Šiaulių apylinkės teismo nutartis

uždarame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo specialistams 2025-02-14 telefonu susisiekus su vaiko motina E. T., ši nurodė, kad negali pasirūpinti savo dukra, nes ji su sugyventiniu gyvena vieno kambario būste, vietos vaikui nėra. Paaiškino, turinti rimtų nemalonumų su teisėsauga, šiuo metu laukia teismo sprendimo, galimai turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Pokalbio metu vaiko motina teigė, jog šiuo metu yra išvykusi, vaiku nepasirūpins. Pokalbio su vaiko motina metu pareiškėjo specialistei kilo abejonių dėl vaiko motinos blaivumo, galimai dėl to ji vengė pasirūpinti vaiku.

2025-02-14 vaiko tėvas dukros iš ugdymo įstaigos nepasiėmė, ugdymo įstaigos specialistams į skambučius neatsiliepė ir neperskambino, vaiko motina pasirūpinti dukra atsisakė. Dėl šių priežasčių mažametė V. S. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu laikinai apgyvendinta Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centro budinčio globotojo šeimoje. 2025-02-18 pas pareiškėją atvyko vaiko motina, kurios buvo pasiteirauta, ar jai yra žinoma, kur šiuo metu yra dukros tėvas. Moteris nurodė, kad vaiko tėvas yra pas jos brolį Kelmės mieste. Paklausus, ar vaiko tėvas šiuo metu vartoja alkoholį, moteris susigraudinusi atsakė, jog ji tiksliai nežino. Taip pat pakartojo, jog ji dukra pasirūpinti šiuo metu negali.

Teisės aktų nustatyta tvarka atlikus vaiko V. S. situacijos vertinimą, pareiškėjo specialistai nustatė vaiko apsaugos poreikį. 2025-02-17 Vaiko situacijos vertinimo sprendime dėl aukščiau nurodytų motyvų, užfiksuoti nustatyti rizikos veiksniai, nurodyti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 26 punkte yra šie:

- kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimu ir (ar) vaiko atstovais pagal įstatymą, ir (ar) vaiko aplinka ir keliantys realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai;

- vaiko atstovai pagal įstatymą atsisako naudoti tėvų valdžią vaiko atžvilgiu;

- vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų atsisako priimti specialistų siūlomą pagalbą, reikalingą geriausiems vaiko interesams užtikrinti.

Surinkti duomenys liudija, jog visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės yra išnaudotos ir buvo neveiksmingos, nes vaiko tėvai nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir gyvenimo būdo, toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

2025-02-17 įvertinus susiklosčiusias aplinkybes, tai, jog vaiko motina atsisakė pasirūpinti vaiku, o vaiko tėvo buvimo vieta nežinoma, jo telefonas išjungtas, priimtas sprendimas paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką išdavimo. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu vaikas laikinai apgyvendintas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centro budinčio globotojo šeimoje.

Atsižvelgdami į tai, jog vaiko tėvai A. S. ir E. T. stokoja socialinių įgūdžių, galimai turi priklausomybę alkoholiui, negeba užtikrini vaikui tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nepasiėmė vaiko iš ugdymo įstaigos, pareiškėjo specialistai nustatė Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintos vaiko teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas pažeidimą.

E. T. šeima nuo 2015-04-01 iki 2018-06-30 dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o nuo 2021-08-02 šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos. E. T. yra pagimdžiusi penkis vaikus, tačiau nei vieno jų moteris neaugina, vaikais nesirūpina ir jų neišlaiko. E. T. neterminuotai apribota motinos valdžia keturių jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Taipogi, ji yra bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Skyrius 2020-05-18, 2021-07-29, 2021-11-03, 2021-11-29, 2022-01-11, 2022-04-06, 2022-06-24 ir 2023-01-03 nagrinėjo pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus E. T. šeimoje, iš kurių penkis kartus nustatė galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus. E. T. šeimoje ne kartą nustatyti vaiko teisių pažeidimai dėl šeimoje vartojamo alkoholio, motina negeba pasirūpinti savo vaikais, daro vaikams neigiamą įtaką savo amoraliu elgesiu. Nuo 2022-06-27 iki 2022-07-29 nepilnametėms V. S. ir L. S., atlikus situacijos vertinimus, nustačius vaikų apsaugos poreikį, buvo taikyta laikinoji priežiūra prižiūrinčio asmens šeimoje. 2022-08-01 E. T. su vaikais buvo apgyvendinta Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro P. savarankiško gyvenimo namuose, iš kurių 2022-08-27 savavališkai išvyko.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2023-07-14 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4823-457/2023, patenkintas vaiko V. S. atstovo pagal įstatymą – tėvo A. S. ieškinys ir šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Tuo pačiu sprendimu, teismas priteisė iš vaiko motinos E. T. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. S. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. A. S. nuo 2023-01-10 yra taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. 2024-09-09 policijos pareigūnai nuvykę į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, vaiko motinai E. T. nustatė 2,08 prom. girtumą, vaiko tėvui A. S. – 2,15 prom. girtumą. Vaiko tėvai tuo metu girtavo su kitais asmenimis. Dukra V. tuo metu buvo savaitiniame darželyje. 2024-10-26 policijos pareigūnai, gavę pranešimą dėl neprižiūrimo mažamečio vaiko, nuvyko į šeimos gyvenamąją vietą, kur vaiko tėvui A. S. nustatė 0,85 prom. girtumą. Namuose buvusi mažametė V. V. laikino apgyvendinimo aktu laikinai apgyvendinta pas A. M.. 2025-01-18 policijos pareigūnai, gavę pranešimą dėl muštynių, nuvyko į šeimos gyvenamąją vietą, kur vaiko tėvas A. S., būdamas akivaizdžiai girtas, nusistatyti girtumą atsisakė. Dukra V. tuo metu buvo pas tetą M. Š.. Skyrius, atsižvelgęs į susiklosčiusias aplinkybes bei įvertinęs surinktų duomenų visumą, priėmė sprendimą nedelsiant kreiptis į teismą dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką V. S. iš jos atstovų pagal įstatymą.

