Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. savo reikalavimus grindžia teigdamas, jog Vilniaus apygardos teismas pažeidė jo teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28, 29, 30, 33, 109 straipsniuose, tai yra, teismai neišnagrinėjo civilinės bylos Nr. 2-1800-262/2010 (vėlesnis bylos Nr. 2-3812/2011) per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidė jo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, teisę į veiksmingą teisinę gynybą nuo Kauno apygardos teismo veiksmų, kuriais buvo suvaržytos jo teisės ir įstatymų saugomi interesai, diskriminavo jį, taikė dvigubus teisingumo standartus ir pan.. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija; ratifikuota Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865) 6 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai pagal įstatymą išnagrinėtų įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas. A. B. teigia jog ši jo teisė buvo pažeista, nes civilinė byla Nr. 2-1800-262/2010 (vėlesnis bylos Nr. 2-3812/2011) nagrinėjama nuo 2006-07-01, tai yra ją nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas pažeidė jo teisę į teisingą civilinės bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Teigia, jog nagrinėjant bylą jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti Lietuvos Respublikos valstybė. Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teismo veiksmais civilinio proceso srityje, įtvirtinta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje. Minėto įstatymo nuostata numato, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesą lemia valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo, t.y., jie turi veikti atsakingai ir stropiai. Proceso delsimu gali būti apibūdinamas toks proceso laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant klausimą dėl ieškovo A. B. teiginių pagrįstumo, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, ieškovo elgesį, valdžios institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę ieškovui, todėl sprendžiant ar nagrinėjant A. B. ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1800-262/2010 buvo pažeistos jo teisės, būtina atsižvelgti į nurodytos civilinės bylos nagrinėjimo teisme eigą. Aukščiau minėtos Konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisė yra pažeista, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 5 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatoma įstatymu ir tam, kad ši teisė būtų realizuota tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Siekiant jog byla būtų pradėta nagrinėti ieškovas privalo teismui pateikti procesinių dokumentų reikalavimus atitinkantį ieškinį. Procesinių dokumentų atitikimo įstatymų reikalavimams normų paskirtis – užtikrinti, kad juose pateikiama informacija būtų aiški, išsami, prieinama ir suprantama dokumentą teikiantiems, byloje dalyvausiantiems asmenims ir teismui. Tais atvejais kai ieškinyje pateikiama informacija (ieškinio dalykas, pagrindas ir kitos CPK 111,135 straipsniuose nurodytos aplinkybės) šių reikalavimų neatitinka, Civilinio proceso kodekso normos numato ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Numatydamas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo ir tam skirtų terminų pratęsimo institutus, įstatymų leidėjas įtvirtino sąlygas įgyvendinti civilinio proceso tikslą ginti asmenų, kurių teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir sudarė galimybes įgyvendinti proceso koncentruotumo principą. Kaip matyti iš ieškovo nurodytos civilinės bylos (bylos Nr. 2-2707-39/2006, Nr. 2-1425-39/2007, Nr. 2-810-39/2008, Nr. 2-1828-262/2009, Nr. 2-1800-262/2010, Nr. 2-3812-603/2011) medžiagos, į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai ir kt. dėl konstitucinių teisių pažeidimo, pažeidimų pašalinimo ir žalos atlyginimo A. B. kreipėsi 2006-07-04 (b.l. 87-97, civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 1 t., b.l. 3). Teismas 2006-07-20 ieškovui nustatė terminą iki 2006-08-30 pašalinti ieškinio trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį (1 t., b.l. 26-27). Dėl minėtos nutarties, vėliau ieškovo teiktų prašymų dėl atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo teikiami atskirieji skundai, teismas nustatinėjo terminą teikiamų skundų trūkumams šalinti, tiek Vilniaus apygardos, tiek Lietuvos apeliacinis teismas tęsė ieškovui A. B. trūkumų šalinimo terminus ir tik 2007-01-29, už ieškinį sumokėjus ieškovui dalį žyminio mokesčio, t.y., pašalinus ieškinio trūkumus, ieškinys 2007-02-05 buvo priimtas (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 1 t., b.l. 3, 44, 45, 71, 75, 79, 88-90, 100, 103, 129-130, 166,173,179-181). Paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog ieškovo pateiktas ieškinys dėl paties A. B. veiksmų neatitiko procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, todėl laikotarpiu nuo 2006-07-04 iki 2007-02-05 teismo kaltės dėl ieškovo nurodytų teisių pažeidimo, bylos vilkinimo, nėra. Byloje dalyvaujantiems asmenims pateikus atsiliepimus į ieškinį, teismas, nepažeisdamas CPK 227, 228 str. str. reikalavimų, 2007-04-11 bylą skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2007-06-28 (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 1 t., b.l. 106-120, 187-188). Iš bylos duomenų matyti, kad teismo šaukimas, kuriuo ieškovui buvo pranešta apie parengiamojo teismo posėdžio datą, A. B. įteiktas 2007-04-19, tačiau ieškovas tik 2007-06-27 pateikė prašymą teismui iš Lietuvos generalinės prokuratūros išreikalauti eilę dokumentų, posėdžio metu prašė išreikalauti baudžiamąsias bylas Nr. 25-1-1433-98, Nr. 24-1-306-97 bei siūlė skirti antrą parengiamąjį teismo posėdį. Minėti ieškovo prašymai buvo patenkinti, byla atidėta ir paskirta nagrinėti 2007-10-09 parengiamajame teismo posėdyje (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 1 t., b.l. 192, 199-202). Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007-07-09 informavo teismą, jog prašomų bylų atsiųsti negali dėl vienos baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o kitos, persiuntimo į Vilniaus apygardos teismą. Teismas apie tai informavo A. B. bei teikė pakartotinus prašymus valstybės institucijoms dėl bylų pateikimo, ieškovui siuntė gautų prokuratūros dokumentų nuorašus (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 5, 13, 14, 17, 37, 50-51, 53). 2007-10-09 parengiamasis teismo posėdis atidėtas ieškovo prašymu, negavus reikalautų baudžiamųjų bylų ir trečias parengiamasis posėdis skirtas 2008-01-08 (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 61-62). 2008-01-08 gautas A. B. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą iki bus gautos baudžiamosios bylos, todėl ketvirtas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2008-03-27 (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t.,b.l. 65, 68). Baudžiamoji byla, kurioje A. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 str. 2 d., teismui pateikta 2008-01-23 (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 1 t., b.l. 71). Byloje esantys teismo užklausimai siųsti Panevėžio apygardos teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui patvirtina, jog teismas ėmėsi priemonių išreikalauti baudžiamąsias bylas (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 70, 78). 2008-03-27 teismui A. B. faksu atsiuntė pareiškimą, kuriuo pareiškė nušalinimą visam Vilniaus apygardos teismui, todėl parengiamasis teismo posėdis atidėtas iki nušalinimo klausimo išsprendimo (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 82, 84). 2008-04-09 nutartimi ieškovui nustatytas terminas iki 2008-04-28 nušalinimo pareiškimo trūkumams pašalinti, o trūkumų nepašalinus, pareiškimas 2008-05-27 nutartimi laikytas nepaduotu (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 88, 90-91). Teismo paskirtas penktas parengiamasis teismo posėdis 2008-11-11. Iš bylos duomenų matyti, kad 2008-10-24 pareiškimu A. B. informavo teismą jog yra suimtas ir prašė užtikrinti jo dalyvavimą teismo posėdyje. Ieškovo posėdžio dieną neetapavus bei Lietuvos apeliaciniam teismui negrąžinus išreikalautos baudžiamosios bylos, parengiamasis teismo posėdis atidėtas 2009-03-19, skiriant šeštą parengiamąjį posėdį (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 104, 106, 111, 113). Nustatyta, kad minėtas teismo posėdis neįvyko, ieškovui pareiškus pageidavimą dalyvauti jame, tačiau etapuotam minėtu metu į Jonavos rajono apylinkės teismą 2009-03-18 teismo posėdžiui (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 125, 126, 136). Paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2009-06-16 buvo atidėtas 2009-11-12, ieškovo prašymu dėl suėmimo metu pablogėjusios sveikatos būklės. 2009-11-12 teismui pateiktas ieškovo pareiškimas dėl teisėjos O. Gasiulytės ir viso Vilniaus apygardos teismo nušalinimo, posėdis atidėtas pareiškimo išsprendimui (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 156-158, 161,162-163). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. Driuko 2009-12-22 nutartimi atmetus ieškovo pareiškimą, byla skirta nagrinėti 2010-05-06, tačiau minėtą dieną faksu ieškovas pakartotinai pareiškė nušalinimą teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas A. Driukas pareiškimą atmetė 2010-06-22 nutartimi ir ieškovui, už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise skyrė 1 000 Lt baudą (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 165-166, 168, 172-173, 176-177). Iš bylos duomenų matyti, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2010-07-02 grąžinus bylą, teismo posėdis byloje paskirtas 2011-01-13 (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 181). 