Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta tenkinti D. S. prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-04-25 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. S. prašymas sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodoma, kad dėl savo padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi, atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytus formalius reikalavimus, nuo teismo nutarimo priėmimo dienos naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, vairuotojo pažymėjimas jam būtinas darbinėms funkcijoms vykdyti.

2017-05-29 Vilniaus apygardos teisme gautas D. S. apeliacinis skundas, kuriuo parašoma panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-02 nutarimą ir sutrumpinti atimtos teisės vairuoti transporto priemones terminą.

Savo skundą apeliantas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs savo prašyme, adresuotame Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teigia, kad jis atitinka ATPK 329 straipsnyje numatytas formalias sąlygas, paskirtos jam nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, teisė vairuoti automobilį jam reikalinga pagrindinėms darbo funkcijoms atlikti, nuo to priklauso įmonės, kurioje jis dirba, finansiniai rezultatai, galimybė išlaikyti personalą, mokėti darbo užmokestį.

Atsiliepimas į D. S. apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

D. S. skundas netenkintinas.

Visų pirma pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, kuriuo patvirtintas nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, 5 straipsnio, reglamentuojančio senaties terminų ir teisenos taikymą, 4 dalimi, byloje taikoma iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK reglamentuota teisena (bylų nagrinėjimo tvarka), nes administracinio teisės pažeidimo protokolas nagrinėjamoje byloje surašytas iki 2017 m. sausio 1 d.

Nagrinėjamo skundo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog taikyti konkretaus asmens atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatas yra teismo prerogatyva, bet ne pareiga. Spręsdamas šį klausimą, teismas vertina ne tik, ar pažeidimą padaręs asmuo atitinka formaliuosius šio straipsnio taikymo kriterijus, bet taip pat vertina ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki pažeidimo padarymo, pažeidimo darymo metu ir po jo padarymo.

Dėl D. S. argumentų, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga jo darbo funkcijoms vykdyti, pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką apelianto darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Pažymėtina ir tai, kad D. S. nubaustas už padarymą administracinio teisės pažeidimo, kuris priskiriamas itin pavojingų administracinių teisės pažeidimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta jam minimali ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, todėl, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, trumpinti paskirtos D. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmę yra netikslinga, kadangi toks sutrumpinimas prieštarautų ATPK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams, skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-02 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.