Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orinvita“ dėl draudimo išmokos grąžinimo, tretysis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015-11-21, apie 10.05 val., Kaune, M. Daukšos g. ties namu Nr. 41, įvyko eismo įvykis, kurio metu V. D., vairuodamas transporto priemonę „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 219.1, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Važiuodamas atbuline eiga, V. D. užvažiavo ant šaligatvio, parbloškė bei sužalojo ten buvusią pėsčiąją N. S., kuri tą pačią dieną LSMUL Kauno klinikose nuo patirtų traumų mirė. Iš įvykio vietos V. D. pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu automobilio „Opel Vivaro“ valdytojams pagal Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį galiojo draudimo apsauga dėl eismo įvykio atsiradusios valdytojo civilinės atsakomybės. Dėl eismo įvykio aplinkybių tyrimo buvo pradėta baudžiamoji byla. V. D. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 5 d. Šio tyrimo atlikimo metu buvo vertinami transporto priemonės valdytojo veiksmai tik baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti jo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmai civilinės teisės kontekste. Baudžiamojoje byloje V. D. pripažino aplinkybę, kad jis nepajuto parbloškęs N. S., todėl nesustojo ir nuvažiavo. Kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d. 4 p. taikymo klausimą, reikėtų aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama bei aiškinama pagal LR CK 6.248 str., bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinėje ar baudžiamojoje teisėje. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis. Atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio automobilio „Opel Vivaro“ padarytą žalą. Dėl eismo įvykio atsakovei kyla civilinė atsakomybė, todėl ieškovei atsirado pareiga atlyginti per eismo įvykį nukentėjusiam asmeniui atsiradusią žalą. Ieškovė žuvusiosios dukrai R. D. išmokėjo 6 431,69 Eur. Ieškovė ragino atsakovę geruoju atlyginti eismo įvykiu padarytą turtinę žalą. Turtinė žala tebėra neatlyginta, todėl priteistina. Ieškovė, atsižvelgdama į eismo įvykio aplinkybes, vairuotojo kaltės formą, prašo priteisti 50 proc., t. y. 3 215,85 Eur, išmokėtos draudimo išmokos. TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako pasišalino iš įvykio vietos. Remiantis pirmiau aptartomis aplinkybėmis bei Kasacinio teismo praktika atsakovė privalo grąžinti ieškovei 50 proc. (3 215,85 Eur) išmokėtos draudimo išmokos, kadangi sukėlusi eismo įvykį atsakovė pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 1-4, 83-84).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2015-05-13 UAB „Ortinvita“ su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (b. l. 6-7). 2015-11-21 V. D. vairuodamas UAB „Orinvita“ priklausančią transporto priemonę važiuodamas atbuline eiga parbloškė pėsčiąją N. S., kurį tą pačią dieną LSMUL Kauno klinikose nuo patirtų sužalojimų mirė (b. l. 8-14). Dėl eismo įvykio buvo pradėta baudžiamoji byla Nr. 2-177-408/2017 (civilinės bylos priedas baudžiamoji byla Nr. 2-177-408/2017, 3 tomai). 2017-02-24 baudžiamojoje byloje V. D. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo V. D. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d. (b. l. 8-14). AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui atlygino atsiradusią žalą išmokėdama žuvusiosios dukrai 6 431,69 Eur (b. l. 23-42).

Byloje ieškovė ieškinį reiškia regreso teise, vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu transporto priemonės valdytojui pasišalinus iš eismo įvykio vietos.

TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Pagal nuosekliai plėtojamą Kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/20110. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos.

Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog iškeltoje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte nurodyta, jog „V. D. <...> kaltinamas tuo, kad jis 2015-11-21 apie 10.05 val. Kaune, M. Daukšos g. vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) ir ties namu Nr. 41 važiuodamas atbulas, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 27, 219.1, 219.4, 219.5 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas atbulas visais atvejais privalėjo duoti kelią pėsčiajam, dėl to, užvažiavęs ant šaligatvio, parbloškė bei sužalojo ten buvusią pėsčiąją N. S., kuri tą pačią dieną, 13.28 val. LSMUL Kauno klinikose nuo patirtų traumų mirė, įvykus eismo įvykiui nesustojo, nepranešė apie jį policijai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai ir su automobiliu iš įvykio vietos išvažiavo. Šiais savo veiksmais V. D. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.“.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. D. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 281 str. 5 d., tačiau iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad įvykus eismo įvykiui V. D. nesustojo, nepranešė apie eismo įvykį policijai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiajai ir automobiliu iš įvykio vietos išvažiavo. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas iš kaltinamojo akto pašalino kaip neįrodytą (priedas prie civilinės bylos, baudžiamoji byla Nr.1-177-408/2017, 2 t., b. l. 152).

Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, jog transporto priemonės valdytojas turi suvokti, kad pasišalino iš įvykio vietos

Vadovaujantis teismų praktika vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė sukėlė eismo įvykį (susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą, kontaktą ir pan.), suvokti padarytą turtinę žalą.

TPVCAPDĮ 12 str. 1 d. 2 p. nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs Kelių eismo taisyklių 219.4 p. nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Sprendžiant atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, transporto priemonės valdytojo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą.

Ieškovė ieškiniu pareikštu reikalavimu regreso teise prašo iš atsakovės priteisti 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos vadovaujantis būtent TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p., kadangi sukėlus eismo įvykį transporto priemonės valdytojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas suvokė susidariusią situaciją, t. y. kad įvyko eismo įvykis (buvo kontaktas su kitu objektu). Baudžiamojoje byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės, nesudaro pagrindo daryti išvadą civilinėje byloje, kad transporto priemonės valdytojas buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Tačiau Kasacinis teismas pažymi, kad taikant TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu.

Bylos nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonės valdytojas nesuvokė susidariusios situacijos, t. y. kad įvyko jo vairuojamos transporto priemonės susidūrimas su kitu objektu. Šias aplinkybes patvirtina baudžiamojoje byloje Nr.1-177-408/2017 ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės. Vaizdo įrašo medžiaga, iš kurios matyti, kad V. D. išeina iš parduotuvės, sėda į automobilį, įjungia atbulinę eigą, įsuka į Daukšos g. esančią bromą, sustoja, už 3 sek. pajuda į priekį ir nuvažiuoja (priedo prie civilinės bylos, baudžiamosios bylos Nr.1-177-408/2017, 1 t., b. l. 75). Nuo pat pirmosios įtariamojo apklausos V. D. nurodo, kad sėdus į automobilį jis stebėjo atgalinio vaizdo veidrodėlius, kliūčių važiuoti atbuline eiga nepastebėjo, todėl apsisukęs su transporto priemone nuvažiavo, nes nesuprato, jog padarė eismo įvykį (priedo prie civilinės bylos, baudžiamosios bylos Nr.1-177-408/2017, 1 t., b. l. 123, 2 t., b. l. 127). Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros metu konstatuota, kad išorinių transporto priemonės apgadinimų bei pėdsakų, kitų objektų ant transporto priemonės nėra (priedo prie civilinės bylos, baudžiamosios bylos Nr.1-177-408/2017, 1 t., b. l. 146-150). 2015-12-31 specialisto išvadoje Nr. 20-ISI-1969, 2016-08-25 specialisto išvadoje Nr.11-1731 (16), 2016-08-25 specialisto išvadoje Nr. 11-767 (16)/11-1730 (16) konstatuota, jog nukentėjusioji buvo kliudyta automobilio galine dalimi, pargriauta ir galine automobilio dalimi ant jos užvažiuota, pėdsakai ant pėsčiosios kelnių užpakalinės dalies buvo padaryti atsarginio rato padangos galiniu šoniniu paviršiumi galine dalimi užvažiavus ant pėsčiosios, gulėjusios ant pilvo išilgai automobilio važiavimo krypčiai (priedo prie civilinės bylos, baudžiamosios bylos Nr.1-177-408/2017, 1 t., b. l. 166-175, 2 t., b. l. 6-7, 8-12). Byloje nustatyta, jog atsarginis ratas pritvirtintas automobilio apačioje (priedo prie civilinės bylos, baudžiamosios bylos Nr.1-177-408/2017, 1 t., b. l. 176-179).

Teismas konstatuoja, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos, civilinėje byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad transporto priemonės valdytojas nesuvokė, jog įvyko eismo įvykis (kontaktas su kitu objektu), todėl negalima konstatuoti, kad iš įvykio vietos su transporto priemone pasišalino.

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir konstatavus, kad transporto priemonės valdytojas nesuvokė, jog važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą objektą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neturėjo pagrindo reikšti ieškinį atsakovei TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p. pagrindu, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovė nurodo, jog patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 120). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys atmestas bei į tai, jog nurodytos atsakovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų laikytinas teisėtu, pagrįstu ir iš ieškovės atsakovei priteistinos 700 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str., 93 str. 1 d.).

Valstybė šioje byloje patyrė 4,17 Eur išlaidų (b. l. 2), susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovės (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, LT – 03600 Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“ AB, atsakovei UAB „Orinvita“, įmonės kodas 134793438, buveinės adresas Karo ligoninės g. 6/Kaunakiemio g.38, LT – 44332 Kaunas, 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, buveinės adresas J. Basanavičiaus g. 12, LT – 03600 Vilnius, a. s. Nr. LT77 7300 0100 0054 3713, „Swedbank“ AB, valstybei 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.