- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-1347-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02507-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. T. dėl skolos, administravimo mokesčio, negautų pajamų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. T. 322,01 Eur negrąžinto kredito, 77,27 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 24,65 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, 152,42 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 332,01 Eur vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 39 procentų negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kreditą 332,01 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovė J. T. 2018 m. kovo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią J. T. buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, o ji įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 284,36 Eur pelno palūkanų ir 108 Eur administravimo mokesčio sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovei tinkamai nevykdant sutarties, kreditorė 2019 m. lapkričio 6 d. nutraukė sudarytą vartojimo kredito sutartį.
3. 2020 m. vasario 19 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB ,,Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20200219/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė remdamasi 2020 m. vasario 19 d. bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į nurodytus skolininkus, tame tarpe ir į atsakovės skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 322,01 Eur negrąžinto kredito, 77,27 pelno palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 24,65 Eur sutarties administravimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 152,42 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 2021 m. kovo 29 d., kiekvieną mėnesį skaičiuojant atitinkamai nuo mažėjančios pagrindinės kredito sumos, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 7 d. – 245,34 Eur; 2019 m. gruodžio 29 d. – 234,30 Eur, 2020 m. sausio 29 d. – 222,90 Eur, 2020 m. vasario 29 d. – 211,13 Eur, 2020 m. kovo 29 d. – 198,98 Eur, 2020 m. balandžio 29 d. – 186,44 Eur, 2020 m. gegužės 29 d. – 173,49 Eur, 2020 m. birželio 29 d. – 160,12 Eur, 2020 m. liepos 29 d. – 146,31 Eur, 2020 m. rugpjūčio 29 d. – 132,05 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. – 117,33 Eur, 2020 m. spalio 29 d. – 102,13 Eur, 2020 m. lapkričio 29 d. – 86,44 Eur, 2020 m. gruodžio 29 d. – 70,24 Eur, 2021 m. sausio 29 d. – 53,51 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 36,24 Eur, 2021 m. kovo 29 d. – 18,41 Eur ir bendrai neviršijant numatytos gauti 207,09 Eur pajamų sumos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (576,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad kreditorė UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovė J. T. 2018 m. kovo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-kbfzpg4z. 2020 m. vasario 19 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB ,,Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20200219/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė remdamasi 2020 m. vasario 19 d. bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į nurodytus skolininkus, tame tarpe ir į atsakovės skolą. Sutartis tarp UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovės buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 6 d. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota tinkamai 2020 m. vasario 26 d. pranešimu elektroniniu paštu. Kaip matyti iš pateiktos vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-kbfzpg4z specialiųjų sąlygų, buvo sulygta, jog bendra vartojimo kredito suma yra lygi 400 Eur, kredito mokestis (palūkanos) – 284,36 Eur, metinė pelno palūkanų norma – 39 procentai, sutarties administravimo mokestis – 108 Eur. Sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 29 d. Iš pateikto skolos ir palūkanų grąžinimo grafiko matyti, kad atsakovė kas mėnesį turėjo mokėti atitinkamo dydžio kredito įmoką, pelno palūkanas bei sutarties administravimo mokestį.
6. Teismas sprendė, jog šios sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė kreditavimo, t. y. vartojimo kredito teisiniai santykiai (CK 6.881, 6.887 straipsniai). Nagrinėjamu atveju susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovė turėjo pareigą grąžinti suteiktą 400 Eur kreditą sutarties grafike nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė sutartyje šalių suderintos kredito mokesčio mokėjimo tvarkos, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 322,01 Eur pagrindinės skolos, t. y. negrąžinto suteikto kredito, tenkino. Nagrinėjamu atveju ieškovė paskaičiavo 77,27 Eur pelno palūkanų pagal prie sutarties pateiktą grafiką nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 6 d. Teismas reikalavimą priteisti 77,27 Eur palūkanų, tenkino. Teismas reikalavimą priteisti 24,65 Eur administravimo mokesčio laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., laikė pagrįstu, todėl šį administravimo mokestį priteisė iš atsakovės.
7. Vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-kbfzpg4z buvo sulygta konkreti mokėtinų pelno palūkanų suma – 284,36 Eur. Atitinkamai teismas jau tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 77,27 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, vadinasi likusi ieškovės negautų pajamų suma sudaro 207,09 Eur (284,36 Eur - 77,27 Eur). Ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 29 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 152,42 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, taip pat tenkino reikalavimą priteisti 39 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 2021 m. kovo 29 d., tačiau reikalavimą priteisti 39 procentus negautų pajamų po vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė, kadangi toks reikalavimas yra nesąžiningas atsakovės atžvilgiu, jo tenkinimas leistų ieškovei atsakovės sąskaita praturtėti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių dalį dėl 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 332,01 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovės 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 332,01 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių dalį dėl 39 procentų negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kreditą 332,01 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovės 39 procentų negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kreditą 332,01 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
9. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Apeliantui gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Šiuo atveju apeliantui turėjo būti priteistos didesnės negautos pajamos (nuostoliai) nei pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos. Atsakovė sutarties tinkamai nevykdė, negrąžinta kredito dalis ne truputi nesumažėjo. Apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (322,01 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, apeliantas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantą įsivaizduoti, jog jis kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovės mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovės negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas. Tai iš tiesų nėra logiška, kadangi teismo sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apelianto teisėtų lūkesčių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovė sutartį būtų vykdžiusi tinkamai ir nustatytais terminais, tai ji būtų sumokėjusi ne tik 284,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 108,00 Eur sutarties administravimo mokestį.
