Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei „Turto bankas“ ir notarei D. J., dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja S. Š. kreipėsi su pareiškimu į teismą prašydama atnaujinti terminą palikimui, likusiam po jos brolio A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja S. Š. yra A. Š. sesuo, kuris (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė. Iš Valstybės įmonės „Registrų centro“ pažymos nustatyta, kad Vilniaus miesto 25 – ajame notarų biuro 2007 m. birželio 26 d. buvo sudarytas oficialusis testamentas. 2007 m. birželio 26 d. Oficialiu testamentu A. Š. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), paliko Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš 2025 m. lapkričio 17 d. A. Š. testamento paskelbimo protokolo nustatyta, kad S. Š. 2025 m. birželio 19 d. buvo atvykusi į Vilniaus miesto 25 – ąjį notarų biurą ir susipažino su brolio A. Š. testamentu, jog iki 2025 m. liepos 2 d. palikimo nepriėmė.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina tai, kad trijų mėnesių terminas palikimui po A. Š. mirties priimti pasibaigė 2025 m. liepos 2 d.

Bylos duomenimis nustatyta, jog palikimo atsiradimo momentu pareiškėja telefonu 2025 m. birželio mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto 25 – ąjį notarų biurą su prašymu priimti palikimą po brolio A. Š. mirties, ji buvo informuota apie palikėjo sudarytą testamentą, kuris 2025 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas, jog pareiškėja 2025 m. birželio 19 d. buvo atvykusi į Vilniaus miesto 25 – ąjį notarų biurą ir susipažino su testamentu. Kaip nurodė pareiškėja, ji nuvykusi teiravosi notarės, ar galėtų dėl savo amžiaus palikimo priėmimo reikalus tvarkyti savo gyvenamojoje vietoje - Kelmės 1-ajame notaro biure, kreipėsi į Kelmės 1-ojo notaro biuro notarę, notarei atsisakius tokius veiksmus atlikti, buvo tikra, kad palikimo priėmimo klausimą tvarkys Vilniaus miesto 25-asis notaro biuras. Pareiškėjai 2024 m. lapkričio 12 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos II teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS – 10946 nustatytas 30 procentų dalyvumo lygis ir 70 procentų netekto dalyvumo lygis laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2026 m. spalio 6 d.

Teismas pripažįsta, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių, ne nuo jos valios priklausančių priežasčių. Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėja elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo – VĮ „Turto bankas“ pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, nurodydamas, kad kreipėsi į notarų biurą dėl A. Š. palikimo perėjimo valstybei, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ ir notarė D. J. pareiškėjos prašymui neprieštaravo, prieštaravimų taip pat nereiškė, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po jos brolio A. Š. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos brolio A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.