- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-28
- Bylos Nr.
- eI2-8663-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01218-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- A.R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A.R. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT), kreipėsi į teismą prašymu priteisti iš atsakovo A.R. (toliau – ir atsakovas) 472,78 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,22 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 475,00 Eur.
Nurodo, kad VGTPT 2017-08-01 sprendimu atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje. Pažymi, kad 2018-06-19 VGTPT gautas advokatės pranešimas, kad atsakovas nebendradarbiauja su advokate, į telefono skambučius neatsiliepia. Pažymi, jog 2018-06-21 raštu paprašė atsakovą informuoti apie advokato nurodytas aplinkybes ir įspėjo, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas, jei per nustatytą terminą nebus pateiktas atsakymas, taip pat apskaičiuotos antrinės pagalbos teisinės išlaidos. Atkreipia dėmesį, kad nustatytu terminu negavus atsakovo atsakymo, 2018-07-27 sprendimu nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo sumokėti 473,44 Eur. Argumentuoja, kad nuolat antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė nuo 2017-08-07 iki 2018-06-19 pateiktose ataskaitose nurodė, jog teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovui įrodymų rinkimui skyrė 15,50 val., konsultacija - 0,5 val., procesinių dokumentų rengimui – 16,50 val., iš viso 32,50 val. Pateikia teisinį reguliavimą ir skaičiavimus bei daro išvadą, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 472,78 Eur. Teigia, jog informavo atsakovą apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas ir paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų sąskaitų. Tvirtina, kad atsakovas iki šios dienos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo.
Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas
Byloje ginčas kilęs dėl 472,78 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,22 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 475,00 Eur, priteisimo iš atsakovo pareiškėjos Lietuvos valstybės naudai.
Administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovas 2017-07-24 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. VGTPT Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs atsakovo 2017-07-24 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2017-08-01 sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovui civilinėje byloje, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų; paskirti advokatą; kt. VGTPT 2018-07-27 sprendimu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą pagal 2017-08-01 sprendimą atsakovui nutraukė, kadangi atsakovas per nustatytą terminą nieko neatsakė į pareiškėjos 2018-06-21 raštą, t.y., nevykdė bendradarbiavimo pareigos. VGTPT 2018-07-27 sprendimu pareiškėjas inter alia (be kita ko) buvo įpareigotas sumokėti 473,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas nenustatė, kad anksčiau aptartas sprendimas yra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Administracinėje byloje esantys raštas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo patvirtina, jog atsakovui buvo išsiųsti pranešimai apie tai, kad jis pareiškėjai turi sumokėti skolą už suteikt antrinę teisinę pagalbą.
Teismas, vertindamas administracinėje byloje kilusį ginčą, visų pirma pabrėžia, jog šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 str. 1 d.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Įstatyme numatytas teisinis reguliavimas gali būti siejamas su tuo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra aiškiai pabrėžęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo, be kita ko, civilinio pobūdžio teisių ir pareigų; vienas iš teisės į teismą aspektų yra teisė inicijuoti procesą teisme; tai lemia šios teisės įgyvendinimą visa apimtimi (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1975-02-21 sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, 2005-10-19 sprendimą byloje R. prieš Jungtinę Karalystę, 2012-01-17 sprendimą byloje S. prieš Bulgariją). Kita vertus, pagal EŽTT praktiką teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti; ji gali būti neteikiama, pavyzdžiui, kai ieškovo pretenzijos neturi „pagrįstų sėkmės perspektyvų” arba kai pareiškėjas piktnaudžiauja teisinės pagalbos sistema arba pačia teise (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1996-01-18 nutarimą byloje S. prieš Jungtinę Karalystę). Net tose situacijose, kai teisinė pagalba būtina norint užtikrinti veiksmingą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, valstybėms pagal Konvencijos 6 straipsnį paliekama laisvė pačioms pasirinkti priemones šiai pagalbai garantuoti. Viena iš tokių priemonių gali būti teisinės pagalbos sistemos sukūrimas ir konkretaus teisinio reguliavimo numatymas (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015). LVAT, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, yra ne kartą akcentavęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (žr., pvz., LVAT 201306-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2013, 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015 ir kt.). Tokia pagalba gali būti teikiama, kaip ir ginčo atveju, apmokant 50 procentų išlaidų (Įstatymo 19 str.).
Šioje administracinėje byloje VGTPT, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, kreipėsi su prašymu į teismą, kad iš atsakovo į valstybės biudžetą būtų priteista 472,78 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodydama, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovui nutrauktas, atsakovas informuotas raštu tinkamai apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą bei jų sumokėjimo tvarką, tačiau šios įmokos į valstybės biudžetą nėra sumokėjęs. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojus VGTPT 2018-07-27 sprendimo priėmimo metu) 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.
Vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu teismas pripažįsta, kad atsakovui kyla imperatyvi pareiga sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, kurios patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, todėl pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovės jai suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 472,78 Eur, atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokomo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir atsižvelgiant į advokato faktiškai sugaištą laiką antrinės teisinės pagalbos teikimui. Pagal Taisyklių 3.1. punktą, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, su bylos medžiaga susipažinti, pasirengti nagrinėti bylą, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ar pabaigimą rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei numatyta) ir kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirtas laikas. Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, jog advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį teikia tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pagal aptariamų Taisyklių 33 punktą advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai, priėmusiai sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos. Jeigu advokatas dokumentų, patvirtinančių antrinės teisinės pagalbos suteikimą, pateikti negali, antrinės teisinės pagalbos teikimą gali patvirtinti antrinę teisinę pagalbą gavęs asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas.
Iš Advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą administracinėse, civilinėse bylose, duomenų matyti, jog pagal anksčiau aptartą VGTPT sprendimą advokatas atliko atitinkamus veiksmus, iš viso faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 32,50 val. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD. Vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydis antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 11,58 Eur ir 13,00 Eur, todėl išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 472,78 Eur. Taigi, iš pateiktų duomenų teismas sprendžia, kad išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui sudaro 472,78 Eur. Pareiškėjos prašomas priteisti išlaidų dydis paskaičiuotas tinkamai, yra pagrįstas, todėl priteistinas.
Anksčiau minta, kad atsakovui buvo siųsti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo registruotu paštu. Iš AB „Lietuvos paštas” PVM sąskaitos faktūros matyti, kad pareiškėja patyrė išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina 472,78 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,22 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 475,00 Eur.
Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, paaiškina atsakovui, jog priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele” Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti.
Priteisti iš atsakovo A.R. pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 472,78 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt du eurai ir 78 euro centai) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,22 Eur (du eurai ir 22 euro centai) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 475,00 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt penki eurai).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.