- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- 2S-553-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02556-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Pareiškėjas
- J. C.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. C. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. C. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Š., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio A. Š. veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) J. C. pateikė skundus dėl antstolio veiksmų, kuriuose prašė nutraukti jo atžvilgiu vykdomas 13 vykdomųjų bylų suėjus senaties terminui ir skirti antstoliui baudą už neteisėtų vykdymo išlaidų reikalavimą. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose yra suėję senaties terminai, todėl vykdomosios bylos turi būti nutrauktos. Nurodė, kad kreipėsi į antstolį prašydamas informuoti apie vykdomųjų bylų nutraukimą pasibaigus vykdymo senaties terminui, tačiau antstolis bylų nenutraukė. Pareiškėjas nurodė, kad senaties terminai jo atžvilgiu vykdomoje byloje Nr. 0110/09/01041 suėjo 2016 m. gegužės 18 d., vykdomosiose bylose Nr. 0110/05/01803, Nr. 0110/09/01153, Nr. 0110/09/00580, Nr. 0110/09/00380, Nr. 0110/05/01960, Nr. 0110/07/00250, Nr. 0110/06/00125 – 2016 m. liepos 3 d., vykdomosiose bylose Nr. 0110/05/00850, Nr. 0110/05/00454, Nr. 0110/05/00541, Nr. 0110/05/01049, Nr. 0110/05/01425 – 2016 m. liepos 4 d.
Antstolis A. Š. 2016 m. spalio 4 d. patvarkymais skundų netenkino ir juos kartu su vykdomosiomis bylomis persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdomieji dokumentai bylose pateikti vykdymui nepraleidus ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, priverstinio vykdymo laikotarpiu nepraleidus dviejų metų termino buvo atliekami vykdymo veiksmai: užklausos Valstybinio socialinio draudimo fondui, bankams ir kt.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo J. C. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolis vykdo išieškojimus iš skolininko J. C. 13 vykdomųjų bylų. Teismas, išanalizavęs pateiktas vykdomąsias bylas, nustatė, kad vykdomieji dokumentai antstoliui vykdyti buvo perduoti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino ir vykdymo veiksmai dėl baudų išieškojimo iš skolininko buvo atliekami nuolat, periodiškai pateikiant įvairiems Lietuvos Respublikos registrams paklausimus ir tikrinant skolininko turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad nėra 2 metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl baudų išieškojimo. Nurodė, kad apie atliekamus vykdymo veiksmus skolininkas pagal galimybes buvo informuojamas, be to, baudos skirtos už administracinius teisės pažeidimus ir skolininkui tai buvo žinoma. Teismas nustatė, kad per visą priverstinio vykdymo laikotarpį antstolis buvo įsidarbinęs tris kartus ir dirbo trumpai, duomenų apie tai, jog skolininkas būtų registruotas darbo biržoje ir ieškotųsi darbo nėra. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog skolininkas dėl sveikatos būklės yra nedarbingas. Teismas sprendė, kad baudų išieškojimas užsitęsė dėl pareiškėjo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, t. y. pareiškėjas, žinodamas apie jam paskirtas baudas, jų nesumokėjo, elgėsi pasyviai, nesidomėjo jų išieškojimu, nebendradarbiavo su antstoliu. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas skundą antstoliui pateikė tik tuomet, kai antstolis, savo iniciatyva gavęs duomenis, areštavo pareiškėjo Marijampolės pataisos namų sąskaitoje atsiradusias pinigines lėšas. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis elgėsi sąžiningai ir siekė baudas sumokėti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui vengiant atlikti savo pareigą sumokėti jam paskirtas baudas, senaties eiga sustojo, todėl antstolis pagrįstai ir teisėtai atliko priverstinio vykdymo veiksmus. Teismas sprendė, kad konstatavus, jog antstolis vykdomosiose bylose išieškojimo veiksmus tęsia pagrįstai, nėra pagrindo antstoliui skirti baudą, nes, priešingu atveju, tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo principams ir pažeistų teisėtus antstolio lūkesčius.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. C. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį ir skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neįvertino pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad jo atžvilgiu vykdomos vykdomosios bylos turėjo būti nutrauktos, nes pasibaigė išieškojimo senaties terminas. Nurodė, kad jis nuo 2011 m. vasario 14 d. Marijampolės pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, bausmės pabaiga 2018 m. vasario 6 d. Pareiškėjo J. C. teigimu, iki bausmės pradžios (2011 m. vasario 14 d.) jis nieko nežinojo apie antstolio A. Š. kontoroje vykdomas bylas, kuriose jis yra skolininkas, antstolio patvarkymus gavo tik būdamas Marijampolės pataisos namuose.