2011-01-13 gautas ieškovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes yra suimtas (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 203). Vilniaus apygardos teismo 2011-01-13 nutartimi teisėja O. Gasiulytė nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, o bylą paskyrus nagrinėti teisėjai L. Lipnickienei, parengiamasis posėdis paskirtas 2011-02-11. Minėtą dieną faksu gautas ieškovo nušalinimas teisėjai (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 205-206, 210, 224, 231). Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas E. Žironas 2011-03-24 nutartimi ieškovo pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui atmetė (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 238-240). Byla, paskirta nagrinėti 2011-04-26, atidėta 2011-05-16, protokole nurodant, jog ieškovui neįteiktas pranešimas apie paskirtą bylos nagrinėjimo datą (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 248-249). Iš ieškovo 2011-05-05 pareiškimo matyti, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-05-03 nutartimi jis yra suimtas, prašo užtikrinti jo dalyvavimą 2011-05-16 bylos nagrinėjime arba atidėti bylos nagrinėjimą (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 252). Iš protokolo matyti, kad byla atidėta ir parengiamasis posėdis paskirtas 2011-06-17. Apie tai informuotas ieškovas, kuris 2011-06-17 faksu informavo teismą bylą parengiamajame posėdyje nagrinėti jam nedalyvaujant, nepereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, nes nori pateikti rašytinių dokumentų originalus (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 269, 270). 2011-06-17 teismo posėdžio protokoline nutartimi konstatuota, kad bylos nagrinėjimui pasiruošta, skiriamas teismo posėdis 2011-10-05 (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 2 t., b.l. 271-272, 3 t., b.l. 2). 2011-10-05 gautas ieškovo prašymas bylą 2011-10-05 nagrinėti jam nedalyvaujant. Nustatyta, kad teismo posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės, sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2011-10-25, teisėjai susirgus, procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2011-11-21, tačiau minėtą dieną priimta nutartis atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, byla paskirta į posėdį 2011-12-05. Išnagrinėjus bylą iš esmės, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2011-12-27 (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 3 t., b.l.7-10,12, 17, 28-29). 2011-12-27 sprendimu ieškinys atmestas. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl priimto sprendimo yra paduotas ieškovo apeliacinis skundas ir gavus byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimus, civilinė byla 2012-02-24 išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą (civilinės bylos Nr. 2-3812-603/2011, 3 t., b.l. 31-61). Dėl paminėto, konstatuotina, jog nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teismas, dėl ieškovo pareikšto prašymo išreikalauti baudžiamąsias bylas ėmėsi priemonių, tačiau du teismo posėdžius privalėjo atidėti negavus reikalaujamų bylų, rašytinių įrodymų. Be to, A. B., būdamas suimtu, pageidavo dalyvauti parengiamuosiuose posėdžiuose. Nustatyta, kad 4 posėdžiai buvo atidėti dėl to, jog, paskyrus parengiamuosius teismo posėdžius ieškovas 4 kartus teikė nušalinimus teismui arba teisėjui, nesutikdamas su teismo nutartimis naudojosi byloje dalyvavusiam asmeniui įstatymo suteikiama teise skųsti priimtus teismo procesinius sprendimus (nutartis) instancine tvarka. Be to, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas teisėjai O. Gasiulytei nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, teisėjos L. Lipnickienės ligos. Kaip nurodyta aukščiau priimtą sprendimą ieškovas yra apskundęs apeliacine tvarka, todėl procesinio dokumento teisėtumas bei pagrįstumas bus tikrinamas specialia CPK normų reglamentuojama instancine tvarka, kuri atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą teismų nepriklausomumo principą. Apeliacinės ar kasacinės instancijos teismai turi teisę konstatuoti, jog apskųstas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti, todėl tik minėti teismai gali daryti išvadą apie priimtų sprendimų pagrįstumą bei konstatuoti bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus ir jų svarbią, procesinių sprendimų teisėtumui. Galiojantys įstatymai nenumato jokios kitos teismo veiksmų teisėtumo kontrolės formos. Įvertintina aplinkybė, kad teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas, todėl ta aplinkybė, jog civilinėje byloje priimtos teisėjų nutartys buvo keičiamos ar panaikinamos, nesudaro pagrindo konstatuoti teismų/teisėjų neteisėtus veiksmus.