo kaip registratorius. Tais laikais buvo diegiama technika, buvo paskirti už ją atsakingi asmenys, kurie kontroliavo ir prižiūrėjo įrangą, tik jie galėjo prieiti prie įrangos ir paimti įrašus. Neatsimena, kokį asmenį pristatė į policijos komisariatą, ar vyko kyšio siūlymas automobilyje. Dėl siūlymo atvežti pinigų, tai kaip pažiūrėsi į tai, jeigu žmogus siūlo, tai gali viską atvežti. Reikia jų klausti, kaip jie įsivaizdavo tai perduoti. Patvirtina, kad kaltinamasis turėjo pinigų delne. Kaltinamasis turėjo galimybę perduoti pinigus, jis buvo įspėtas ir neperdavė. Iki nagrinėjamo įvykio liudytojas asmeniškai nepažinojo šių asmenų, tik žinojo, kad jie buvo mieste dažni pažeidėjai. Stabdė dėl to, kad jie labai staigiai išnėrė iš Maximos aikštelės. Buvo toks laikotarpis, kad pastoviai buvo daromi pažeidimai tos šalies piliečių, jie jau patys sveikindavosi pamatę policijos pareigūnus. Neatsimena, ar vėliau dar teko su jais bendrauti. Tarnybinius pranešimus rašo pats. Rašo vienas arba rašo kolega, tada sutikrina ir jeigu viskas atitinka, atspausdina. Tarnybinis pranešimas tai aplinkybių aprašymas, o apklausos protokolas – tai patikslinimas tam tikrų duomenų. Įvykių yra daug ir pareigūnai turi ribotą laiką surašyti tarnybinį pranešimą. Tyrėja matė kitaip, reikėjo patikslinti, dėl to ir tikslino.
Šalies argumentai
R. D. analogiškas įvykio aplinkybes nurodė savo 2014-11-23 tarnybiniame pranešime (1 t., b.l. 3).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad nelabai atsimena, kas buvo. Pamena, kad jis su E. I. važiavo BMW automobiliu, važiavo trise, gali būti, kad buvo keturiese. Buvo nakties metas. Juos sustabdė du policijos pareigūnai, jį (liudytoją) ir E. I. nuvežė į policijos komisariatą. Ten buvo pokalbis, jiems paskirtos baudos. Liudytojui (A. G.) buvo surašytas protokolas, liudytojas turėjo vairuotojo pažymėjimą, bet automobilis nebuvo apdraustas, dėl to jį nubaudė. Tiksliai nepamena, ar jam buvo paskirta bauda. Kai juos sustabdė policijos pareigūnai, E. I. išlipo iš automobilio, visi kiti liko automobilyje. Automobilio langas buvo uždarytas ir liudytojas nieko negirdėjo, kas vyko lauke, apie ką E. I. kalbėjosi su pareigūnais. Pinigų jie su savimi neturėjo. Neatsimena, ar E. I. jam perdavė komisariate 50 litų. Kai sustabdė policijos pareigūnai, E. I. atsisėdo už vairo. Dėl ko apsikeitė vietomis su E. I. automobilyje, neatsimena.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. 2014-11-28 parodė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį jis su draugais važiavo draugo automobiliu BMW, valstybinių numerių nepamena. Automobilyje važiavo jis, E. I., E. A., A. B.. Tikslaus laiko nepamena, jie užvažiavo į parduotuvę, dirbančią visą parą. Į parduotuvę nuėjo visi keturi. Grįžę atsisėdo į automobilį. E. I. atsisėdo už vairo. Jis atsisėdo šalia jo priekyje, gale atsisėdo E. A. ir A. B.. Išvažiavo nuo parduotuvės, sankryžoje pasuko į dešinę, į Antakalnio pusę. Kareivių gatvėje jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai savo automobilyje įjungė švyturėlius, ir jie sustojo. Policijos pareigūnai priėjo prie jų automobilio. Vienas priėjo prie vairuotojo durelių, kitas atidarė galines dureles keleivio pusės. Policijos pareigūnai paprašė jų dokumentų, automobilio dokumentų. Po to jiems grąžino dokumentus. Iš automobilio buvo išlipęs tik E. I.. E. I. su pareigūnais stovėjo tarp jų automobilio ir policijos automobilio, ir kalbėjo. Apie ką jie kalbėjo – liudytojas negirdėjo, kadangi automobilio durys ir langai buvo uždaryti. Po to atvažiavo dar vienas policijos patrulis ir jį pristatė į komisariatą. Policijos komisariate jis parašė paaiškinimą anglų kalba. Po to jis buvo paleistas. Jis jų automobilį sulaikiusiems pareigūnams neprisipažino, kad jis vairavo automobilį. Jis vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau šiuo metu vairuotojo pažymėjimas yra kitame komisariate (1 t., b.l. 15).
