Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17890-947/2013 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kraujo donorystės centras“ dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir registracijos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė BUAB „Kraujo donorystės centras“ pateikė prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeičiant areštuoto turto saugotoją iš ieškovo N. M. į atsakovės BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratorių UAB „Valnetas“; įpareigojo ieškovą N. M. perduoti areštuotus automobilius AUDI Q7, pagaminimo metai 2007, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); BMW X5, pagaminimo metai 2006, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); AUDI A5, pagaminimo metai 2007, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), naujai paskirtam areštuoto turto saugotojui UAB „Valnetas“. Nurodoma, kad atsakovei tapo žinoma, jog ieškovas, kaip areštuotų automobilių saugotojas, nevykdo teismo nustatytų pareigų, kadangi automobiliai ir toliau yra naudojami bei jiems yra daromas fizinis ir ūkinis poveikis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

nutartis ydinga procesine prasme, kadangi savo esme ji apskritai nelaikytina nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, jos priėmimo nenumato CPK. Atsakovė prašė teismo ne pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutarties vykdymo tvarką, tuo tarpu procesinis įstatymas tokios galimybės apskritai nenumato;

N. M., siekdamas tinkamai vykdyti savo kaip automobilių saugotojo įsipareigojimus, pavedė automobilius saugoti UAB „Giedrolos investicija“;

asmens, pristačiusio automobilį BMW X5 techninės apžiūros atlikimui, tapatybė neturi esminės reikšmės sprendžiant aptariamą klausimą, ar N. M. pats atliko atitinkamas funkcijas, ar pavedė jas atlikti trečiajam asmeniui;

N. M. nuosavybės teisės į automobilius iki šiol nėra įregistruotos, ir ieškovas iki šiol neturi automobilių registracijos ieškovo vardu dokumentų, A. J. V. ieškovui įsipareigojo paimti aptariamą automobilį iš saugomos aikštelės, saugiai pristatyti aptariamą automobilį techninei apžiūrai ir atlikus visus reikiamus veiksmus, susijusius su techninės apžiūros atlikimu, grąžinti automobilį į saugomą aikštelę;

nutartyje nėra nė vieno motyvo, patvirtinančio teismo poziciją, kad automobilių saugotoju paskyrus UAB „Valnetas“ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų tinkamas įgyvendinimas būtų labiau tikėtinas.

teismas pagrįstai taikė laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas;

bendrovės administratoriui pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad galiojant nustatytiems apribojimams bent du areštuoti automobiliai buvo eksploatuojami, teismas pagrįstai konstatavo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą bei ieškovo piktnaudžiavimą jam suteiktais įgaliojimais;

aplinkybė, jog ieškovas leido areštuotus automobilius eksploatuoti buvusiam bendrovės vadovui, kurio nesąžiningi veiksmai bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu konstatuoti eilėje nutarčių, yra savarankiškas pagrindas keisti automobilių saugotoją;

kritiškai vertintina ieškovo pateikta 2013 m. rugsėjo 2 d. ieškovo ir UAB „Giedrolos investicijos“ sudaryta automobilių stovėjimo vietos nuomos ir pasaugos sutartis, neva patvirtinanti, kad nuo nurodytos dienos (priėmus 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį) automobiliai buvo laikomi automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Taikos pr. 149, Kaune. Ši sutartis taipogi galimai yra sudaryta atgaline data, kuomet bendrovė pateikė prašymą dėl areštuotų automobilių saugotojo pakeitimo;

ieškovas buvo įsitikinęs, kad, priėmus 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, automobilius jis gali toliau valdyti ir jais naudotis, dėl ko taip atvirai automobilius eksploatavo buvęs bendrovės vadovas;

skundžiamą Nutartį ieškovas yra tik iš dalies įvykdęs. Nors 2013 m. lapkričio 18 d. automobiliai buvo perduoti saugoti į autocentro „Baltijos realizacijos centras“ aikštelę (šią aplinkybę patvirtina antstolio R. S. 2013 m. lapkričio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/13/130), tačiau ieškovas atsisakė perduoti transporto priemonių registracijos dokumentus ir automobilių raktelius, o pasiliko juos pas save (ši aplinkybė taipogi konstatuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (C P K 329 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, nepažeidė proporcingumo principo, dėl ko buvo priimtas pagrįstas procesinis sprendimas.

Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ginčo transporto priemones, panaikinti transporto priemonių registraciją BUAB „Kraujo donorystės centras“ vardu (b. l. 3-9). Kauno apylinkės teismas 2013-08-30 nutartimi areštavo ginčo transporto priemones, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo naudotis, ieškovą N. M. paskyrė areštuoto turto saugotoju (b. l. 32-33). Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti 2012 m. rugpjūčio 22 d. Autotransporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia; pripažinti 2013 m. balandžio 3 d. priėmimo – perdavimo aktą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2012 m. spalio 19 d. pinigų perdavimo patvirtinimą niekiniu ir negaliojančiu; pripažinti 2012 m. gruodžio 10 d. pinigų perdavimo patvirtinimą niekiniu ir negaliojančiu; priteisti iš ieškovo N. M. atsakovės BUAB „Kraujo donorystės centras“ naudai ginčo transporto priemones (b. l. 53-60). Kauno apylinkės teismas 2013-11-13 nutartimi, nustatęs, kad transporto priemonės yra eksploatuojamos, pakeitė saugotoją atsakovės BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratoriumi UAB „Valnetas“ (b. l. 141-143).

