Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-22 · Civilinė byla Nr. e2-1417-407/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
e2-1417-407/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00846-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vigintas Višinskis
Atsakovas
P. Ž.
Ieškovas
I. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1417-407/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00846-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13 (s)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui P. Ž. dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. A. (K. A.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė I. Ž. prašė priteisti iš atsakovo P. Ž. 100 000 Eur baudą, 1 800 Eur delspinigių, 1 944 Eur palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu nutraukė šalių I. Ž. ir P. Ž. santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – Sutartis). Sutartyje šalys sulygo, kad iki 2020 m. sausio 1 d. parduos butą, esantį (duomenys neskelbtini), didžiausią kainą už jį pasiūliusiam pirkėjui, o gautas lėšas pasidalins po lygiai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas įvairiais nesąžiningais būdais stengėsi trukdyti buto pardavimui, praleido terminą butui nupirkti ir įsipareigojimams pagal Sutartį įvykdyti, todėl, vadovaudamasi Sutarties 4.7 papunkčiu, prašė priteisti iš atsakovo 100 000 Eur baudą, delspinigius ir netesybas.

3. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ (vieną antrąją) dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovui leisti tretiesiems asmenims bet kokia forma naudotis butu ir be ieškovės sutikimo į jį patekti ir jame lankytis; uždrausti atsakovui leisti tretiesiems asmenims bet kokia forma naudotis, valdyti, disponuoti kilnojamuoju turtu, esančiu bute, bei daryti jam bet kokį poveikį; uždrausti atsakovui daryti bet kokį poveikį butui.

4. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Pažymėjo, kad tenkinus ieškinį, netesybos bus išieškomos iš atsakovo turto, o būtent, iš jam priklausančios buto dalies, kai bus atsiskaityta su kreditoriumi. Atsakovas kito didelės vertės turto neturi, todėl būtina sprendimo įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovo buto dalį ir apriboti jam galimybę daryti bet kokį poveikį butui ir jame esantiems kilnojamiesiems daiktams. Ieškovės žiniomis, šiuo metu bute nuolat lankosi ir (ar) jame yra apgyvendinti tretieji asmenys, todėl būtina užtikrinti, kad butui ir jame esantiems daiktams nebūtų padaryta žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, uždraudė atsakovui leisti tretiesiems asmenims bet kokia forma naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), į jį patenkant be ieškovės sutikimo, jame lankytis ir naudotis, valdyti, disponuoti kilnojamuoju turtu, esančiu bute, darant jam bet kokį poveikį. Kitoje dalyje prašymą atmetė.

6. Teismas sprendė, kad pareikšti ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Nustatė, kad ieškovė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką sieja su galimu buto vertės sumažėjimu, kurį gali sąlygoti tai, kad atsakovas netinamai naudojasi turtu. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė yra kreipusis į policiją, jog ši įspėtų atsakovą, suteiktų apsaugos pultelį ir palydėtų į butą, kol ji įstatys spyną savo kambaryje, sprendė, kad yra poreikis uždrausti atsakovui leisti tretiesiems asmenims naudotis butu, į jį patenkant be ieškovės sutikimo, jame lankytis ir naudotis, valdyti, disponuoti kilnojamuoju turtu, esančiu bute, darant jam bet kokį poveikį. Nurodė, kad neužtikrinus šalių buto, kuriame atsakovas gyvena vienas, vertės išsaugojimo, jam vedantis pašalinius asmenis, gali būti padaryta nuostolių, tokiu būdu sumažinant buto kaip nekilnojamojo turto objekto pardavimo galimybę.

7. Teismo vertinimu, atsakovo valdomos ½ (vienos antrosios) buto dalies areštas būtų perteklinis, kadangi nėra jokių duomenų, kad atsakovas ketintų jam priklausančią buto dalį perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims, juo labiau, kad tokia galimybė apribota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-8456-905/2020 šalių kreditoriaus – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, K. A. prašymu.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovui, šiuo metu besinaudojančiam visu butu savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kyla pareiga prireikus daryti ir turto einamąjį remontą, todėl netikslinga tenkinti ieškovės reikalavimą ir uždrausti atsakovui daryti bet kokį poveikį butui, ypač, jeigu juo siekiama palaikyti buto būklę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9. Atsakovas P. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartį, taip pat panaikinti ir taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos argumentus:

9.1. Ieškovė teismui nenurodė bylai reikšmingų aplinkybių, kad pas atsakovą ginčo bute gyvena ieškovės ir atsakovo dukra, kartais atvyksta pagyventi į Lietuvos Respubliką pas atsakovą kita dukra. Su ieškove jos beveik nebendrauja ir ryšių nepalaiko. Be to, pas atsakovą kartais apsistoja kiti giminaičiai – atsakovo brolis, pusbroliai su vaikais.

9.2. Atsakovas vykdo individualią veiklą, veda bendrovių buhalterinę apskaitą ir tai yra vienintelis atsakovo pajamų šaltinis. Darbą atsakovas atlieka iš namų, todėl ieškovė nepagrįstai siekia taikyti apribojimus daiktams, esantiems bute.

9.3. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas elgiasi netinkamai, švaisto turtą ar jį gadina. Be to, ieškovė taip pat turi buto raktus ir gali bet kada netrukdoma patekti į butą, taigi lieka tikimybė, kad ir ji, nedalyvaujant atsakovui, gali padaryti žalą turtui.

