Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

procesinio dokumento kategorijos:1.2.25.4.6;1.1.11.10;1.1.11.2.

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorams Agnei Kubiliūtei, Ramučiui Mickui, gynėjui advokatui Remigijui Uckui, nepilnamečio kaltinamojo atstovui pagal įstatymą Kybartų vaikų globos namų atstovei L. B., nukentėjusiesiems D. S., I. K., A. K., O. V., M. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, registruotas Darbo biržoje, gyvenantis ( duomenys neskelbtini) ., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio vienas žmogus žuvo, t.y. 2012-06-17 Vilkaviškio rajone, Gražiškių miestelio ribose, būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį F. M. valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-18 nutarimo Nr. 768 redakcija)) 9 punkto (toliau p.), 14p., 133p., 134 p. reikalavimus - vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį, nesilaikė eismo dalyviui būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui, aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, viršijo leidžiamą važiavimo 40 km/val. greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas- eismo intensyvumą, vairavimo įgūdžius, kad galėtų laiku pastebėti kliūtį, sustabdyti transporto priemonę ar kitaip išvengti susidūrimo su iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, iškilus eismo saugumo grėsmei, nesulėtino važiavimo greičio, Naujasėdžio-Sūdavos gt. sankryžoje, Gražiškių mst., nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo F. M. keleivė D. V., o keleivei D. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga.

Kaltinamasis S. V. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad mama D. V. susipyko su sugyventiniu ir grįžo namo, sugyventinis jai neatidavė dokumentų. Mama kitą dieną, birželio 17 dieną, paprašė nuvežti pas sugyventinį. Jis su I. K. nuėjo pas R. B. ir paprašė automobilio. R. B. yra kaimynas, neseniai atsikėlęs gyventi. Ar R. B. žinojo, kiek jam metų, nežino, su R. B. nėra kalbėjęs apie savo amžių. Automobilio prašė I. K.. Važiavo jis, I. K. ir mama. Važiavo į Lankupkos kaimą, ten nerado sugyventinio ir važiavo į Gražiškių kaimą į kapines. Važiuojant paėmė D. S.. Važiuojant Gražiškių gyvenviete, jis pamatė policijos pareigūnus ir segėsi saugos diržą, todėl ar policijos pareigūnai stabdė jo automobilį, nematė. Jis nematė, ar policijos automobilis vijosi jo automobilį. Jis viršijo leistiną 40 kilometrų per valandą greitį. Kokiu greičiu važiavo, negali pasakyti, gal 60 ar 70 km/ val., bet viršijo. Eismo įvykis įvyko gyvenvietėje, jis nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į medį. Jis važiavo keliu, suko į dešinę pusę, į kelią, pervažiavo kelią, atsitrenkė pirma į medį, po to į kelio ženklą ir tvorą. Automobilį stabdė. Kelias buvo normalus, oro sąlygos geros. Buvo šviesu apie 16.45-17 val., vasara. Po eismo įvykio jis išlipo iš automobilio ir atvažiavo policijos pareigūnai. Jo mama liko automobilyje gulėti. Eismo įvykio metu jam buvo 17 metų, vairuotojo pažymėjimo neturi, buvo neblaivus, nes buvo gėręs 1,5 litro talpos butelį sidro. Mama prašė nuvežti, todėl važiavo. Mama matė, kad jis neblaivus, kartu su juo gėrė. Stovintis automobilis VW Polo jam buvo kliūtis. Ką turi daryti vairuotojas, atsiradus kliūčiai kelyje, nežino. Jis, nenorėdamas atsitrenkti į minėtą automobilį, suko, stabdė. Vairavimo įgūdžių jis neturi, nėra anksčiau vairavęs lengvojo automobilio, čia buvo pirmas kartas. Yra vairavęs traktorių. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji D. S. parodė, kad birželio 17 dieną ji įsėdo į S. V. vairuojamą automobilį, kuriame jau buvo D. V., I. K.. Važiuoti kartu jos paprašė D. V.. Grįžtant iš kapinių, Gražiškių gyvenvietėje, jų automobilį stabdė policijos pareigūnai, tada S. V. padidino greitį ir važiavo tolyn. Kaip ir dėl ko įvyko eismo įvykis, ji neprisimena. Kokiu greičiu važiavo S. V. vairuojamas automobilis, nežino. Ji sėdėjo automobilio gale. Tačiau kada jų automobilį stabdė policijos pareigūnai, S. V. padidino greitį, greitį didino, kai policijos pareigūnai pradėjo vytis, važiavo paskui juos. Kai atsitrenkė į medį, policijos pareigūnai iš karto atvažiavo į įvykio vietą. Jai buvo nustatytas girtumas. Ji pretenzijų S. V. neturi.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis yra žuvusios D. V. brolis. Apie eismo įvykį nieko negali paaiškinti, sužinojo, kai apie tai buvo pranešta telefonu, sakė, kad S. V. vairavo automobilį ir užmušė mamą. S. V. pretenzijų neturi, dovanoja.