Teisiamajame posėdyje paskelbus liudytojo A. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino, taip pat nurodė, kad teismui duoda tikslius parodymus, kad tai jis, liudytojas A. G., iš pat pradžių buvo prie vairo, o kai sustabdė policija, tada jie su E. I. pasikeitė vietomis.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad liudytojas E. A. į teisiamąjį posėdį neatvyko, jo buvimo vieta nežinoma, liudytojo parodymai paskelbti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio1 dalies 1 punkto pagrindu. Liudytojas E. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014-11-28, parodė, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį jis važiavo automobiliu BMW, valstybinių numerių nepamena, su E. I., A. G. ir A. B.. Automobilis priklauso E. I. draugui, vardo nežino. Jie važiavo Žirmūnų gatve. Po to užvažiavo į visą parą dirbančią parduotuvę, esančią netoli parduotuvės Maxima. Nepamena, ar jie visi keturi vaikščiojo į parduotuvę. Jis į parduotuvę nebuvo nuėjęs. Prie parduotuvės į automobilį už vairo atsisėdo E. I.. Jis (liudytojas E. A.) atsėdo ant priekinės keleivio sėdynės, gale atsisėdo Azad ir Araz. Šiuo metu nepamena, kuris iš jų už jo sėdėjo. Nuo parduotuvės važiavo Žirmūnų gatve ir pasuko į Kareivių gatvę į Antakalnio pusę. Šiek tiek pavažiavus Kareivių gatve, nepravažiavus tilto, juos sulaikė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai savo automobilyje įjungė švyturėlius, ir jie sustojo. Policijos automobilis sustojo gale, už jų automobilio. Vienas policijos pareigūnas priėjęs atidarė galines dureles iš vairuotojo pusės, kitas policijos pareigūnas priėjo prie priekinių keleivio pusės durelių. Pareigūnui duris jis pats atidarė. Policijos pareigūnai paprašė parodyti jų ir automobilio dokumentus. Jis pareigūnui davė savo pasą. Kokius dokumentus davė jo draugai, jis nežino, nežiūrėjo. Nežino, kuris pateikė automobilio dokumentus. Po to iš automobilio išlipo E. I. ir lauke kalbėjo su policijos pareigūnais. Jie stovėjo ir kalbėjo tarp jų ir policijos automobilio. Apie ką jie kalbėjo, jis nežino, negirdėjo, nes buvo uždaryti automobilio langai. Po to E. I. grįžo į jų automobilį ir jiems nieko neaiškino. Po to privažiavo dar vienas policijos patrulis, kuris A. G. ir E. I. išvežė. Jis su A. B. liko nesupratę, kas atsitiko, kodėl juos išsivežė. Po to policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė, pasakė, kad draugus išvežė į pirmąjį policijos komisariatą ir kad automobilio jiems neatiduos. Tuomet jis su A. B. iš automobilio paėmė savo daiktus ir išėjo namo. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi (1 t., b.l. 16).
Pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašytas A. G. (1 t., b.l. 5).
