Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, kad į tai, kad ieškinio suma neviršija 2 000,00 Eur sumos bei nėra nei vienos šalies prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Vitalijos Gabartienės 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45537-18 nutrauktas kaltininkui V. V. ir nukentėjusiajai L. J. susitaikius. Nutarime konstatuota, kad V. V. 2018 m. rugsėjo 13 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) važiuodamas neapšviestu pėsčiųjų ir dviračių taku, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, partrenkė tuo pačiu taku priešinga kryptimi ėjusią L. J., padarydamas nukentėjusiajai žastikaulio chirurginį skeveldrinį lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir iš įvykio pasišalino. Nutarime taip pat nurodyta, kad V. V. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Dėl atsakovo padarytos nusikalstamos veikos, ieškovas nukentėjusiajai L. J. nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. paskaičiavo ir išmokėjo 2 560,00 Eur ligos išmoką, taip pat nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2019 m. liepos 19 d. paskaičiavo ir išmokėjo 842,97 Eur ligos išmoką. Iš viso – 3 402,97 Eur ligos išmoką. Atsakovas V. V. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. yra atlyginęs 1 716,00 Eur žalą. Likusi neatlyginta žalos suma yra 1 686,97 Eur.

6. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta turtinė žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

7. Išmokant ligos išmoką L. J. buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, dėl kurios atsakingas atsakovas, todėl iš jo priteistina ieškovo prašoma 1 686,97 Eur suma.

8. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovo priteistina 38,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

9. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

10. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

11. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo įsiskolinimo mokėjimą ieškovui išdėstyti dalimis (nenurodo kokiomis). Atsakovui pateikus sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius duomenims, ieškovas skolos išdėstymui neprieštarauja bei patikslino, jog skolos (3 402,97 Eur) mokėjimas atsakovui jau buvo išdėstytas 1 m. ir 6 mėn. terminui. Atsakovas ieškovei sumokėjo 1 716,00 Eur skolą, likusi skolos suma – 1 686,97 Eur.

12. Sodros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovas V. V. dirba ir gauna nuolatines pajamas, apie 1 205,50 Eur kas mėnesį (nuo 2022 m. liepos mėn.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotos dvi transporto priemonės motociklas „Suzuki (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 1996 m. ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data 2001 m. Abiem transporto priemonėm dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Iš atsakovo teismui pateiktos darbo sutarties matyti, kad atsakovas pradėjo dirbti 2022 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini). Siųstame elektroniniame laiške atsakovas nurodė, kad ilgą laiką nedirbo, keliavo po užsienį per kelis darbus, kol nedirbo užimtumo tarnyboje nesiregistravo, PSD įmokas mokėjo pats.

13. Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, atsakovo turtinę padėtį gali būti pripažįstama, kad sprendimu priteista suma 1 686,97 Eur yra pakankamai ženkli atsakovui, dėl ko atsakovas negali iš karto sumokėti visos priteistos sumos ieškovui. Pastebėtina, kad prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką, nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui. Nagrinėjamu atveju ieškovas iš esmės neprieštarauja atsakovo prašymui dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, atsakovui pateikus sunkią turtinę padėtį pagrindžiančius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, siekiant jo įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovo teismo sprendimu priteista 1 686,97 Eur dydžio suma išdėstytina 8 mėnesių terminui, įpareigojant atsakovą iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 211,00 Eur, o paskutinįjį 8-tą mėnesį sumokant 209,97 Eur. Toks vykdymo išdėstymas, teismo vertinimu (atsižvelgiant į numanytiną priverstinio vykdymo trukmę ir su tuo susijusias papildomas išlaidas), geriausiai atitiktų abiejų šalių teisėtus interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. V. 1 686,97 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 97 ct) žalos atlyginimą ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

Priteisti iš atsakovo V. V. valstybės biudžetui 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – e2-4703-1024/2022.

Priteistos sumos (1 686,97 Eur) mokėjimą atsakovui V. V. išdėstyti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą V. V. kas mėnesį mokėti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui po 211,00 Eur (du šimtus vienuolika eurų 00 ct), o paskutinįjį 8-tą mėnesį sumokant – 209,97 Eur (du šimtus devynis eurus 97 ct), pradedant mokėti nuo 2022 metų lapkričio mėnesio.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.