Nukentėjusysis O. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Apie eismo įvykį nieko nežino. Pretenzijų neturi, dovanoja kaltinamajam. S. V. gerdavo labai retai. Iki įvykio S. V. gyveno su M. V..

Nukentėjusysis M. V. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Apie eismo įvykį nieko nežino. Brolis tuo laiku gyveno su juo. Dėl to kad jis vartojo alkoholį, negali nieko pasakyti. Jis drausdavo broliui vartoti alkoholį, prie jo brolis negerdavo. Broliui pretenzijų neturi. I. K. turėjo žinoti, kiek S. V. metų. Kai jie būdavo pas mamą, mama vaišindavo alkoholiu, ji mėgo išgerti.

Nukentėjusysis I. K. parodė, kad paprašė kaltinamojo mama D. V. padėti parvesti karves. Nuėjo pas pas R. B. paprašyti, kad jis pavežtų. Bet jis davė S. V. raktelius, sakė įsipilti kuro ir važiuoti patiems. Jie važiavo pas D. V. sugyventinį, po to į kapines ir važiuojant įvyko avarija. Važiavo keturiese: jis, S. V., D. V. ir D. S.. D. S. įlipo Pajevonio kaime. Gražiškiuose važiuodami pamatė policijos pareigūnus. Ar jie stabdė, neprisimena, buvo girtas. Važiavo ir atsitrenkė į medį. Suko į dešinę, bet trenkėsi į medį, vadinasi, neužsuko, nes rėžėsi į medį. Po to jis išlipo iš automobilio ir atvažiavo policija. Įvykio metu žuvo žmogus. Jis važiuojant sėdėjo priekyje. Kokiu greičiu važiavo, nežino. Įvykio metu nebuvo sužalotas. Ar S. V. turi vairuotojo pažymėjimą, nežino. Kai tik pamatė pareigūnus, S. V. nesustojo, važiavo toliau. Po to sulėtino greitį prieš posūkį ir atsitrenkė į medį. S. V. mama prašė nuvežti pas sugyventinį ir į kapines. Ar D. V. žinojo, kad S. V. tą dieną buvo gėręs, jis nežino.

Liudytojas E. R. parodė, kad vasarą, lyg ir birželio mėnesį, dirbo su kolega patruliu D. G. Gražiškiuose ir stabdė nuo Vilkaviškio atvažiuojantį tamsų automobilį F. M., kurio vairuotojas nepakluso ir padidinęs greitį nuvažiavo miesteliu tolyn. Pamatęs, kad vairuotojas nepakluso sustoti, sėdo į tarnybinį automobilį, kurį pats vairavo, apsisuko ir pradėjo persekioti. Iš pradžių nematė to automobilio. Po to pakilus į kalniuką prie mokyklos, pamatė daug dulkių ir privažiavę arčiau pamatė, kad automobilis Ford atsitrenkęs į medį ir į sodybos tvorą. Išlipus ir priėjus, automobilio gale matėsi dvi moterys. Viena gulėjo, kita sėdėjo, šalia buvo dar du asmenys. Kas vairavo automobilį, iš pradžių niekas neprisipažino, tik sakė: „kas užmušė mamą.“ Po to S. V. pasisakė, kad jis vairavo, dar ten pačioje įvykio vietoje. Buvo surašytas protokolas, nustatytas girtumas ir iškviesta operatyvinė grupė. S. V. vairuojamas automobilis iki stabdymo galėjo važiuoti apie 40 km/val. greičiu, po to pradėjo greitį didinti. Sankryžoje laukė mėlynos spalvos automobilis VW Polo. Ar jis buvo kliūtis kaltinamajam, negali pasakyti. Automobilis VW Polo ketino atlikti manevrą sankryžoje, o kaltinamasis ketindamas pabėgti, norėjo sukti į dešinę ir važiuoti miestelio gatvele, bet buvo per didelis greitis ir nesuvaldė automobilio. Jei automobilio Ford vairuotojas būtų elgęsis tinkamai pagal kelių eismo taisykles, tai nieko nebūtų įvykę.