9.4. Ieškovės reiškiamas reikalavimas prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti. Ieškovė pati pažymėjo, kad šalių nustatyta netesybų suma yra itin didelė, nes būtent to šalys ir siekė, tačiau realiai patirtų nuostolių ieškovė teismui nenurodo. Be to, tarp šalių yra kilęs konfliktas dėl turto kainos, kuri, apytikriu šalių vertinimu, galėtų būti apie 160 000 Eur, todėl reikalaujama priteisti 100 000 Eur bauda yra aiškiai neprotinga.

Atsiliepimas

10. Ieškovė I. Ž. atsiliepime prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

Motyvuojamoji dalis

10.1. Atsakovas praleido terminą atskirajam skundui pateikti, todėl jis nenagrinėtinas teisme ir grąžintinas atsakovui, o apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

10.2. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, o teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio iš esmės.

10.3. Ieškovės ir atsakovo dukros yra suaugusios ir gyvena savarankišką gyvenimą, jos nėra buto bendraturtės. Ieškovė informavo dukras, kad jos gali gyventi bute ir jokių pretenzijų dėl to nereiškia. Ieškovės teigimu, atsakovas turi polinkį vartoti alkoholį, todėl bet koks trečiųjų asmenų, kad ir atsakovo artimų giminaičių buvimas bute, ieškovei nežinant ar nepritariant, yra ne tik pavojingas dėl turto sugadinimo grėsmės, tačiau ir negalimas, nes preziumuojama, jog bendras turtas valdomas bendrai. Aplinkybė, kad pati ieškovė lankosi savo bute, yra nesusijusi su skundžiama nutartimi.

10.4. Ieškovė yra kreipusis į policiją dėl apsaugos pultelio ir palydos į namus bei atsakovo sudrausminimo, prašymas policijai pridėtas į bylą. Be to, pats atsakovas pripažįsta, kad šalių santykiai yra labai konfliktiški, todėl neatmestina, jog bendras turtas gali būti tyčia gadinamas, siekiant kerštauti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas tretiesiems asmenims bet kokia forma naudotis atsakovui priklausančia buto dalimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojos apklausos

12. Atsakovas atskirajame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytoja kviesti M. Ž., jeigu teismas nutartų tai esant reikalinga. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog byloje pakanka duomenų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. Ž. parodymai esminės įrodomosios reikšmės teisingam bylos išsprendimui neturės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

14. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, kadangi teismas neatsižvelgė, jog prašomos priteisti baudos dydis yra neprotingai didelis. Su šiais atskirojo skundo argumentais sutiktina iš dalies.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44-196/2019 ir kt.).

16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo baudą, delspinigius ir palūkanas pagal Sutarties 4.7 papunkčio nuostatas, atsakovui tinkamai ir laiku neįvykdžius savo sutartinių prievolių. Pažymėtina, kad teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010, 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016 ir kt.). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko leistiną savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinio reikalavimus grindė faktiniais ir teisiniais argumentais bei pridedamais įrodymais, kurie gali būti tinkamai įvertinti tik nagrinėjant bylą iš esmės.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad prašomas priteisti baudos dydis, lyginant su ieškinyje nurodyta buto verte, dėl kurios ginčo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje iš esmės nėra, yra itin didelis. Tačiau atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, inter alia (taip pat) priteistinas baudos (nuostolių) dydis, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl šioje bylos stadijoje, sprendžiant procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo, nors minėtos aplinkybės negali būti išsamiai tiriamos ir vertinamos, tačiau nesudaro prielaidų ieškinį vertinti kaip pagrįstą.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog atsakovas ketintų jam priklausančią buto dalį perleisti ar įkeisti tretiesiems asmenims, todėl atmetė ieškovės prašymą areštuoti atsakovui priklausančią buto dalį.

19. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas niokoja, gadina butą ir (ar) jame esančius daiktus. Iš ieškovės pridėto pareiškimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Vilniaus miesto trečiajam policijos komisariatui matyti, kad ieškovė gali netrukdoma patekti į butą, ketina ten apsigyventi ir įrengti jai priklausančioje buto dalyje (kambaryje) spyną, taigi atsakovas neturi galimybės naudotis visu butu. Be to, matyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, tačiau Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariatas duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nenustatė. Priešingai nei teigia ieškovė ir sprendė pirmosios instancijos teismas, šie įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad atsakovas galimai naikina turtą ar mažina jo vertę, o kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra.

20. Kaip jau buvo minėta anksčiau, ieškovė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą, todėl skundžiama teismo nutarties dalimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovui leisti tretiesiems asmenims bet kokia forma naudotis butu, į jį patenkant be ieškovės sutikimo, jame lankytis ir naudotis, valdyti, disponuoti kilnojamuoju turtu, esančiu bute, darant jam bet kokį poveikį – yra nebūtinos, nesusijusios su pareikštais reikalavimais ir neužtikrina būsimo teismo sprendimo, jei ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymo bei nepagrįstai riboja atsakovo neturtines teises bendrauti su kitais asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas, pritaikęs minėtas laikinąsias apsaugos priemones, kai byloje nėra duomenų, jog atsakovas naikina turtą, neproporcingai apribojo atsakovo teisę valdyti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią buto dalį.

21. Atskirojo skundo priėmimo klausimas yra priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs atskirąjį skundą ir persiuntęs jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, ex officio (savo iniciatyva) praleistą terminą atnaujino (CPK 307 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas ir nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, nesusijusias su pareikštais reikalavimais, neatsižvelgdamas į proporcingumo principą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės –ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės I. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Šios nutarties kopiją išsiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.

Teisėjas Vigintas Višinskis