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis užklausą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre atliko tik 2016 m. balandžio 27 d., todėl praleistas dviejų metų terminas nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2016 m. liepos 3 d. Pareiškėjo J. C. įsitikinimu, antstolis galėjo ir turėjo anksčiau surinkti duomenis, kad jis yra laisvės atėmimo įstaigoje ir nukreipti išieškojimą į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančias pinigines lėšas, tačiau antstolis buvo neaktyvus ir neišnaudojo visų priemonių, siekdamas priverstine tvarka įvykdyti nutarimus. Nurodė, kad byloje nenustatyta, jog skolininkas J. C. ėmėsi veiksmų siekdamas išvengti baudų sumokėjimo, todėl taikytina senatis ir vykdomoji byla nutrauktina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo (skolininko) J. C. skundai, kuriais jis prašė nutraukti jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas suėjus senaties terminui, atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atsižvelgiant į tai, jog nei CPK, nei ATPK administracinės nuobaudos, baudos vykdymo senaties terminai nenustatyti, todėl turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio A. Š. kontoroje vykdoma 13 vykdomųjų bylų pareiškėjo J. C. atžvilgiu, kuriose valstybės naudai yra išieškomos administracinės nuobaudos – baudos. Iš pateiktų vykdomųjų bylų nustatyta, kad Jonavos rajono policijos komisariato ir Jonavos rajono apylinkės teismo nutarimai antstoliui vykdyti perduoti nepažeidus ATPK 308 straipsnyje numatyto 3 mėnesių termino. Toliau apeliacinės instancijos teismas vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolis vykdomosiose bylose neatliko jokių veiksmų dėl baudų išieškojimo.
Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktomis vykdomosiomis bylomis, nustatė, kad vykdomosiose bylose 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m. buvo atliktos užklausos Sodrai, 2006 m., 2007 m., 2008 m., 2009 m. atliktos užklausos bankams, 2009 m., 2014 m., – užklausos VĮ „Regitra“, 2006 m., 2014 m. užklausos VĮ „Registrų centras“, iš kurių matyti, kad skolininko vardu nekilnojamojo turto nebuvo registruota (v. b. Nr. 0110/05/00541, l. 2–11, 16–22). Iš vykdomosios bylos Nr. 0110/05/01960 matyti, kad antstolis 2007 m. sausio 15 d. nustatė, jog skolininkas J. C. dirba UAB „Talga“, 2007 m. sausio 18 d. patvarkymu pareikalavo atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, antstoliui pervesta 65 Lt (v. b. l. 10, 15). Vykdomosios bylos Nr. 0110/06/00125 duomenys patvirtina, kad antstolis 2007 m. spalio 8 d. nustatė, jog skolininkas J. C. dirba UAB „Ekovalitas“ ir 2007 m. spalio 16 d. patvarkymu pareikalavo atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, antstoliui pervesta 74 Lt (v. b. l. 7, 8). Minėtoje vykdomojoje byloje antstolis 2008 m. spalio 20 d. nustatė, kad skolininkas dirba UAB „AP-EKO“ ir 2008 m. spalio 27 d. patvarkymu pareikalavo atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio (v. b. Nr. 0110/06/00125 l. 10, 12, 15). Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad baudų išieškojimo laikotarpiu antstolis periodiškai atliko užklausas Sodrai, bankams, VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ ir nėra dviejų metų laiko tarpo, kai antstolis A. Š. nieko neatliko dėl nuobaudų išieškojimo (v. b. Nr. 0110/05/00454, b. l. 2–13, 17–24). Aplinkybė, kad antstolis užklausų dokumentus įdėjo ne į kiekvieną J. C. atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą, nėra pagrindas spręsti dėl antstolio neveikimo ir taikyti baudų vykdymo senaties terminą, priešingai, toks antstolio elgesys siekiant nedidinti vykdymo išlaidų atitinka antstolio veiklos principus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertina pareiškėjo J. C. atskirojo skundo argumentą, kad antstolis galėjo anksčiau patikrinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrą ir nukreipti išieškojimą į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Nustatyta, kad antstolis A. Š. 2016 m. liepos 4 d. nustatė, jog skolininkas J. C. dirba VĮ „Mūsų amatai“ ir tą pačią dieną pateikė užklausą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registrui. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ „Mūsų amatai“ veikia Marijampolės pataisos namuose, todėl antstolis tik gavęs duomenis apie šią skolininko darbovietę pagrįstai atliko užklausą Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad skolininkas J. C. būdamas Marijampolės pataisos namuose turėjo piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, priešingai, iš Sodros išrašo matyti, kad skolininkas J. C. nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2016 m. kovo 1 d. niekur nedirbo (CPK 178 straipsnis, CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas) šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti (ATPK 314 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 661 straipsnio 1 dalį tuo atveju, jeigu įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgdamas į šį teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis skolininkui raginimų sumokėti paskirtas baudas neprivalėjo siųsti (CPK 661 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo J. C. elgesį, siekiant išvengti baudos sumokėjimo, pažymi, kad skolininkas savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Jonavos r. sav., todėl antstolis pagrįstai skolininkui skirtus dokumentus išsiuntė paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu, nurodytu vykdomuosiuose dokumentuose Piliakalnio g. 10–321, Rukloje, Jonavos r. Pažymėtina, kad iš skolininko J. C. išieškomos baudos paskirtos už administracinius pažeidimus (skolininkui 10 administracinių nuobaudų paskirta už vairavimą neturint tam teisės, taip pat už viešosios tvarkos pažeidimus), todėl darytina išvada, jog skolininkui buvo žinoma apie jam skirtas baudas ir jis turėjo suprasti, kad nesumokėjus baudų bus pradėti priverstiniai baudų išieškojimo veiksmai. Be to, kaip nurodyta šios nutarties 10 pastraipoje, 2007 m. sausio 18 d., 2007 m. spalio 16 d. patvarkymais antstolis pareikalavo atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, antstoliui buvo pervesta dalis skolininko darbo užmokesčio. Minėta aplinkybė taip pat patvirtina, kad skolininkui buvo žinoma apie jo atžvilgiu atliekamus priverstinius baudų išieškojimo veiksmus. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas J. C. per visą priverstinio vykdymo laikotarpį buvo įsidarbinęs, tačiau visose darbovietėse dirbo itin trumpai, pavyzdžiui, UAB „SPMAS“ dirbo tik aštuonias dienas (nuo 2006 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 4 d.), UAB „Deklitas“ – dešimt dienų (nuo 2006 m. spalio 6 d. iki 2016 spalio 16 d.). Skolininkui dirbant UAB „Talga“, UAB „Ekovalitas“ viso antstoliui pervesta tik 139 Lt (65 Lt + 74 Lt, 10 pastraipa). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad skolininkas J. C. jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi ir neturėjo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog realiai antstolis neturėjo galimybės išieškoti paskirtų baudų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjas J. C., žinodamas apie jam paskirtas administracines nuobaudas – baudas bei faktus, jog nėra baudų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu (CPK 644 straipsnis), tačiau pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, rodančių siekį sumokėti paskirtas baudas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas J. C. neveikimu vengė atlikti jam paskirtas nuobaudas ir baudų išieškojimas užsitęsė būtent dėl jo vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas, todėl nėra pagrindo byloje taikyti vykdymo senaties terminą ir nutraukti jo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas.
Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra pagrindo nutraukti pareiškėjo atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, darytina išvada, jog antstolis A. Š. turi teisę į atlyginimą ir vykdymo išlaidas (CPK 609 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teismas atmeta skolininko J. C. prašymą skirti antstoliui baudą už nepagrįstą vykdymo išlaidų reikalavimą (CPK 609 straipsnis).
Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos nutraukimą, todėl skundžiama Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 584 straipsnis, 629 straipsnis).
Atmetus apelianto J. C. atskirąjį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteisiamos 5,13 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 96, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto pareiškėjo J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 5,13 Eur (penkis eurus, 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.