Liudytoja J. S. parodė, kad ji su V. V. važiavo į miestą automobiliu VW Polo, buvo birželio mėnuo, ir sustojo prie sankryžos, kad praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius ir norėjo sukti link Vilkaviškio. Vairavo automobilį ji. Sustojo prie sankryžos ir kaip tik tuo metu iš kairės pusės, nuo miestelio atlėkė automobilis, tai sesuo tik suriko:“Jane, viskas“ ir tas automobilis atsitrenkė į medį. Tada miestelyje patruliavo policija ir sakė, kad juos stabdė. Policija tuoj pat atvažiavo.Iš automobilio išlipo nukentėjusioji su vyno buteliu, klupsčia ir dar du vyrukai. Girti jie ten visi buvo. Iš tų vyrukų vieną pažinojo, tai I. K.. Sankryža reguliuojama ženklais. Ji atvažiavo ir rodė posūkį į kairę, o jų automobilis per miestelį atlėkė visu greičiu. Viskas vyko Gražiškių miestelyje.

Liudytoja V. V. parodė, kad važiavom su seserimi J. S. apie 16 val. ar 16.30 val. į Vilkaviškį, sesers automobiliu VW Polo ir atlėkė automobilis, ji sušuko:“Jane, viskas“. Tas automobilis norėjo sukti pro jų automobilį, bet nepaėmė posūkio ir trenkėsi į medį. Tai buvo tamsus “karavanas”, markės nežino, atvažiavo nuo Vilkaviškio pusės, o jų automobilis stovėjo prie sankryžos. Jis atvažiavo joms iš kairės pusės. Tas automobilis atsitrenkė į pakelės liepą. Trenkėsi, nes neišėmė posūkio, į medį, jį atmetė, ten atsitrenkė į ženklą ir į tada į tvorą. Iš automobilio išlipo kaltinamasis, dar kitas vyrukas, kurio čia nėra. Kai atvažiavo policija, tai iškėlė šitą moterį, o dar viena moteris buvo žuvusi. Policija atvažiavo tuoj pat. Kaltinamasis verkė, buvo išsigandęs ir rėkė „kas užmušė mano mamą“, ar „mama žuvo“.

Liudytojas D. G. parodė, kad dirba Vilkaviškio rajono policijos komisariate patruliu. Dirbant su kolega E. R., dienos tiksliai nepasakysiu, Gražiškiuose pagal priemonių planą tikrino automobilius. Jis tikrinau automobilį, o E. R. stabdė kitą automobilį. Pasigirdo padidinant greitį ir automobilis nesustojo. Sėdo į savo automobilį ir pradėjo persekioti. Ten iš karto už mokyklos yra kalniukas ir toje vietoje nesimatė, o išvažiavus pro kalniuką matėsi, kad automobilis atsitrenkęs į medį. Persekiojimas truko gal 500 metrų, visai nedaug. Pačio atsitrenkimo į medį nematė, nes buvo už kalniuko. Tik dūmai pasimatė ir pamatė, kad jau atsitrenkę. Sukant minėtas automobilis “neišėmė” posūkio, buvo per didelis greitis ir trenkėsi šonu į medį. Tai buvo tas pats automobilis, kuris stabdant E. R. nestojo. Toje vietoje buvo kitas automobilis, kuris stovėjo kelyje, sankryžoje, šalutiniame kelyje. Važiavo juo moteris, iš šalutinio kelio į pagrindinį, o kaltinamojo automobilis lįsdamas pro ją trenkėsi į medį. Kai tik atvyko į įvykio vietą, tai buvo išlipę iš automobilio kaltinamasis ir keleivis, o dvi moterys dar buvo automobilio gale. Kitas automobilis, buvęs ten ir vairuojamas tos moters nepažeidė KET. Stabdomas kaltinamasis tik padidino greitį. Pagrindinė šio įvykio priežastis buvo vairuotojo nepaklusimas sustoti. Jis padidino greitį ir bandė pabėgti. Moters automobilis negalėjo įtakoti šio įvykio.

Teismo proceso metu nustatyta, kad kaltinamasis 2012-06-17 Vilkaviškio rajone, Gražiškių miestelio ribose, būdamas neblaivus, neatsargiai vairuodamas automobilį „F. M." valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija)) 9 punkto (toliau p.), 14p., 133p., 134 p. reikalavimus, įvykdė eismo įvykį, kurio metu vienas žmogus žuvo, kitam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Esminis objektyviosios pusės nusikaltimo sudėties požymis yra kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, kuris buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, dėl kurio žuvo žmogus. Kaltinamasis neginčijo jam inkriminuotų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kaltinamasis pripažino, kad vairavo automobilį, neturėdamas šios teisės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Eismo įvykio metu kaltinamasis buvo nepilnametis : Saugaus eismo keliuose įstatymo 22 straipsnis numato, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. 23 straipsnis numato, kad B kategorijos transporto priemones leidžiama vairuoti 18 metų amžiaus. Kaltinamajam nustatytas 2012-06-17 17.01 val. 1,29 promilių girtumas ( b.l.81,t.1), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad kaltinamajam 2012-06-17 18.40 val. nustatytas lengvas girtumo laipsnis ( b.l.82, t.1), jo kraujyje rasta 0,81 promilės etilo alkoholio ( b.l.84, t.1). Kaltinamasis, vairuodamas automobilį nesilaikė eismo dalyviui būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui, aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, viršijo leidžiamą važiavimo 40 km/h greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas- eismo intensyvumą, vairavimo įgūdžius, kad galėtų laiku pastebėti kliūtį, sustabdyti transporto priemonę ar kitaip išvengti susidūrimo su iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, iškilus eismo saugumo grėsmei nesulėtino važiavimo greičio, Naujasėdžio-Sūdavos gt. sankryžoje, Gražiškių mst., nesuvaldė vairuoto automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo „FORD MONDEO" keleivė D. V., o keleivei D. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2012-06-17 eismo įvykio apžiūros protokole nurodyta, kad eismo įvykio vieta Vilkaviškio r., Gražiškių k., Sūduvos- Naujasodžio gatvių sankryža, sausas asfaltas, po eismo įvykio automobilis F. M. rastas nuvažiavęs nuo kelio, priekine dalimi atsimušęs į tvorą, kairėje automobilio pusėje esančio medžio kamienas apgadintas, kelio ženklas Nr.203 yra išverstas iš savo buvimo vietos ir yra po automobilio galine dalimi, transporto priemonės judėjimo krypties žymės leidžia manyti, kad automobilis judėjo nuo Gražiškių miestelio centro link sankryžos Kalvarija-Vištytis-Vilkaviškis ( b.l.4-15, t.1). Papildomai apžiūrint įvykio vietą 2013-02-06, surinkti įrodymai dėl kelio ženklų vietos ir jų galiojimo ribos.

Specialistas išvadoje Nr. M 146/12(09) nurodė, kad D. V. mirtis įvyko nuo stipraus galvos sužalojimo, pasireiškusio masyvia muštine-plėštine veido-galvos plaukuotosios dalies žaizda, kraujosruvomis galvos mikštuosiuose audiniuose apie aukščiau aprašytą žaizdą bei dešiniajame smilkininiame raumenyje, daugybiniais skeveldriniais kaukolės skliauto, pamato ir veidinės dalies kaulų lūžimais, traiškytiniu galvos smegenų sužalojimu su kraujo išsiliejimu į galvos smegenų šoninius skilvelius. D. V. lavono kraujyje rasta 3,09 % etilo alkoholio, kuris gyviems asmenims atitinka sunkiam girtumo laipsniui (b.l. 47,t.1).