A. G. 2014-11-23 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-11-23, apie 01.45 val. Vilniuje, Kareivių g., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nepateikė automobilio registracijos dokumento (1 t., b.l. 7-8).
Administracinių teisės pažeidimų registre suformuoti pažeidimo duomenys ROIK Nr. 07-14-8924455 (1 t., b.l. 9-11).
Administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis, A. G. pasiaiškino neturintis vairavimo dokumentų, juos paėmė kita policijos įstaiga (1 t., b.l. 24-25).
2015-01-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-263-271/2015 A. G. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, ir paskirta galutinė nuobauda 400 Eur bauda (1 t., b.l. 39-41).
2014-11-23 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole užfiksuota, kad iš E. I. paimta 52,21 Lt (1 t., b.l. 60).
Pagal BK 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą ir atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas kaltinamojo versiją vertina kaip gynybinę, neatitinkančią faktinių nustatytų duomenų. Minėta, kaltinamasis E. I. kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad apie pinigus iš viso nebuvo kalbos, jis tik žadėjo atsidėkoti ateityje atveždamas vyno iš Azerbaidžano, siekdamas, kad policijos pareigūnai paskirtų mažesnę baudą už tai, kad automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tačiau nepaisant to, kad E. I. neigia siūlęs policijos pareigūnams vyną kaip kyšį ir neigia siūlęs 200 Lt (kyšį), pažymėtina, kad ne tik liudytojų D. K. ir R. D. parodymai, bet ir paties kaltinamojo pripažįstamas sumanymas išvengti administracinės atsakomybės (ją sušvelninti) bei jo pripažįstami atlikti veiksmai patvirtina jo tyčios padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kryptingumą.
Kaip teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai D. K. ir R. D., privažiavę prie sustabdyto automobilio iš galo jie matė, kad automobilį vairavęs vaikinas persėdo ant galinės sėdynės, o ant galinės sėdynės sėdėjęs asmuo persėdo į vairuotojo vietą; nustatė, kad automobilį vairavo A. G., kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, o į jo vietą persėdo E. I.. Būtent šis asmuo prašė nesurašyti jo draugui protokolo ir už tai iš pradžių siūlė atvežti vyno, o vėliau ėmė siūlyti 200 Lt, kuriuos, kaip jis aiškino, greit nuvažiuos ir atveš iš namų. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais. Visų pirma pažymėtina, kad įvykis buvo beveik prieš trejus metus, todėl liudytojai negali išsamiai prisiminti visų aplinkybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jie davė išsamius parodymus, iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2014-11-23 tarnybiniuose pranešimuose. Policijos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2014-09-25 įstatymo redakcija) nustatė, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, tame tarpe surašyti tarnybiniai pranešimai, kurie yra pakankamai išsamūs, o jų tyrinys, nors juose ir nėra nurodyta, kad R. D. matė, kaip E. I. išsitraukė iš kelnių kišenės popierines kupiūras, – nesudaro pagrindo laikyti juos prieštaraujančiais ikiteisminio tyrimo metu liudytojų D. K. ir R. D. duotiems parodymams. Pažymėtina, kad R. D. pirmą kartą apklaustas kaip liudytojas 2014-11-30, t.y. tik po kelių dienų nuo tarnybinio pranešimo surašymo, be to parodymus jis davė būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą. Taip pat pažymėtina, kad tarnybiniame pranešime jis irgi nurodė E. I. 200 Lt siūlymą. Vien aplinkybė, kad savo tarnybiniame pranešime R. D. nenurodė matęs E. I. rankose kupiūrų, nagrinėjamame kontekste nelaikytina reikšminga, nes tarnybinio pranešimo ir apklausos duomenys iš esmės analogiški, vieni kitiems neprieštarauja. Todėl nėra pagrindo manyti, kad tarnybiniame pranešime išdėstyta informacija ir liudytojo apklausos duomenys prieštaringi ir keliantys abejonių parodymų teisingumu. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš E. I. policijos komisariate paimta laikinai saugoti 52,21 Lt (1 t., b.l. 60), be to jis nurodė prieš tai perdavęs dar 50 Lt A. G., kitų duomenų apie kaltinamojo turėtus pinigus tuo momentu, kai policijos pareigūnai sustabdė BMW automobilį, byloje nėra. Taigi iš tiesų nėra neabejotinai nustatyta, kad jis turėjo su savimi 200 Lt. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pažadas duoti kyšį nepagrįstas realiomis galimybėmis. 200 litų nėra tokia didelė suma, kad atrodytų nereali, be to atsižvelgtina į tai, kad pirma, E. I. kaltinamas siūlęs kyšį, o ne jį davęs; antra, pinigus kaip kyšį siūlė žadėdamas juos atvežti, t.y., liudytojai D. K. ir R. D. nenurodo, kad kaltinamasis sakė turintis tuos 200 Lt, o nurodo, kad jis pinigus žadėjo atvežti; ir trečia, kaip nurodo liudytojai ir pats E. I., vyną jis irgi siūlė atvežti ateityje; todėl darytina išvada, kad siūlymas 200 Lt, pažadant nuvažiuoti kažkur ir netrukus atvežti, yra logiška ir nuosekli kaltinamojo veiksmų seka. Be to, kaip minėta, E. I. turėjo, nors ir mažesnę sumą, pinigų, tame tarpe ir popierinių kupiūrų, o tai taipogi sustiprina įsitikinimą liudytojų parodymų teisingumu. Nėra pagrindo ir spręsti, kad policijos pareigūnai turėjo įvertinti siūlymo realumą tuo aspektu, ar tikrai kaltinamasis, leidus jam atvežti pinigų, būtų juos atvežęs. Minėta, kad pasiūlymas, pažadėjimas duoti kyšį yra baigtas nusikaltimas, jo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija.
BK 227 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – papirkimo – objektyvieji požymiai gali pasireikšti alternatyviomis veikomis: a) pasiūlymu ar b) pažadu duoti kyšį, arba c) kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui siekiant tų pačių tikslų. Papirkimo sudėtis yra formalioji, veikos kvalifikavimui neturi reikšmės kyšio pasiūlymo, pažadėjimo ar davimo būdas, vieta ar kitos panašios aplinkybės. Nors E. I., pripažindamas siūlęs policijos pareigūnams ateityje atvežti vyno, savo siūlymą vertina ne kaip kyšio siūlymą, o kaip ketinimą „atsidėkoti“, tačiau nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą jo parodymus vertinti kritiškai. Sprendžiant asmens kaltumo klausimą dėl papirkimo (BK 227 str.) turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-540/2013), tačiau išvada apie tokį papirkėjo suvokimą negali būti grindžiama vien šio asmens parodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius. Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir objektyvius nusikalstamos veikos požymius. Taigi vien asmens teigimas, kad jis nesiūlė kyšio, nepatvirtina, kad asmuo neturėjo sumanymo papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Nagrinėjamu atveju papirkimo subjektyviosios pusės požymis įrodytas ne tik liudytojų D. K., R. D. parodymais, bet ir paties kaltinamojo pripažįstamomis aplinkybėmis. T. y. administracinio teisės pažeidimo faktas (nors neigė, kad apsikeitė vietomis su A. G., tačiau tuo pačiu nurodė, kad automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu), grėsmė kilti administracinei atsakomybei (pripažino žinojęs, kad dėl to gresia bauda), minėtas siūlymas „atsidėkoti“ vynu – suponuoja išvadą, kad E. I. suvokė, jog policijos pareigūnai nustatys pažeidimą ir surašys administracinio teisės pažeidimo protokolą, taigi darytina išvada, kad suvokė ir savo elgesio (siūlymo atsidėkoti) neteisėtumą. Čia pažymėtina tai, kad kaltinamasis E. I. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pilnametis, nors jis yra užsienio valstybės pilietis, nuo 2011-06-27 buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, todėl manyti, kad jis kaip užsienietis dėl objektyvių priežasčių galėjo nesuprasti savo veiksmų pobūdžio, pagrindo nėra.
