Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudž. byla Nr. 1A-449-245-2014

Teisėja Vaidutė Stangvilienė Proceso Nr. 1-52-1-00887-2013-8

2014 m. gegužės 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Ievai Gegckaitei, dalyvaujant prokurorei Neringai Kaminskienei, gynėjui advokatui V. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, pagal BK 180 str. 1 d. – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; taikant BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu: be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tęsti darbą, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu nukentėjusiajam A. B. padarytą turtinę žalą – 1200 Lt; iš E. P. solidariai priteista nukentėjusiojo A. B. naudai 1200 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-08-17, apie 18.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie parduotuvės „G.“, esančios Alytuje, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, dėl mažareikšmės priežasties, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš A. B., o būtent, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. B. ne mažiau kaip du smūgius dešinės rankos kumščiu į veido sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą, ir taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir persekiodamas nukentėjusįjį A. B. iki bendrabučio Alytuje, Kalniškės g. 3, namo pirmos laiptinės, po to fojė prie laiptų E. P., veikdamas kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. B., o būtent, pagriovus nukentėjusįjį ant žemės kartu su kitu asmeniu bendrai sudavė smūgius kojomis į krūtinę, rankas, galvos sritį, padarydami nukentėjusiajam kraujosruvas dešinio žasto išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, kairio žasto išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, krūtinės ląstos kairėje pusėje ties priekine pažastine linija penkto šonkaulio lygyje. Taip nežymiai sutrikdydami nukentėjusiojo sveikatą bei prispausdami nukentėjusįjį prie žemės, atėmė galimybę nukentėjusiajam A. B. priešintis ir pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. B. priklausančią 1200 Lt vertės sidabrinę grandinėlę, padarydami nukentėjusiajam 1200 Lt turtinę žalą.

Nuteistasis E. P. skundžia pirmosios instancijos teismo 2014-03-07 nuosprendį ir prašo nuosprendį dalyje dėl BK 180 str. 1 d. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kitoje dalyje pakeisti, t.y. pripažinus jį kaltu pagal 284 str. l d., paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 mėnesiams, įpareigojant be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Civilinį ieškinį atmesti. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Alytaus rajono apylinkės teismas nuosprendį pagrindė iš esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiškai neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, todėl pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Iš nukentėjusiojo A. B. jis jokio turto nereikalavo ir jokio turto neužvaldė. Jo veiksmai tebuvo atsakas į netinkamus nukentėjusiojo A. B. veiksmus, į šio įžeidžiančius žodžius jo atžvilgiu, o ne siekimas užvaldyti svetimą turtą. Atlikus jo asmens kratą, grandinėlė rasta nebuvo, tad apylinkės teismas rėmėsi išskirtinai nukentėjusiojo, kuriam buvo nustatytas 2.33 promilės girtumas, žodžiais. Apeliantas teigia, kad teismas paskyrė ir neteisingą bausmę. Nors įstatymas numato alternatyvias bausmes, teismas paskyrė iš karto griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad jis buvo anksčiau teistas. BK 97 str. 6 d. nurodyta, kad suėjus terminams, nurodytiems šio straipsnio 3 dalyje teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais, todėl teismas neturėjo sieti skiriamos bausmės su jo turėtu ir išnykusiu teistumu. Taip pat teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino dėl nuskalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo. Teismas nepagrįstai priteisė iš jo 1200 litų nukentėjusiajam A. B. padarytai turtinei žalai atlyginti. Šią sumą sudaro pagrobtos grandinėlės vertė, kurios jis negrobė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija jo atžvilgiu priimtą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-03-07 apkaltinamąjį nuosprendį dėl svetimo turto plėšimo iš A. B. bei viešosios tvarkos pažeidimo, nesutikdamas su veikos kvalifikacija bei paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms ir konstatuoja, kad apylinkės teismas šioje byloje tinkamai išnagrinėjo surinktus įrodymus ir jų visumos pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl E. P. kaltės pagrobiant A. B. priklausantį turtą – sidabrinę grandinėlę.

Apylinkės teismas sutiko su kaltinamajame akte išdėstytu kaltinimu bei veikos kvalifikacija pagal BK 284 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., t.y. kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei padarytas plėšimas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl apelianto veiksmų atitikimo BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai.

BK 180 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos dispozicija reikalauja padarinių – svetimo turto užvaldymo bei vieno iš alternatyvių veikos padarymo būdų: fizinio smurto panaudojimo, grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą arba kitais veiksmais galimybės priešintis nukentėjusiajam atėmimo. Šioje baudžiamojoje byloje fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu bei reali galimybė pagrobtą turtą (sidabrinę grandinėlę) valdyti savo nuožiūra nenuginčijamai nustatyta nukentėjusiojo A. B. parodymais, liudytojo R. S. parodymais, specialisto išvada Nr. G876/13(06), kita rašytine bylos medžiaga. Nors E. P. kaltu prisipažino dalinai, sutikdamas, kad trenkė A. B. į veidą prie parduotuvės „G.“, tačiau nesutikdamas, kad jis kartu su A. Z. sumušė A. B. ir pagrobė šio grandinėlę, tačiau tai, kad jis 2013-08-17, apie 18.40 val., Alytuje, Kalniškės g. 3 namo laiptinėje, veikdamas bendrai su A. Z., bendrais tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš A. B. ir nuplėšė pastarojo grandinėlę, patvirtino ne tik pats nukentėjusysis, bet ir Kalniškės g. 3 namo gyventoja, atsisakiusi nurodyti savo vardą ir pavardę, kuri policijos pareigūnui nurodė mačiusi kartu nubėgančius du vaikinus, kurių vieną atpažino iš matymo, nurodė jo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad vadovavimasis vien anonimiškų liudytojų parodymais suponuotų proceso teisingumo (sąžiningumo) principo pažeidimą, tačiau šioje byloje yra ir kitų neginčijamų faktų, kurie patvirtina tapatybės atskleisti nepanorusios namo gyventojos teiginius, o būtent, kad plėšimas įvykdytas ne vieno asmens (kaip teigia E. P. plėšimą padarė A. Z.), bet dviejų asmenų. Pareigūnui su nukentėjusiuoju beeinant į nurodytą butą, trečiame namo aukšte sutiktas vaikinas nukentėjusiojo A. B. buvo atpažintas kaip tas pats, kuris jį sumušė, todėl iš karto sulaikytas, policijos komisariate nustatyta, kad tai E. P. Kolegijos nuomone, smurtiniai veiksmai, prasidėję prie parduotuvės „G.“, esančios Alytuje, Kalniškės g. 3, kai A. B. buvo suduoti pirmieji smūgiai į veido sritį, nenutrūko panaudojus minėtą fizinį smurtą, o tęsėsi toliau. Nors nukentėjusysis bandė trauktis įeidamas į Kalniškės g. 3 namo laiptinę, tačiau abu vaikinai toliau kryptingai, vieninga tyčia, vykdė nusikalstamą sumanymą: smurtaudami nuplėšė sidabrinę grandinėlę ir kartu pasišalino, tokiu būdu baigdami nusikaltimą ir įgydami realią galimybę pagrobtą turtą valdyti. Taigi veiksmų atotrūkio panaudojus fizinį smurtą nebuvo. Neteisėtas elgesys baigėsi tik užvaldžius svetimą turtą. Specialisto išvada Nr. G876/13(06) patvirtina konkrečius A. B. padarytus sužalojimus – kraujosruvas odoje ir poodyje abiejuose žastuose ir krūtinės ląstos kairėje pusėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 46-47).

Apeliantas ginasi tuo, kad apkaltinamasis nuosprendis rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymų visuma. Jis turto iš A. B. nereikalavo ir neužvaldė, kratos metu pas jį grandinėlė nebuvo rasta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismui pateiktus duomenis pripažinti įrodymais yra tik teismo prerogatyva, o įrodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, vyksta pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi visa rašytine bylos medžiaga, analizavo bei vertino visų proceso dalyvių parodymus, neteikiant kuriai nors šaliai išskirtinumo. Atkreiptinas dėmesys, kad E. P. veikė ne vienas, o kartu su kitu asmeniu, todėl kiekvieno jų indėlis nusikalstamos veikos padarymo kvalifikavimui reikšmės neturi, į tai atsižvelgiama individualizuojant atsakomybę bei skiriant konkrečią bausmę. Todėl apelianto argumentas, kad kratos metu pas jį grandinėlė nebuvo rasta, neturi jokios teisinės reikšmės. Veikos kvalifikacijai nesvarbu, kuris iš bendrininkų grupės narių nuplėšė grandinėlę, kuris naudojo smurtą, laikė nukentėjusįjį ar kitaip trukdė šiam priešintis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino E. P. parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą, kurie laikytini apgalvotu, tendencingu prisitaikymu prie susiklosčiusios situacijos. Konstatuojama, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtino, kad E. P. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., sudėties požymius, todėl pagrindo išteisinti E. P. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nėra. Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme specifinis: byla nėra nagrinėjama iš naujo, o pirmos instancijos teismo sprendimas tikrinamas tik tiek, kiek prašo apeliantas. Dėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo apeliantas prisipažino ir šioje dalyje skundo nereiškė. Todėl teisėjų kolegija dėl viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių nepasisako.

Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad apylinkės teismas jam skyrė neteisingą bausmę, vadovaudamasis vien ta aplinkybe, kad jis turi išnykusį teistumą. Pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik šią aplinkybę, bet ir kitas, t.y. teismas teisingai nustatė atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (E. P. nustatytas 2.28 promilių girtumas (b. l. 15)), nusikalsta veikiant bendrininkų grupėje. Nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, kas rodo jo polinkį pažeidinėti nustatytas taisykles, nepaklusti nustatytai tvarkai. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad nuteistasis prisipažino dėl vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nesudaro pagrindo taikyti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisėsaugos institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis – tai kritiškas savo padarytos veikos vertinimas, išgyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2008). Bylos medžiagoje neatsispindi E. P. nuoširdus gailėjimasis, priešingai, matosi tik kategoriška gynybos pozicija, nemąstant apie kilusius padarinius. Be to, skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, atsižvelgiant į tai, kad E. P. turi nuolatinį, pastovų darbą, padaryti nusikaltimai nėra sunkūs, todėl bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Taigi nėra jokio pagrindo abejoti E. P. paskirtos bausmės teisingumu.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. P., nagrinėjant bylą ape­lia­cine tvarka, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 186 Lt 80 cnt. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvavo nuteistojo gynėjas advokatas (BPK 322 str. 1 d.). Kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka (BPK 106 str. 1 d.). Todėl iš­lai­dos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pripažįstamos proceso išlai­domis ir išieškotinos iš nuteistojo (BPK 105 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendį palikti galioti.

Priteisti iš E. P. 186 Lt 80 cnt proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą –5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.