Kauno apygardos teismo nutartis

2021-01-21 · Civilinė byla Nr. 2S-250-254/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
2S-250-254/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Suinteresuotas asmuo
V. J.
Pareiškėjas
M. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-250-254/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15852-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., V. J., D. M. dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas M. M. 2020 m. rugsėjo 30 d. su skundu kreipėsi į antstolį S. U., prašydamas panaikinti antstolio 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymus. Nurodė, kad išieškotojas turi teisę į 0,02 procento dydžio delspinigius už paskutinių šešių mėnesių laikotarpį, todėl antstolis turi išieškoti tik 1 132,04 Eur delspinigius už paskutinius šešis mėnesius, taip pat sumažėjus išieškomų delspinigių dydžiui atitinkamai turi būti sumažintos ir vykdymo išlaidos.

2. Antstolis S. U. 2020 m. rugsėjo 30 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas M. M. 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą S. U. vykdomojoje byloje, t. y. sustabdyti dalies lėšų išmokėjimą ir antstoliui uždrausti išmokėti išieškotojui išieškotų lėšų dalį, kuri viršija 32 777,31 Eur. Pareiškėjo teigimu, 2020 m. spalio 23 d. antstoliui buvo pateiktas pasiūlymas dėl turto pardavimo vykdomojoje byloje, o 2020 m. lapkričio 5 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 58 500 Eur. Pažymėjo, kad kol neišnagrinėtas pareiškėjo skundas, antstoliui turėtų būti uždrausta išieškotojui išmokėti išieškotų lėšų dalį, viršijančią 32 777,31 Eur sumą. Šią sumą, pasak pareiškėjo, sudaro: negrąžinta paskolos suma (31 100 Eur), delspinigiai už paskutinius šešis mėnesius (1 132,04 Eur), notaro išlaidos (145,27 Eur) ir 400 Eur būtinosios vykdymo išlaidos. Nurodė, kad išieškotojui sumokėjus ir skolininko ginčijamus delspinigius, pareiškėjo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, turėtų būti inicijuojami nauji teisminiai ginčai dėl išieškotojui nepagrįstai išmokėtų lėšų susigrąžinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino – sustabdė vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333 dalies išieškojimo veiksmų vykdymą – uždraudė antstoliui S. U. išmokėti išieškotojui V. J. 2020 m. lapkričio 5 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervestos 58 500 Eur piniginės sumos dalį, viršijančią 32 777,31 Eur iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

5. Teismas nustatė, kad 2020 m. spalio 23 d. antstoliui buvo pateiktas pasiūlymas dėl turto pirkėjo, skolininkui priklausantį butą pasiūlyta parduoti už kainą, ne mažesnę kaip 58 500 Eur. Minėta suma 2020 m. lapkričio 5 d. pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą.

6. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kilusio ginčo esmę, į tai, jog piniginės lėšos už butą pervestos 2020 m. lapkričio 5 d., turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą antstolis surašo praėjus 20 dienų nuo visos kainos už parduotą turtą įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos, be to, antstolis gautas pinigines lėšas išieškotojams išmoka per 3 darbo dienas nuo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo dienos, sprendė, kad yra reali grėsmė, jog išnagrinėjus skundą ir galimai nustačius antstolio neteisėtų veiksmų faktą, pareiškėjo teisėti interesai gali būti pažeisti, skolininkas vykdomojoje byloje gali patirti nepagrįstus nuostolius. Dėl to, teismo teigimu, yra pagrindas prašymą tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant dalies išieškojimo veiksmų vykdymą – draudimą antstoliui išmokėti išieškotojui gautų piniginių lėšų dalį.

V. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. J. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantas 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė papildomus dokumentus prie pateikto atskirojo skundo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nėra tikėtinai pagrįstas. Pažymėjo, kad išieškojimas yra vykdomas pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą.

7.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pasak apelianto, sustabdžius vykdymo veiksmus yra pažeidžiami šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principai bei nepagrįstai vilkinamas skolos išieškojimo procesas. Be to, byloje nėra duomenų apie galimą išieškotojo nesąžiningumą. Pažymėjo, kad antstolis 2020 m. lapkričio 27 d. jam pervedė 32 777,31 Eur ir šios sumos buvo paskirstytos CK 6.54 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. netesybas skolininkas jau sumokėjo. Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir nelogiškos.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas M. M., atstovaujamas advokato M. G., prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų nėra pagrįstas. Pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo ir tai, kad išieškotojas pats atskirajame skunde, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio, nurodo, kad jo finansinė padėtis yra sunki. Pasak pareiškėjo, nepagrįstai išieškotojui pervedus lėšas nebus galimybių jas susigrąžinti. Be to, apelianto elgesys yra nusikalstamas. Pažymėjo, kad šiuo metu dalis lėšų jau išmokėta, o ginčijama suma yra antstolio depozitinėje sąskaitoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VIII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – dalies išieškojimo veiksmų vykdymo procese sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio S. U. kontoroje vykdomas Kauno rajono 5-ojo biuro notarės 2015 m. lapkričio 13 d. išduotas vykdomasis įrašas. Nustatyta ir tai, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 ieškovo M. M. ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės 2015 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą, nurodydamas, kad skolininko hipotekos kreditoriaus naudai pagal 2015 m. sausio 8 d. sutartinės hipotekos sutartį su visais vėlesniais jos pakeitimas skolinį įsipareigojimą sudaro pagrindinio reikalavimo suma – 31 100 Eur ir 0,02 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą mokėti dieną. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis 2020 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu nurodė, jog iš skolininko liko išieškoti 45 565,17 Eur suma, kurią sudaro: 31 100 Eur skola, 145,27 Eur notaro išlaidos, 12 054,36 Eur delspinigiai iki 2020 m. rugsėjo 17 d., 400 Eur būtinosios vykdymo išlaidos ir 1 865,54 Eur vykdymo išlaidos. Antstolis 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu, atsakydamas į skolininko prašymą skaičiuoti delspinigius tik už 6 mėnesius, nurodė, kad ieškinio senaties terminą dėl delspinigių skaičiavimo gali taikyti tik teismas, o skolininkas pagal vykdomąjį dokumentą turi mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Skolininkas 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikė antstoliui skundą prašydamas panaikinti minėtus 2020 m. rugsėjo 17 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymus. Antstolis skundo netenkino ir persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nustatyta ir tai, kad 2020 m. spalio 23 d. antstoliui buvo pateiktas pasiūlymas dėl turto pardavimo vykdomojoje byloje, o 2020 m. lapkričio 5 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervesta 58 500 Eur.