Nepasitvirtino ir E. I. nurodytos aplinkybės, kad jis siekė išvengti ne draugo, o savo atsakomybės (ją sušvelninti); tai paneigia ne tik policijos pareigūnų parodymai bei jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, bet ir A. G. parodymai, kad tai jis, A. G., vairavo automobilį, o su E. I. susikeitė vietomis todėl, kad neturėjo teisės vairuoti ir išsigando, kai pareigūnai juos sustabdė. Aplinkybę, kad A. G. neturėjo teisės vairuoti, patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo duomenys bei įsiteisėjęs teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole jo rašytinis pasiaiškinimas, kad neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Tai, kad A. G. jiems pripažino šią aplinkybę sulaikymo metu, nurodė ir policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose bei apklausose. Todėl teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo E. I. parodymais ir netikėti D. K. ir R. D. parodymais, ir daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis už tai, kad jo draugui nebūtų surašytas protokolas, siūlė jiems vyno, kad buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio policijos pareigūnui siūlymą, tačiau į įspėjimus nereagavo ir siūlė už neteisėtą neveikimą pinigų, 200 Lt. Liudytojų D. K. ir R. D. duoti parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys vienas kitam ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, kaip minėta, šių liudytojų parodymus dalimis patvirtina ir liudytojo A. G. bei paties E. I. parodymai, taigi liudytojų parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo abejoti E. I. kaltę patvirtinančių įrodymų pakankamumu. Minėta, pats kaltinamasis pripažino siūlęsis atvežti policijos pareigūnams vyno, be to, nors liudytojai A. G. ir E. A. nurodė negirdėję E. I. pokalbio su policijos pareigūnais turinio, tačiau patį faktą – tokį pokalbį buvus – patvirtino. Neabejotina, jei būtų aptariamo įvykio vaizdo ar garso įrašas, tai irgi padėtų patikrinti dalyvavusių asmenų nurodomas aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju įrašo nebuvimas nesutrukdė nustatyti objektyvią tiesą. Kaltinamojo altruistiniai sumetimai (padėti draugui, kuris, galima teigti, prie papirkimo niekaip neprisidėjo) baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes, kaip minėta, papirkimo sudėtis yra formalioji, taigi šiai nusikalstamai veikai kaip baigtai kvalifikuoti neturi reikšmės, kieno interesais kaltininkas veikia. Tai, kad privilegijų siekė savo draugui, kad siūlydamas vyną ar pinigus pareigūnams už neteisėtą jų neveikimą vykdant įgaliojimus, E. I. nevartojo žodžio „kyšis“, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės už valstybės tarnautojų papirkimą ir neturi reikšmės jo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. I. nurodė ir tokį argumentą, kad jam susidarė įspūdis, jog pareigūnas nori, kad jam pasiūlytų pinigų. Kuo grindžia tokį savo įspūdį, kaltinamasis išsamiau nenurodė, tuo metu byloje nenustatyta absoliučiai jokių šį teiginį patvirtinančių objektyvių aplinkybių, priešingai – tiek iš E. I., tiek liudytojų D. K. ir R. D. parodymų matyti, kad kyšio siūlymas buvo kaltinamojo iniciatyva. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad policijos pareigūnai ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, kurie kaltinamajam būtų leidę suprasti apie būtinybę duoti kyšį, kad skatino kaltinamąjį ar kitaip įtakojo kaltinamojo sprendimą elgtis neteisėtai. Todėl ir šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip jo gynybinė taktika.
