- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-14
- Bylos Nr.
- ATP-594-107/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00424-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarimo, kuriuo M. B., gim. (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. 110 litų dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-06-27 nutarimu M. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nubausta už tai, kad 2012-04-22, apie 9 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, necenzūriniais žodžiais įžeidžiamai kibo prie R. P..
Apeliaciniame skunde M. B. su skundžiamu nutarimu nesutinka. Tvirtina, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teismo 2012-06-27 nutarime įvykio diena nurodyta 2012 m. balandžio 22 d. Tačiau teismo posėdyje nukentėjusioji R. P. teigė, kad ji 2012-04-22 buvo kapinėse, o kitą rytą ėjo pas B.. Iš to darytina išvada, kad nukentėjusioji pas B. buvo atėjusi 2012 m. balandžio 23 d. Apklausos metu policijoje R. P. taip pat teigė, kad pas B. ėjo 2012 m. balandžio 23 d. Šie prieštaravimai liko nepašalinti.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad prieš keletą dienų iki šių įvykių ji su seserimi V. B. lankėsi kapinėse ir ant savo tėvo kapo rado puokštę dirbtinių raudonų gėlių. Sutvarkiusios kapą, šias gėles paliko toje pačioje vietoje, t. y. ant tėvo kapo. R. P. teigė, jog 2012 m. balandžio 22 d. ji taip pat lankėsi kapinėse ir pastebėjo, jog nuo jos sutuoktinio kapo gėlės yra ant apeliantės tėvo kapo. R. P. nutarė, kad jos dirbtinių gėlių puokštę nuo jos sutuoktinio kapo pasiėmė ji (M. B.) ir padėjo ant savo tėvo kapo. Kas tai padarė, M. B. nežino, galbūt puokštę ant tėvo kapo numetė koks nors pašalinis asmuo. Kitą rytą, po apsilankymo kapinėse, R. P. atėjo aiškintis santykių pas ją į namus. M. B. teigimu, teismas R. P. atvykimo tikslo nesiaiškino. Nubaustosios nuomone, tikslas buvo išbarti ir iškeikti ją ir kitus jos šeimos narius, o pasitaikius progai, suduoti lazda ar bent pagrasinti, tą ji ir padarė. Apeliantė nurodo, kad R. P. visada vaikšto be lazdos, teismo posėdyje taip pat buvo be lazdos, nors posėdis vyko antrame aukšte, o tą kartą ateidama pasiėmė lazdą. R. P. policijoje aiškino, kad lazdą ji pasiėmė pakelyje, eidama į B. namus. Kai M. B. dar miegojo, R. P., apsiginklavusi lazda, įsibrovė į miegamąjį ir iš karto pradėjo klykti, bartis, kaltinti ją vagyste, trenkė lazda per kelį. Tai, kad šio smūgio niekas nematė, nereiškia, jog to nebuvo.
Apeliantės tvirtinimu, jos butas nėra viešoji vieta, todėl bute pažeisti viešosios tvarkos negalima. Be to, ne ji įsibrovė į R. P. namus ir ne ji įžeidžiamai kibo prie jos, o R. P., apsiginklavusi lazda, įsibrovė ne tik į jos namus, bet ir į jos miegamąjį bei įžeidžiamai kibo. Triukšmą girdėjo namo antro aukšto gyventoja E. P.. Akivaizdu, kad R. P. atvyko agresyviai nusiteikusi sukelti skandalą už tariamą gėlių vagystę. Todėl, M. B. nuomone, pažeidėja yra R. P..
Apeliaciniame skunde apeliuojama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnį, kuriame numatyta, jog žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. BK 165 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
M. B. tvirtinimu, R. P., apsiginklavusi lazda, įsibrovė į jų namus prieš savininko valią ir namuose sukėlė skandalą. Pažymi, kad ji su motina S. B. dar ilgai jos negalėjo išvaryti lauk. Ji ne tik nėjo lauk, bet grasino trenkti lazda ir ja mojavo, iš pykčio trenkė lazda į V. B. kambario duris. Tačiau keisčiausia tai, kad po viso to ji yra nukentėjusioji.
