Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą suinteresuotam asmeniui Šiaulių AVPK Raseinių PK ir antstolei E. R. dėl antstolės E. R. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į antstolę E. R. su skundu, prašydamas panaikinti antstolės E. R. 2018 m. sausio 10 d. atsisakymą nutraukti skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0069/07/02443 dėl senaties termino; patenkinti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 4 d. prašymą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0069/07/02443 dėl pasibaigusio išieškojimo senaties termino ir grąžinti E. R., visas iš jo sąskaitos banke nurašytas lėšas. Nurodo, kad antstolė aplaidžiai atliko savo pareigas, netinkamai atliko procesinius veiksmus vykdomojoje byloje. Teigia, kad administracinė nuobauda turėjo būti išieškota per du metus, tačiau to nepadarius dėl antstolės kaltės, vykdomoji byla turi būti nutraukta.

Antstolė 2018 m. sausio 31 d. patvarkymu skundą tenkinti atsisakė ir nurodė, kad vykdymo procese sistemingai buvo atliekami procesiniai veiksmai, kad antstolė nebūtų atlikusi jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, todėl vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

A. E. Rulienės kontoroje 2001-08-24 užvesta vykdomoji byla Nr. 0069/07/02443/1 dėl 1158,48 Eur skolos išieškojimo iš E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo Šiaulių AVPK Raseinių PK naudai. Vykdomosios bylos užvedimo pagrindas Šiaulių AVPK Raseinių PK 2001-07-10 išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 463.

Nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, taikytinos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama. Visose skundžiamose vykdomosiose bylose yra pateikti vykdomieji dokumentai ir priimti patvarkymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pagal vykdymo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. LAT formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo LAT yra išaiškinęs 2010-04-22 nutartyje Nr. 3K-3-182/2010, jog dėl administracinės baudos vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT), kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus.

LVAT yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (LVAT 2004-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų (išskyrus ATPK 314 str., kai yra išdėstomas skolos mokėjimas dalimis ir pan.), esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (LVAT 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (LVAT 2007-10-04 nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (LVAT 2007-05-31 nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007), tačiau vykdymo senatis taikytina tik esant nurodytoms sąlygoms.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad trijų mėnesių terminas vykdomajam dokumentui perduoti vykdyti nepažeistas. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad, vykdydama vykdomąjį dokumentą skolininko E. R. atžvilgiu, antstolės buvo sistemingai atliekamos užklausos apie skolininko turtinę padėtį. Skolininkas visą laiką nuo bylos užvedimo iki šiol niekur nedirbo, nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturėjo. Buvo areštuotos banko sąskaitos, tačiau jose piniginių lėšų nebuvo. E. R. 2017-01-03 atvyko į antstolės E. R. kontoros Raseinių skyrių ir informavo, kad gauna darbo biržos išmoką, tačiau tai įrodančių dokumentų neturėjo. Patikrinus VSDFV- duomenų apie nedarbo draudimo išmoką nerasta. Skolininkui buvo paaiškinta, kad išmokos gali būti grąžintos pateikus piniginių lėšų kilmę patvirtinantį dokumentą. E. R. parašė prašymą nuskaičiuoti išmokas skolos dengimui. 2017-10-05 užklausus Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą, buvo nustatyta, kad skolininkui paskirta 102,00 Eur socialinė pašalpa. Tuo pagrindu buvo surašytas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas, paliekant 102,00 Eur laisvai disponuojama sumą (kas mėnesį nuvykęs į banką su asmens dokumentu nusiima 102,00 Eur socialinę pašalpą). Visos iš skolininko išieškotos lėšos yra paskirstytos ir pervestos išieškotojui. Byloje pareiškėjas nepateikė nė vieno rašytinio įrodymo, kurie leistų spręsti, jog dėl antstolio neveikimo nebuvo išieškotos pareiškėjui paskirtos baudos, ir apsiriboja deklaratyviais teiginiais, kad dėl antstolio kaltės baudos buvo neišieškotos, todėl nėra pagrindo taikyti vykdymo senatį ir įpareigoti antstolį nutraukti vykdomąsias bylas (CPK 178, 185 str.).

Nustatytos aplinkybės rodo, kad baudos išieškojimas užsitęsė ne dėl antstolės aplaidumo, o būtent dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 629 str. 1 d. antstoliui vykdomąsias bylas nutraukti, todėl skundas atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo E. R. skundą atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti proceso dalyviams.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstolei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmams.