Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., išnagrinėjęs

administracinių teisės pažeidimų bylą pagal LR ATPK 123 str. 5 d., 124(1) str. 7 d., 128 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2014-11-23 apie 01.45 val., Kareivių gt., Vilniuje, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių, transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta privalomuoju draudimu, nepateikė pareigūnams transporto priemonės registracijos dokumento. Tokiais savo veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14, 16, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 5 d., 124(1) str. 7 d., 128 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo pasirašytinai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant nėra gautas. A. G. neatvykus protokole nurodytu laiku, neinformavus teismo apie neatvykimo priežastis, nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, jam buvo skirtas atvesdinimas. Atvesdinti A. G. nepavyko, gautas tarnybinis pranešimas, kad byloje nurodytu adresu jis negyvena. Jo faktinė gyvenamoji vieta nežinoma. Byla, vadovaujantis LR ATPK 272 str. 1 d., išnagrinėta A. G. nedalyvaujant.

A. G. kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 5 d., 124(1) str. 7 d., 128 str. 1 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga:

administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-22062628-14, policijos pareigūnų D. K. ir R. D. tarnybiniais pranešimais, kad 2014-11-23 01.45 val. Žirmūnų gt., Vilniuje pastebėjo važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris dideliu greičiu įvažiavo į Žirmūnų gt- Kareivių gt. sankryžą, staigiu posūkiu pasuko link Nemenčinės plento ir nuvažiavo. Automobilis buvo pavytas ir sustabdytas. Einantis link automobilio patrulis R. D. matė, kaip sustabdyto automobilio vairuotojas persėdo ant galinės sėdynės, o ten sėdėjęs asmuo persėdo į vairuotojo vietą. Tikrinant automobilį nustatyta, kad į galinę sėdynę persėdęs asmuo yra A. G., gim. 1992-01-02, kuris pripažino, kad vairavo automobilį, sustabdytas išsigando ir persėdo į galą, vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos dokumentų neturi, automobilio valdytojo civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu drausta nėra (b.l. 4-5);pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b.l. 8);rašytiniu paties A. G. paaiškinimu, kad vairavimo dokumentų jis neturi, kadangi jie yra paimti kitos policijos įstaigos ir jis nespėjo jų atsiimti (b.l. 3);VĮ Regitra Vilniaus filialo pranešimu, kad A. G. neturi Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo (b.l.26).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 128 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalį motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sukakę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmenims, kuriems atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kurie nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemonę po to, kai ji buvo atimta. Be to, nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai, išduoti asmenims, kuriems vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar vairuotojo pažymėjimas atimtas jį išdavusioje valstybėje

Kaip matyti, įstatymas leidžia Lietuvos Respublikos teritorijoje vairuoti transporto priemones turint užsienio valstybėje išduotą vairuotojo pažymėjimą, tačiau šia teise naudotis gali tik tie asmenys, kurie nėra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Sprendžiant A. G. administracinės atsakomybės klausimą svarbu, nustatyti, ar jis yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, ar ne, ir ar jis gali Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones, naudodamasis užsienio valstybėje jam išduotu vairuotojo pažymėjimu.

Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma remiantis LR CK 2.12 str. nuostatomis. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.

Atitinkamai Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328, 2 punkte išaiškinta, jog nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena.

A. G. yra Azerbaidžiano Respublikos pilietis, tačiau nuo 2010 metų turi leidimą gyventi Lietuvoje, kuris kasmet jam yra pratęsiamas ir galiojo pažeidimo padarymo metu (b.l. 9). Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis, savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje (b.l. 24). Tokiu būdu laikytina, kad jis yra nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje asmuo. Pažymėtina ir tai, kad A. G. policijos pareigūnams nei patikrinimo metu, nei vėliau nepateikė jokio vairuotojo pažymėjimo: nei išduoto Azerbaidžiano Respublikoje, nei kitoje šalyje. VĮ „Regitra“ duomenimis, A. G. neturi Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo. Tokiu būdu byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad A. G. vairavo transporto priemonę, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, todėl jo veika kvalifikuojama pagal LR ATPK 128 str. 1 d.

Be to vairuodamas transporto priemonę, kurios valdytojo civilinė atsakomybė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jis pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė LR ATPK 123 str. 5 d. numatytą teisės pažeidimą. Nepateikdamas jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams transporto priemonės registravimo dokumento, pažeidė KET 16 punkto reikalavimus ir padarė LR ATPK 124(1) str. 7 d. numatytą teisės pažeidimą.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat į pažeidėjo asmenybę. Lengvina A. G. atsakomybę tai, kad pažeidimą pripažino ir gailisi dėl jo. Sunkina jo atsakomybę tai, kad tos pačios rūšies pažeidimas padarytas pakartotinai per metus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, už transporto priemonių vairavimą neturint tokios teisės administracinėn atsakomybėn traukiamas jau ketvirtą kartą. Skirtinos baudos sankcijų ribose. Taikytini įstatymo reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 24 str., 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 33 str., 123 str. 5 d., 124(1) str. 5 d., 128 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 128 str. 1 d., ir skirti jam 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 1 d., ir skirti jam 30 (trisdešimties) eurų baudą.

A. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124(1) str. 7 d., ir skirti jam 10 (dešimties) eurų baudą.

LR ATPK 33 str. pagrindu galutinę nuobaudą nustatyti 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per šį apylinkės teismą.