Suinteresuotų asmenų A. S. ir E. T. atstovė advokatė Violeta Savickienė pateikė atsiliepimus į pareiškėjo prašymą, kuriuose nurodė, kad jai nepavyko susisiekti su A. S. bei išsiaiškinti jo pozicijos dėl prašyme išdėstyto reikalavimo. Nežinodama savo atstovaujamojo pozicijos, negali pareikšti nuomonės dėl pareiškėjo prašymo. Susisiekus su E. T. ir paaiškinus susidariusią situaciją, pastaroji nurodė, kad nieko nežino apie jokį teismą ir nesutinka, kad iš jos būtų paimta dukra, kuri jau paimta iš jos ir perduota tėvui. Nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, tačiau, nenurodžiusi jokių nesutikimo motyvų, išjungė telefoną. Išklausiusi E. T. nuomonę, susipažinusi su pareiškimu ir jame išdėstytais argumentais, su prie pareiškimo pridėtais rodymais, atstovė prašo teismo netenkinti pareiškėjo prašymo E. T. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.254¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas, privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Taigi, nagrinėjant prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų būtina nustatyti, ar buvo CK 3.254 straipsnyje nurodyti pagrindai bei ar laikytasi įstatymuose nustatytos vaiko paėmimo procedūros.

CK 3.254 straipsnyje nurodyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) pagrindai, o būtent vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui; 4) tėvai yra nežinomi (kol bus nustatyti tėvystės ar artimos giminystės ryšiai); 5) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra neveiksnūs ar ribotai veiksnūs nepilnamečiai.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau tekste – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 36⁵ straipsniu, paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Paminėtina, kad pagal VTAPĮ 36⁵ straipsnio 1 dalį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį, gali paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą CK 3.254 straipsnyje nurodytais pagrindais ir jeigu nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos vadovaujantis šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytomis priemonėmis ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei arba šio įstatymo 36⁴ straipsnyje nurodytų priemonių taikymo metu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei.

Skyriaus prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtina prie prašymo pridėti rašytiniai įrodymai, kad vaiko V. S. tėvas A. S., su kuriuo teismo sprendimu yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra dingęs, jo buvimo vieta yra nežinoma, su juo negalima susisiekti ryšių priemonėmis, A. S. telefonas jau kurį laiką yra išjungtas. Vaikas būdavo paliekamas savaitiniame darželyje, o savaitgaliams dažniausiai vaiką pasiimdavo ir į darželį atvesdavo vaiko teta M. Š., tačiau ne vaiko tėvas. Vaiko V. S. motina E. T. jau kurį laiką yra nusišalinusi nuo vaiko priežiūros, pareiškėjo specialistams nurodė, kad negali prižiūrėti dukros, nes gyvena su sugyventiniu vieno kambario bute ir neturi tam sąlygų, be to, turi problemų su teisėsauga. Tiek su A. S., tiek su E. T. šeimomis dirbo socialiniai darbuotojai, tačiau darbas su šeimomis nedavė teigiamų rezultatų, nes tiek vaiko motina, tiek vaiko tėvas, nekeičia savo elgesio ir gyvenimo būdo, toliau šeimoje išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Šiuo metu vaikas yra laikinai apgyvendintas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centro budinčio globotojo šeimoje.

Pareiškėjas 2025 m. vasario 17 d. atliko Vaiko situacijos vertinimą ir priėmė sprendimą nustatyti vaikui apsaugos poreikį ir kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą pateiktus duomenis, konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju yra CK 3.254 straipsnio 3 punkte numatyti pagrindai paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą – motinos ir tėvo. Pareiškėjas, vadovaudamasis įstatymais, nustatė realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje ir vaiko apsaugos poreikį, nes vaiko tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra dingęs, t. y. jo buvimo vieta yra nežinoma, į telefoninius skambučius neatsiliepia, o pastaruoju metu jo telefonas yra apskritai išjungtas, tokiu būdu vaiko tėvas apskritai nusišalino nuo vaiko priežiūros, auklėjimo, išlaikymo ir pan., o vaiko motina E. T., atsisako prižiūrėti, rūpintis vaiku, teigia neturinti tam sąlygų ir pan. Pareiškėjas laikinai apgyvendino vaiką V. S. jai saugioje aplinkoje ir per įstatymuose nustatytą terminą kreipėsi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo.

Iš nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad yra teisinis ir faktinis pagrindas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką V. S. iš jos motinos E. T. ir tėvo A. S. (CK 3.254¹ straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 7 dalis, VTAPĮ 42 straipsnis).

Teismo nutartis leisti paimti vaiką vykdytina skubiai (CPK 582 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 582 straipsnio 7 dalimi, teismas

nutaria:

leisti paimti V. S., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos atstovų pagal įstatymą – motinos E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), ir tėvo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.

Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.