Specialistas išvadoje Nr.G 604/12 (09) klinikiniais duomenimis S. S. konstatavo kairės pusės IV-V-VI-VII šonkaulių lūžimą, galvos muštą žaizdą, sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ( b.l.56, t.1).

D. S. nustatytas 3,14 promilių girtumas ( b.l.50, t.1). I. K. nustatytas 2,53 promilių girtumas ( b.l.73, t.1).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-07-02 nutarimu S. V. nubaustas dėl to, kad jis 2012-06-17 apie 16.40 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės, Gražiškių seniūnijos, Gražiškių miestelyje, vairuodamas transporto priemonę – F. M. valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) registruotu R. B. vardu, neturėdamas teisės vairuoti, bei neturėdamas transporto priemonės draudimo poliso ir registracijos liudijimo, būdamas neblaivus (nustatytas 1,29 promilių girtumas), nepakluso uniformuoto pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti, padidinęs greiti nuvažiavo Gražiškių miestelio link, tačiau nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, šiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14,16,17 punktus, bei padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 129 str., 130 str. 1 d. Jam skirta galutinė nuobauda 2000 litų bauda ( b.l.134, t.1).

Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko vienas žmogus žuvo, kitas žmogus buvo nesunkiai sužalotas, t.y. padarė neteisėtą veiką, todėl jis kaltas ir baustinas. Iš kaltinimo kaip perteklinis šalintinas žodis “neatsargiai”: pati nusikalstama veika yra priskirtina prie neatsargių nusikaltimų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta : kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi: nors kai kurias eismo įvykio aplinkybes kaltinamasis nepaaiškina, tačiau iš esmės jis pripažino kaltę pagal BK 261 straipsnio 6 dalį. Taip pat pripažintina, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys : kaltinamasis parodė, kad automobilį sutiko vairuoti paprašytas savo motinos, su kuria buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, tokie žuvusiosios veiksmai įtakojo kaltinamojo elgesį, t. y. kaltininko padarytą eismo saugumo taisyklių pažeidimą-būdamas neblaivus ir nepilnametis, o reiškia ir neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę ( BK 59str.1d.6p.).

BK 59 straipsnio 2 dalis numato, kad eismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Gynėjas prašė pripažinti lengvinančiomis aplinkybėmis, kad kaltinamasis serga sunkia liga, atlygino žalą. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta, kai kaltinamasis atlygina ar pašalina padarytą žalą. Šioje byloje nukentėjusieji kaltinamajam pretenzijų neturi, civilniai ieškiniai nepareikšti. Tačiau 2012-08-13 S. V. atlygino Valstybinei ligonių kasai žalą 229,01 Lt, dėl ko valstybinė ligonių kasa civilinio ieškinio byloje nereiškė ( b.l.67,69, t.1). Todėl teismas BK 59 str. 2 dalimi pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe-kaltinamasis atlygino padarytą žalą ( šiuo atveju netiesiogiai sąlygota žala). VĮ Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centras 2012-06-22 pažymoje nurodė, kad S. V. buvo atleistas nuo fizinio lavinimo parengiamosios grupės dėl tuberkuliozės infekuotumo, skoliozės ( b.l.119, t.1). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2003-03-28 įsakymu, kuriuo patvirtintas sunkių ligų sąrašas, ši liga nėra įtraukta į sunkių ligų sąrašą, todėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltinamasis serga sunkia liga, nepripažintina.

