Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algerdo Urbšio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2016 m. spalio 13 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. B. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 1 dalį (4 nusikaltimai), 25 straipsnio 3 dalį 300 straipsnio 1 dalį (7 nusikaltimai), 25 straipsnio 3 dalį 300 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 21 straipsnio 1 dalį 25 straipsnio 3 dalį 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai), 300 straipsnio 1 dalį (2 nusikaltimai) ir nuteistas subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartimi dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė bausmė – 6 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi R. B. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs 3 metų 9 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 18 d. nutartimi panaikino nuteistajam R. B. taikytą lygtinį paleidimą ir pasiuntė atlikti neatliktos 3 metų 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, motyvuodamas tuo, kad jis nevykdė teismo skirto draudimo be leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms, nes be leidimo išvyko į Norvegiją, kur spalio mėnesį buvo sulaikytas Oslo mieste. Nuteistasis R. B. pagal ekstradicijos procedūrą 2015 m. spalio 6 d. buvo perduotas Lietuvai iš Norvegijos Karalystės (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018-10-09).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 13 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuteistojo R. B. skundą dėl Komisijos 2016 m. spalio 13 d. nutarimo atmetė, sutikdamas su Komisijos išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta pagrindo manyti, kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo R. B. skunde prašoma panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Komisijos 2016 m. spalio 13 d. nutarimą, ir priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Nuteistojo nuomone, priimta skundžiama teismo nutartis pažeidė esminius tarptautinius ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintus principus, be to, yra šališka, priimta netinkamai vertinant ir nemotyvuotai atmetant faktines aplinkybes.

Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad R. B. atitinka tiek formalius, tiek materialius BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus – yra atlikęs didelę paskirtos bausmės dalį ir doru elgesiu, stropiu darbu yra įsipareigojęs įrodyti, kad pasitaisys. Bausmės atlikimo metu jis nustatyto režimo reikalavimus pažeidė tik vieną kartą (turėjo draudžiamų daiktų), visgi dėl šios nuobaudos mažareikšmiškumo, taip pat dėl teigiamo elgesio ir turimų paskatinimų ji buvo greitai panaikinta. Teismas tai turėjo vertinti kaip nuteistojo klaidą, kurią jis ištaisė savo tinkamu ir skatinamu elgesiu (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-210-468/2012). Kita faktinė aplinkybė, kurios visiškai neaptarė teismas priimtoje nutartyje, tai nuteistojo resocializacija ir siekis pasitaisyti, kuris Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstamas esminiu nuteistųjų tikslu, kurį teismas privalo vertinti. Nuteistasis pažymi, kad jis už gerą elgesį yra skatintas du kartus, jis aktyviai dalyvauja socialinio švietimo užsiėmimuose, sportuoja, prisideda prie labdaringos nuteistųjų socialinio užimtumo centro veiklos, yra nuoširdžiai tikintis katalikų bendruomenės narys. Be to, R. B. bausmės atlikimo metu studijuoja Mykolo Romerio universitete teisės studijas (3 kurse), taip pat savanoriškai mokėsi ir įgijo elektriko specialybę, šiuo metu tęsia mokslus siekdamas įgyti tekintojo procesiją. Taigi jis aktyviai siekia įgyti išsilavinimą, kuris jam leis sėkmingai integruotis į visuomenę. Pateikti duomenys patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju jis iš karto pradėtų dirbti individualioje įmonėje, kur dirbo ir iki sulaikymo. Nuteistasis pažymi, kad ši įmonė jam užtikrina stabilias ir teisėtas pajamas, kurios ne tik leidžia jam išlaikyti šeimą, bet ir atlyginti turimą įsiskolinimą valstybei. Tačiau teismas visiškai nevertino, kad jis šiuo metu yra atlyginęs daugiau nei 6000 Eur ir laisvėje, susiradęs papildomą darbą, toliau planuoja dengti turimą įsiskolinimą. Skunde taip pat pažymima, kad po nuobaudos gavimo dėl savo gero elgesio ir stropaus studijavimo jis buvo 2 kartus išleistas trumpalaikei išvykai į namus, kas taip pat rodo įgytą pataisos namų pasitikėjimą. Kaip itin svarbius veiksnius, R. B. skunde išskiria ir artimųjų palaikymą. Išėjęs iš pataisos įstaigos jis planuoja gyventi kartu su žmona ir vaikais pas savo motiną bute. Be to, tiek jo žmona, tiek motina serga sunkiomis ligomis, o sūnui diagnozuota vidutinio lygio depresija, taigi jo šeimos nariams labai reikalinga jo pagalba laisvėje.

Tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismas vadovavosi tik tokiais neigiamais nuteistąjį apibūdinančiais faktoriais kaip rizikos vertinimu, nors šią riziką vertino kaip žemą, tačiau sumažėjusią tik vienu balu. Kitas faktorius – ilgas neatliktos bausmės terminas ir tai, kad jam anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kurio sąlygas jis pažeidė. Be to, kaip jau minėta, buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka. Visos šios aplinkybės apylinkės teismui sudarė pagrindą abejoti jo teigiama resocializacija. Dėl tokių skundo argumentų nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (žema rizika) sudaro statiniai veiksniai, kurių jis neturi galimybės pakeisti, todėl turi būti vertinamos visos jau paminėtos jį charakterizuojančios aplinkybės ir rizikos vertinimo balas negali būti vienintelis kriterijus. Nuteistojo manymu, tai, kad jis paskirtą bausmę atlieka sąžiningai, stengiasi reabilituotis, savanoriškai atlygino žalą, puikiai bendrauja su artimaisiais, taip pat aktyviai siekia išsimokslinimo ir naujų darbo galimybių, rodo, kad jis yra linkęs keistis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat nustatyta, kad R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką nuo 37 balų sumažėjo iki 36 balų. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarime ir skundžiamoje teismo nutartyje išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su juose padaryta išvada, kad toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis laikytinas minimaliu. Tuo tarpu R. B. skundo argumentai, kad minėtą rizikos vertinimą sudaro statiniai veiksniai, kurių jis negali pakeisti, yra nepagrįsti, kadangi byloje esančioje Socialinio tyrimo išvadoje nėra pateikta duomenų apie šį rizikos vertinimą sudarančius statinius ir kintamuosius veiksnius.

Apygardos teismas pažymi, kad apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje R. B., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniais teisės pažeidimais (anksčiau teistas, vyrauja nusikaltimai nuosavybei, pažeidė jam taikyto lygtinio paleidimo sąlygas, vengė atlikti bausmę) ir gyvenimo stiliumi bei draugais (nusikaltimai padaryti organizuotoje grupėje, jis lengvai pasiduoda neigiamų draugų įtakai). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, susiję su ankstesniu jo gyvenimo būdu, yra gana statiški, tačiau korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas jo elgesys bausmės atlikimo metu. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad R. B. už disponavimą uždraustais daiktais 2016 m. vasario 2 d. buvo baustas drausmine tvarka. Nors paskirta nuobauda buvo panaikinta paskatinimo tvarka, tačiau toks per vienerius metus pasireiškęs nenuoseklus nuteistojo elgesys nelaikytinas išskirtinai pozityviu. Išvados apie esminius nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčius nepatvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys, kad R. B. vis dar neidentifikuoja probleminių ar su nusikalstamu elgesiu susijusių sričių, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, problemų sprendime gali pasirinkti netinkamas strategijas. Apygardos teismas sutinka, kad skunde akcentuojami nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, įsidarbinimo galimybės, labai svarbūs, tačiau šie veiksniai egzistavo ir iki bausmės atlikimo, tačiau nuo nusikalstamų veikų darymo R. B. nesulaikė.

Dėl išdėstytų priežasčių apygardos teismas sprendžia, kad tik nuo 2016 m. gegužės 16 d. stebimas nuteistojo teigiamas elgesys Marijampolės pataisos namuose, įvertinant paminėtas aplinkybes dėl neigiamos R. B. charakteristikos iki šios bausmės atlikimo, dar nėra pakankamas pagrindas padaryti pagrįstą išvadą, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis R. B. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2016 m. spalio 13 d. priimto nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. B. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.