Baudžiamojo kodekso 28 str. 2 d. numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį Kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises nuo pradėto ar gresiančio pavojingo kėsinimosi. Todėl, M. B. nuomone, įstatymas jai suteikia teisę gintis pačiai nuo ginkluoto užpuolimo ir įžeidimų, ginti būsto neliečiamybę. Tvirtina, jog ji gėlių nevogė, todėl negalėjo leisti, kad R. P. jos namuose ją įžeidinėtų, grasintų ir keiktų. M. B., pasinaudodama būtinosios ginties teise, kartu su motina varė R. P. iš namų lauk. Motina ją tiesiog išstūmė iš buto. Maždaug po minutės į kiemą išlėkė ir ji (M. B.). Kieme barnis tęsėsi. R. P. tiek policijoje, tiek teisme pripažino, kad ji lazda grūmojo. Siekdama išvaryti ją iš savo kiemo, M. B. čiupo akmenį ir taip pat norėjo ją pagąsdinti. Tačiau akmens į ją nemetė, jokios žalos jai nepadarė.
Apeliantės aiškinimu, ATPK 18 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veiksmas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse, bet padarytas dėl būtinosios ginties, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. M. B. norėjo išvaryti R. P. iš nuosavo buto ir kiemo, todėl tokie jos veiksmai negali būti laikomi pažeidimu, numatytu ATPK 174 straipsnyje. Atvirkščiai, R. P. įsiveržimas prieš jos šeimos narių valią į jų butą turėjo būti kvalifikuojamas pagal BK 165 str. 1 d., o jų bute ir kieme sukeltas triukšmas, trenkimas lazda, grūmojimas ja ir grasinimas, įžeidinėjimas – pagal kitus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Tačiau tiek policija, tiek teismas kaltininke pasirinko ją (M. B.), nuo vaikystės neįgalią, kurią yra lengviausia apkaltinti, kuri dėl savo neįgalumo negali apsiginti.
Šalies argumentai
M. B. nurodo, kad teismas, išnagrinėjęs šią administracinio teisės pažeidimo bylą, ne tik nenutraukė bylos, bet nenustatė ir jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors ji yra neįgali nuo vaikystės, nuolat prižiūrima psichikos gydytojo, kasdien vartoja vaistus, jos darbingumo lygis yra 35 procentai. Pagal ATPK 31 str. 1 d. 10 p., jeigu teisės pažeidimą padarė II grupės invalidas, ši aplinkybė laikoma atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Apeliantė pažymi, kad ji teismo posėdyje sakė, kad yra neįgali, bet bylą nagrinėjančios teisėjos šis faktas nesudomino. Be to, bylą nagrinėjanti teisėja negalėjo nepastebėti, kad jos kalba nerišli, mintys supainiotos, kad nesupranta daugybės dalykų, todėl pirmiausia turėjo įsitikinti jos pakaltinamumu. Tuo tikslu turėjo paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Šia prasme teismas visapusiškai ir objektyviai bylos neišnagrinėjo, tuo pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
M. B. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. P. patikslino, jog ji su sūnumi kapinėse buvo 2012-04-21. Pas B. atėjo 2012-04-22. Tą pačią dieną kapinėse buvo ir M. B. su V. B.. Kapinėse pamatė, kad krepšelis, kuris buvo ant jos vyro kapo, atsidūrė ant B. tėvo kapo. Krepšelis buvo ne numestas, o pritvirtintas prie žemės. Atstumas tarp jų artimųjų kapų yra apie 3–4 metrai. R. P. teigimu, M. B. butas yra nuosavas, bet kiemas – bendras. Jos tikslas buvo sugėdinti B. dėl kapo išniekinimo ir vagystės. R. P. buvo labai skaudu dėl krepšelio vagystės, ji dėl to verkė, 40 litų kainavęs krepšelis jai, kaip pensininkei, yra dideli pinigai. Nurodo, kad ji po kelio sąnario operacijos visada vaikšto su lazda, todėl tai, jog ji lazdą atsinešė specialiai, yra melas. 