Įvertinęs ištirtų įrodymų visumą teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis E. I. 2014-11-23, apie 01.45 val., Vilniuje, Kareivių g., Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiesiems patruliams R. D. ir D. K. sustabdžius patikrinimui A. G. vairuojamą automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) jis (E. I.), būdamas šalia sustabdyto automobilio, tiesiogiai, žodine forma, prašydamas nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo draugui A. G., pasiūlė atvežti vyno, nenurodydamas kiekio, savo įgaliojimus vykdantiems minėtiems valstybės tarnautojams, po ko, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūnų papirkimą, pasiūlė 200 litų (57,92 Eur) kyšį, nurodęs, kad pinigus greitai atveš, siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t.y. kad jo draugas A. G. nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 7 dalį, 128 straipsnio 1 dalį, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014-11-23, apie 01.45 val. Vilniuje, Kareivių gatvėje, vairavo automobilį „BMW“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių, transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta privalomuoju draudimu, nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento.
Taigi, kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalyje (2011-06-21 įstatymo redakcija), požymius ir kvalifikuoti teisingai.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. I. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika baigta, padaryta tyčia. E. I. neteistas (1 t., b.l. 66), administracine tvarka baustas (1 t., b.l. 63-64), nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (1 t., b.l. 65), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (1 t., b.l. 72), į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę neįrašytas (1 t., b.l. 71), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (1 t., b.l. 70). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba (atlieka privalomąją karinę tarnybą (2 t., b.l. 8-11)), nusikalstamą veiką padarė siekdamas padėti draugui, turtinė žala nepadaryta. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. I. paskyrus BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnę už bausmės vidurkį (BK 42 str. 1 d. 2 p., 47 str.). Teismo nuomone, tokia bausmė yra adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei ir neprieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina. Nustatyta, jog kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikoje, todėl palikti šią kardomąją priemonę yra aiškiai netikslinga. Taip pat nėra pagrindo ir netikslinga kaltinamajam iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kitą kardomąją priemonę.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Perduodamas bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui, teismas 2014-11-11 nutartimi gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu, nustatęs, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos (BPK 51 str. 1 d. 3 p.), ir iki 2016-11-07 (kuomet teismui buvo pateikti duomenys apie sudarytą susitarimą, kuriuo pavesta advokato padėjėjui D. Dargevičiui ginti kaltinamąjį) byloje kaip gynėjas dalyvavo advokatas Aleksandr Palamarčuk. 2016-11-08 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą priteisti valstybės naudai iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos, kurias teikė advokatas A. Palamarčuk, išlaidas – 115,80 Eur advokato užmokesčio.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, – kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014 m. sausio 1 d. numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai (2014 m. liepos 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-516-562/2014). Šiuo atveju, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (BPK 51 str. 1 d. 3 p.). Šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246 straipsniu, 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 307–308 straipsniais, 437 straipsniu,
nusprendžia:
E. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 8 MGL dydžio (301,28 Eur) baudą.
Į bausmės laiką įskaityti E. I. laikiname sulaikyme išbūtą laiką (1 dieną), tai yra 2014-11-23 nuo 01.45 val. iki 16.45 val., laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad nesumokėta bauda yra 6 MGL (225,96 Eur).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
E. I. išaiškinti, kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai: AB DNB bankas, sąskaitos Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, arba AB SEB bankas, sąskaitos Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba Danske Bank A/S Lietuvos filialas, sąskaitos Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, arba AB bankas „Swedbank“, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, kt.), nurodyti įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti (atsiųsti) į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Terminas, per kurį nuosprendis įsiteisėja, prasideda nuo nuosprendžio įteikimo gynėjui momento. Nuteistasis, kurio byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, turi teisę paduoti apeliacinį skundą ir praėjus tokio skundo padavimo terminams, taip pat pareikšti, kad jis dalyvaus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Prokuroras nuosprendį gali apskųsti BPK 313 straipsnyje nustatyta tvarka.