13. Pareiškėjas M. M. 2020 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą S. U. vykdomojoje byloje, t. y. sustabdyti dalies lėšų išmokėjimą ir antstoliui uždrausti išmokėti išieškotojui išieškotų lėšų dalį, kuri viršija 32 777,31 Eur. Teismas skundžiama nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kyla grėsmė, jog išnagrinėjus skundą ir galimai nustačius antstolio neteisėtų veiksmų faktą, pareiškėjo teisėti interesai gali būti pažeisti, skolininkas vykdomojoje byloje gali patirti nepagrįstus nuostolius. Apelianto teigimu, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, taip pat nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir neatitinka šalių lygiateisiškumo principų.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir jeigu dėl tokių priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-733-516/2019).

15. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertinant, ar pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, atliekamas tik preliminarus prašymo įvertinimas, kuris leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, kai pareiškėjas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą ir pan.). Prašymo preliminaraus pagrįstumo vertinimas neturi ir negali virsti detalia prašymo teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-328-1120/2020, 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1417-407/2020).

16. Kaip nustatyta šios nutarties 12 punkte, pareiškėjas (skolininkas) skunde dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 17 d. patvarkymą, kuriame antstolis nurodė išieškomą skolos sumą bei 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą, kuriame antstolis, atsakydamas į skolininko prašymą skaičiuoti delspinigius tik už 6 mėnesius, nurodė, kad ieškinio senaties terminą dėl delspinigių skaičiavimo gali taikyti tik teismas. Pareiškėjas antstolio veiksmų neteisėtumą apskaičiuojant išieškomą skolos sumą grindžia tuo, kad išieškomi delspinigiai turi būti apskaičiuoti tik už šešis paskutinius mėnesius. Taigi, teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, turės įvertinti, ar antstolis tinkamai apskaičiavimo iš skolininko išieškomą skolos sumą pagal vykdomąjį dokumentą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Kauno apylinkės teisme yra pareiškęs ieškinį, kuriame prašo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą delspinigiams, skaičiuojamiems vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333 pagal Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės 2015 m. lapkričio 13 d. išduotą vykdomąjį įrašą, pakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimu; pripažinti, kad atsakovas (išieškotojas) turi teisę į 1 132,04 Eur dydžio delspinigius, išieškomus antstolio S. U. vykdomojoje byloje (civilinės bylos Nr. e2-901-1026/2021). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant situacijai kuomet skolininkas yra pareiškęs ieškinį dėl išieškomų delspinigių sumažinimo, t. y. antstolio vykdomo dokumento apimties, nėra pagrindo spręsti, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų apskaičiuojant išieškomų delspinigių dydį yra akivaizdžiai nepagrįstas.

17. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog antstolis 2020 m. lapkričio 27 d. jam pervedė 32 777,31 Eur. Taigi, likusi išieškota skolos suma apeliantui (išieškotojui) yra nepervesta tik dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą, kol bus išnagrinėta minėta civilinė byla dėl delspinigių skaičiavimo tik už paskutinius šešis mėnesius. Vadinasi, teismas nagrinėjamoje byloje vertins antstolio veiksmų teisėtumą apskaičiuojant galutinę išieškomą skolos sumą (delspinigių dydį), tik po to kai bus išnagrinėtas šalių ginčas dėl delspinigių skaičiavimo laikotarpio. Įvertindamas minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nesiėmus prevencinių priemonių ir nesustabdžius dalies išieškotų lėšų išmokėjimą išieškotojui, galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes ginčijami delspinigiai jau būtų išmokėti išieškotojui. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-901-1026/2021 vėlesne negu apelianto skundžiama nutartimi – 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą antstolio, kurio veiksmai yra skundžiami nagrinėjamoje byloje, iki kol bus išspręstas ginčas dėl delspinigių dydžio.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Kaip jau minėta, išieškoma skolos suma 2020 m. rugsėjo 17 d. sudarė 45 565,17 Eur, iš jos 32 777,31 Eur jau pervesta išieškotojui, t. y., didesnė išieškotos skolos dalis grąžinta išieškotojui, o likusi išieškota suma yra antstolio depozitinėje sąskaitoje ir nėra grėsmės, jog pasibaigus teisminiam procesui ši suma nebus pervesta išieškotojui. Tuo tarpu jeigu pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų būtų patenkintas, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, reikėtų spręsti ginčus dėl atgręžtinio skolininko reikalavimo išieškotojui dėl per didelės išieškotos sumos grąžinimo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimos neigiamos teisinės pasekmės laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju nusveria galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudą, todėl pagrįsta ir racionalu, nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o ne vėliau spręsti teisinius ginčus dėl atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad įstatymas numato suinteresuoto asmens teisę į nuostolių atlyginimą, dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis).

19. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina egzistuojant grėsmę būsimo galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl teismas pagrįstai sustabdė išieškotų lėšų pervedimą išieškotojui. Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Dalė Burdulienė