10. Teismui konstatavus, jog atsakovė po sutarties pasibaigimo neturi atlyginti negautų pajamų (nuostolių), susidaro absurdiška situacija, kadangi atsakovė iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o pelno siekiantis juridinis asmuo negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Pradinis kreditorius gali skolinti, perskolinti ne tik už 39,00 proc. palūkanų normą, bet ir už 75,00 proc. palūkanų normą. Apelianto ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovė iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovė faktiškai valdytų jai suteiktą ir jos žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantas negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas. Apeliantui priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį ne tik nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma ir nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu, bet ir nuo sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią sutartį, įvykdymo. Nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį, tikėjosi gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 39,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantas planuotų pajamų negavo, patyrė ir ateityje tol, kol atsakovė negrąžins visos jos valdomos vartojimo kredito sumos, apeliantas patirs nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Kadangi nėra žinoma, kada atsakovė įvykdys savo prievoles apeliantui, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius apeliantas patirs ateityje.
11. Atsakovė J. T. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad kreditorė UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovė J. T. 2018 m. kovo 30 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-kbfzpg4z. 2020 m. vasario 19 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB ,,Legal Balance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP20200219/01, kurios pagrindu pradinė kreditorė remdamasi 2020 m. vasario 19 d. bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, perleido ieškovei savo reikalavimo teisę į nurodytus skolininkus, tame tarpe ir į atsakovės skolą. Sutartis tarp UAB ,,BnP Finance“ ir atsakovės buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 6 d. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė informuota tinkamai 2020 m. vasario 26 d. pranešimu elektroniniu paštu.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių dalį dėl 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 332,01 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovės 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 332,01 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo už akių dalį dėl 39 procentų negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kreditą 332,01 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, ir priteisti apeliantui iš atsakovės 39 procentų negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kreditą 332,01 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Šioje byloje pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tad pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą kriterijų negautų pajamų dydžiui nustatyti.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau, negu šalys susitarė sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. lapkričio 6 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. kovo 29 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų už pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį (nuo 2019 m. lapkričio 7 d. – 245,34 Eur; 2019 m. gruodžio 29 d. – 234,30 Eur, 2020 m. sausio 29 d. – 222,90 Eur, 2020 m. vasario 29 d. – 211,13 Eur, 2020 m. kovo 29 d. – 198,98 Eur, 2020 m. balandžio 29 d. – 186,44 Eur, 2020 m. gegužės 29 d. – 173,49 Eur, 2020 m. birželio 29 d. – 160,12 Eur, 2020 m. liepos 29 d. – 146,31 Eur, 2020 m. rugpjūčio 29 d. – 132,05 Eur, 2020 m. rugsėjo 29 d. – 117,33 Eur, 2020 m. spalio 29 d. – 102,13 Eur, 2020 m. lapkričio 29 d. – 86,44 Eur, 2020 m. gruodžio 29 d. – 70,24 Eur, 2021 m. sausio 29 d. – 53,51 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 36,24 Eur, 2021 m. kovo 29 d. – 18,41 Eur) ir bendrai neviršijant numatytos gauti 207,09 Eur pajamų sumos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė negautų ieškovės pajamų (nuotolių atlyginimo) nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos klausimą, priteisdamas nuostolių atlyginimą kaip 39 procentų dydžio metines palūkanas už vis mažėjančią sumą, nes būtent tokias pajamas (palūkanas) už suteiktą kreditą galėjo tikėtis gauti ieškovė.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 39 procentų negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) po vartojimo kredito sutarties pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su sutarties termino pabaiga, tačiau su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovė iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių atlyginimo), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Šiuo atveju sutartis su atsakove nutraukta 2019 m. lapkričio 6 d. Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
18. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl nevykdymo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, numatyti CK 6.249 straipsnyje, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi, ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) – 39 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 332,01 Eur dydžio metinių palūkanų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo patenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovės pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis už sutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę, negu tuo metu būtų rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
19. Atsakovei nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta). Ieškovės reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) už laikotarpį, prasidėsiantį po kredito sutarties termino pabaigos, yra nepagrįstas, kadangi ieškovė nuostolių, kurių atlyginimą prašė priteisti pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, dar nebuvo patyrusi. Dėl šių aplinkybių ieškovės reikalavimas negalėjo būti patenkintas priimant sprendimą už akių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė.
20. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą už akių šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.