2012-04-22, kai ji atėjo į B. butą, pasibeldė į duris, M. B. brolis A. pakvietė ją užeiti į vidų. Iš kambario išėjo S. B.. R. P. jos paklausė, kas vakar buvo kapinėse. S. B. pasakė, kad M. ir V.. Tada iš to paties kambario išėjo M. B.. Pokalbis vyko virtuvėje. R. P. M. B. pasakė, kad turėtų būti gėda vogti nuo kapų. S. B. atsakė, kad „vogiau ir vogsiu, ir ką tu man padarysi“. Tada R. P. pakėlė lazdą, pagrūmojo ir pasakė, kad „reikia jums atidaužyti nagus, kad šaukšto prie burnos neprineštumėt savaitę, tada gal nebevogtumėt“. M. B., lyg ir pripažindama kaltę, sėdėjo nuleidusi galvą ir tylėjo. R. P. apsisukusi ir verkdama iš jų kambario išėjo, jos varyti nereikėjo. Lipant laiptais iš verandos, S. B. ir M. B. pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėti ir šmeižti. Į V. B. duris lazda netrenkė. Išgirdusi S. B. sakant: „M., nemesk“, R. P. pamatė, kad M. B. laiko rankoje iškėlusi didelį akmenį, kuriuo kėsinosi trenkti. Kas vyko kieme, girdėjo antro aukšto kaimynės. R. P. M. B. su lazda nesudavė. B. ir jų motina, keikdamos R. P., įžeidė jos garbę ir orumą. R. P. tvirtina, kad ji tik jautė pareigą apginti vyro kapą. Jei M. B. būtų atsiprašiusi, nieko nebūtų buvę.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK viršininko pavaduotojas V. Z. mano, jog M. B. nubausta pagrįstai, prašo M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliaciniame skunde M. B. tvirtina, jog ji yra neįgali nuo vaikystės, ją nuolat prižiūri psichikos gydytojai, ji kasdien vartoja vaistus, jos darbingumo lygis yra 35 procentai, apie tai ji sakė ir apylinkės teismui, todėl tam, kad įsitikintų jos pakaltinamumu, apylinkės teismas turėjo paskirti teismo psichiatrinę ekspertizę.
ATPK 19 straipsnyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas tas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenos, tai yra negalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Nustačius šią aplinkybę, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 3 p.). Sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, aplinkybės, sudarančios prielaidas suabejoti asmens pakaltinamumu, turi būti įvertintos.
M. B. institucijai, surašiusiai jai administracinio teisės pažeidimo protokolą, duomenų apie savo sveikatos būklę nepateikė. Tačiau su apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui ji pateikė neįgaliojo pažymėjimo kopiją, iš kurio matyti, kad M. B. nustatytas 35 procentų darbingumas. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, jog M. B. diagnozuotas organinis kliedesinis sutrikimas. Lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, esant duomenų apie traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens psichinę ligą, asmens pakaltinamumo klausimas teismo turi būti specialiai tiriamas, t. y. specialių žinių turinčių ekspertų, specialistų pagalba turi būti nustatoma, ar asmuo jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (žr. nutartis bylose Nr. N556-1489/2008, N575-73/2008).
Ar darydama priešingą teisei veiką M. B. buvo nepakaltinamumo būsenos ar ne, turi esminės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl apylinkės teismo priimtas nutarimas naikintinas, o byla grąžinama apylinkės teismui rinkti papildomus įrodymus (ATPK 256 str.). Neišsiaiškinus dėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens pakaltinamumo, priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą neįmanoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teisėjas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nutarimą panaikinti ir M. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.