Už BK 281 str. 6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatyta vienintelė bausmė: laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Pagal LR BK 54 str. 1dalį bausmė skiriama tik šio straipsnio sankcijos ribose. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o taip pat sutinkamai su BK 91str.2d. - į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Tokiu būdu, kaltinamasis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam skirtos auklėjamojo poveikio priemonės ( b.l.143, t.1). Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-04-30 sutikimu dėl rūpintojo gyventi skyrium nuo rūpinamo nepilnamečio leido rūpinamam nepilnamečiui S. V. gyventi atskirai nuo rūpintojo Kybartų vaikų globos namų ( b.l. 145,146, t.1). Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai 2012-08-20 charakteristikoje nurodė, kad S. V. apgyvendintas Kybartų vaikų globos namuose Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003-08-01 sprendimu neterminuotai apribojus tėvų D. V. ir A. V. valdžią į sūnų S. V.. Nuo 2011 metų S. V. pradėjo bėgti iš pamokų ir vaikų globos namų. Nuo 2011-06-09 jis gyvena motinos namuose Pajevonio kaime, su juo ryšį palaiko socialinė padagogė. Globotinio elgesys su darbuotojais ir vaikais buvo kultūringas, mokėjo gražiai bendrauti, buvo draugiškas, ramaus būdo. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-04-25 nuosprendžiu S. V. buvo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės : būti namuose nuo 22.00 val. Iki 6.00 val., per 3 mėnesius atlikti 50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų. S. V. nuo 2012-06-01 iki 2012-06-12 Kybartų vaikų globos namuose atliko paskirtus nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus : pjovė žolę, tvarkė aplinką, valė langus, naktinio patikrinimo metu namuose buvo laiku ( b.l.147-148, t.1). Pajevonio seniūnija 2012-09-03 charakteristikoje nurodė, kad S. V. gyvena pas brolį M. V., nedirba, gauna socialinę pašalpą ( b.l.150, t.1). S. V. registruotas darbo biržoje nuo 2012-04-27 ( b.l.152, t.1). Pažymoje apie asmens baustumą nurodyta, kad S. V. 2012-05-04 skirta 15 Lt bauda ( b.l.132, t.1). Į administracinę nuobaudą skirtą S. V. teismas neatsižvelgia, ji paskirta neatsižvelgiant į bylų žinybingumą, ne apylinkės teismo.

Laisvės atėmimo bausmės dydžio klausimas yra sprendžiamas atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. 2 dalyje, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, kurio metu vienas žmogus žuvo, kitam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), kaltės formą ir rūšį (neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerūpestingumo rūšis), kaltininko asmenybę.

BK 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir BK XI skyriuje numatytais ypatumais, o BK 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 2 punkte teismams išaiškino, jog vadovaudamasis teisine sąmone teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Šio nutarimo 5 punkte pabrėžta, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga; įvertindamas kaltininko asmenybę bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Pagal teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-271/2010 („Teismų praktika“ Nr. 33, p. 219), Nr. 2K-770/2005 („Teismų praktika“ Nr. 24, p. 133), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 ir 92 straipsniai) apžvalgos išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas). Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ( BK 59 str.1d.6p.), į tai, kad nusikaltimas padarytas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms kitų pilnamečių neblaivių asmenų įtakoje, į tai, kad nepilnametis kaltinamasis praktiškai vėl buvo apgyvendintas toje aplinkoje, iš kur buvo paimtas neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tai yra nepakankamai prižiūrimas ir kontroliuojamas, į kaltinamojo teigiamą charakteristiką, į tai, kad jis nėra abejingas savo padaryto nusikaltimo pasekmėm, visos šios aplinkybės suponuoja pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant ir skiriant auklėjamojo poveikio priemones : bausmės vykdymo atidėjimo metu nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 3 mėnesius pradėti mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, skirti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-501/2007, 2K-582/2006, 2K-173/2006). Taip pat BK 87 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas nepilnamečiui savo nuožiūra gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus įpareigojimus ar draudimus, kurie, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nepilnamečio elgesiui. Todėl kaltinamajam skirtina bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonė, saugoma V. A. IĮ, grąžintina savininkui.

Paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b.l. 105-112).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 308 str., 312-313 str., teismas

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį ir nubausti jį 2 metams laisvės atėmimu.

Taikyti baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones : viso bausmės vykdymo atidėjimo metu : nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per 3 mėnesius pradėti mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, per 4 mėnesius atlikti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento –asmens tapatybės kortelės paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti,

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, transporto priemonę, automobilį F. M. valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) grąžinti savininkui R. B..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.