Byloje ginčo, kad transporto priemonės buvo eksploatuojamos nėra. Kaip šią aplinkybę pagrindžiantį vieną iš argumentų atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad ieškovas tinkamai rūpinosi ne tik automobilių apsauga, bet ir jų technine būkle – 2013-09-12 ir 2013-09-16 automobilį BMVV X5, v.n. (duomenys neskelbtini) į UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ pristatė ne ieškovas, o kitas asmuo – A. J. V.

Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl turto saugotojo pakeitimo pagrįstumo.

Šioje byloje esant pareikštiems ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimams laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui arba atsakovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones būtų laikomasi proporcingumo principo, o taip pat ir interesų pusiausvyros principo – ieškovo ir atsakovės interesams užtikrinti (C P K 17 straipsnis). Šie principai suponuoja būtinumą įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – pakeitimas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės kaip ir bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) siekiamiems teisėtiems tikslams ir neturi akivaizdžiai varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai reiškia, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų nei ieškovui nei atsakovei neproporcingų nuostolių atsiradimo arba šie nuostoliai būtų minimalūs.

CPK 145 straipsnio 1 dalyje pateiktas nebaigtinis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Kaip viena iš galimų laikinųjų apsaugos priemonių yra turto areštas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). CPK 147 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta, kad, kai laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, nutartyje nurodomas turto saugotojas ar administratorius (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, kodas), jeigu jį skiria teismas. Taigi, šio straipsnio punktas neatsiejamai susijęs su CPK 145 straipsnio 1 dalyje išvardintomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, susijusiomis su turtu, ir yra sudėtinė jo dalis.

C P K 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas apima, tiek vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą kita, tiek, pavyzdžiui, tos pačios laikinosios apsaugos priemonės masto pakeitimą, tiek, kaip nagrinėjamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkos pakeitimą, t. y. pakeičiant vieną iš laikinosios apsaugos priemonių sudedamųjų dalių (pakeitimas iš dalies). Skirtingai nei tvirtina ieškovas atskirajame skunde, remdamasis sisteminiu procesinių normų aiškinimu ir taikymu, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šios ginčijamos nutarties priėmimo pagrindas yra pagrįstas ir nutartis nėra ydinga procesine prasme.

Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 8 dalį turto naudojimo teisės apribojimas – teisės naudoti turto savybes naudotojo reikmėms tenkinti priverstinis laikinas apribojimas. Turto valdymo teisės apribojimas – teisės įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį priverstinis laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Taigi, teismas 2013-08-30 nutartimi, paskirdamas turto saugotoju ieškovą, uždraudė šį turtą valdyti ir juo naudotis. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir šio fakto neginčija ieškovas, automobiliai, bent akivaizdžiai jau vienas iš jų, buvo eksploatuojami. Eksploatavimo būtinybę ieškovas grindžia privalomosios techninės apžiūros atlikimu.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 3-406 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo 3 punkte numatyta, kad naudoti motorines transporto priemones ir jų priekabas, kurioms nustatytu laiku neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neišduoti tai patvirtinantys dokumentai, draudžiama. Iš šios nuostatos seka, kad privalomoji techninė apžiūra yra privaloma transporto priemonėms, kurios yra eksploatuojamos kelyje, kitaip tariant naudojamos pagal paskirtį. Kadangi transporto priemonės buvo areštuotos, laikinai apribojant valdymo, naudojimosi teises, pagrįstai apeliacinės instancijos teismui kyla klausimas, kokiam tikslui buvo atliekama areštuoto automobilio privalomoji techninė apžiūra, jeigu jį Kauno apylinkės teismo 2013-08-30 nutartimi buvo draudžiama eksploatuoti. Taigi, ieškovas nepagrįstai interpretuoja areštuotų transporto priemonių saugojimo tvarką. Tokia saugojimo tvarka, kurią siūlo ieškovas, iš esmės didina saugojamo turto kaštus, didina transporto priemonių nusidėvėjimą ir t. t.

Atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės pasiūlytas saugotojo pakeitimas yra pagrįstas ir tuo pačiu atitinka bendruosius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principus, o būtent: toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas maksimaliai užtikrina būsimo teismo sprendimo (galimai ieškinio arba priešieškinio patenkinimo atveju) įvykdymą ir kartu nesukelia nei ieškovui, nei atsakovei jokių nuostolių. Tokios pakeistos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą. Be to, šiuo konkrečiu atveju pakeistos laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo. Tokia yra susiformavusi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančių procesinių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika („Teismų praktika“ Nr. 34, 2011 m., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio mėn. 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs civilinėje byloje surinktą medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo faktines aplinkybes, kurių pagrindu priėmė pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl atskirojo skundo motyvai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui. Ieškovas atskirajame skunde nenurodo jokių teisinių aplinkybių ar argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis paliekama nepakeista (C P K 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.