- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-07-13
- Bylos Nr.
- 1-88-361/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00123-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- J. K., R. P., A. P.
- Kaltinamasis
- A. S., A.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) , rusas, be Lietuvos Respublikos pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, nevedęs, nedirbantis, 3 grupės invalidas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Kaltinamasis A. S. 2011 m. sausio 20 dieną, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvertė nukentėjusiąją A. P. į vonią. Versdamas į vonią jis A. P. padarė kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje ir dešinėje šlaunyje, t.y. padarė A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. S. parodė, kad 2011 m. sausio 10 d. ar sausio 14 d. sutiko pažįstamą A. P.. Žinojo, kad ji mėgsta išgerti, todėl pakvietė pas save. Gėrė ne vieną dieną. Sausio 15 d. pas jį atėjo draugas J. M.. Jis irgi atsinešė išgerti – gero, sauso vyno, pabuvo su jais. Dar buvo atėjusi ir buvusi kaimynė G., kurios dukra į namus neįsileisdavo. Jis ją įsileido į kitą kambarį, ji buvo visą laiką, kartu ir gėrė. Gėrimų atnešdavo arba A. P., arba G. Sausio 21 d. A. P. grįžo, ji turėjo jau pinigų. Jis, o gal ir A. P. parnešė du butelius vyno. Pastebėjo, kad po dešine akimi jai buvo mėlynė, bet jis jos nemušė. Keldamasi nuo sofos A. P. apsidergė. Kai G. P. išsituštino, ji buvo tik su megztiniais, apatinių rūbų ji neturėjo. Jis jos nenurenginėjo. Jis ją nuvedė iki vonios, bet į vonią lipti ji nenorėjo. Ją palenkė, įleido į vonią, dušu nuprausė ir bandė ją iškelti ir nunešti ant lovos, bet jam neužteko jėgų. Vonioje užklojo ją antklode, kad nesušaltų,. Pats nuėjo į kambarį. Kai grįžo į vonią, rado ją sėdinčią, pasirėmusią. Ji buvo mirusi. Iš karto iškvietė policiją, pranešė, kad jo bute yra mirusi moteris. Jokių konfliktų tarp jo ir A. P. išgertuvių metu nebuvo. Kaltinamasis paaiškino, kad A. P. mažiausiai tris kartus buvo išėjusi iš namų.
Nukentėjusioji J. K. parodė, kad sesuo A. P. mėgo išgerti. Retai su ja susitikdavo. 2011 m. sausio 21 d., apie 17 val., jai paskambino iš policijos ir pasakė, kad seserį rado negyvą (duomenys neskelbtini) kažkuriame name. Sausio mėnesį ji visai nematė sesers. Apie A. S. anksčiau nebuvau girdėjusi. Sesuo jiems niekada apie jį nieko nesakė.
Nukentėjusysis R. P. parodė, kad A. P. jam buvo pamotė. Jis jai padėdavo, atveždavo produktų, pasirūpino, kad ji gautų 315 Lt pašalpą. Apie A. S. jam nieko nežinoma. A. P. mėgo išgerti, daugiau gėrė po vyro mirties.
Liudytojas J. M. parodė, kad sausio 14 d. užėjo pas A. S., atsinešė du butelius sauso vyno. Pas jį namuose buvo A. P., jie jau buvo išgėrę. Jis jos klausė, ką ji čia veikia, ji atsakė, kad atėjo pas A. S., jog jį myli, kad jos vyras prieš keturis mėnesius mirė. Jis truputį išgėrė, jie prašė jiems palikti vyną. Pabuvo pas juos apie valandą ir išėjo, tą vyną paliko jiems.
Liudytojas R. P. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Sausio mėn., kai jo mama išvyko į ligoninę, girdėjo triukšmą. Suprato, kad kažkas yra atėję, gal švenčia. Vienintelį kartą girdėjo moterišką balsą šaukiant „aš jį myliu“. Konfliktų negirdėjo.
Liudytojas P. R. parodė, kad buvo nuėjęs pas A. S. į butą. Tai galėjo būti ar sausio 19 d. ar 20 d., bet tiksliai pasakyti tikrai negali. Tada pas jį buvo kažkokia moteris, jis pats buvo išgėręs, bute buvo prišiukšlinta. Ta moteris buvo kambaryje, ji sėdėjo, buvo neblaivi.
Liudytojas S. B. parodė, kad pagal iškvietimą iš dispečerinės greitosios pagalbos automobiliu teko vykti į minėtą butą. Vonioje pamatė nuogą moterį, kuri sukniubusi sėdėjo ant vonios krašto, veidas buvo nuleistas. Konstatavo biologinę mirtį. Lavono nelietė. Namuose buvo vienas išgėręs vyras, jis pasakė, kad pas jį į namus atėjo draugė, nuėjo į vonią apsiprausti.
Liudytojas A. G. parodė, kad gerai pažinojo A. S. šeimą, jo brolius, visada palaikė su jais ryšius. A. S. nėra agresyvus, anksčiau teko su juo išgėrinėti. A. S. jam pasakojo, kad su ta moterimi penkias dienas gėrė, po to ji išėjo pasiskolinti pinigų, jis taip pat buvo išėjęs ir nuėjęs iki banko. Tos moters nebuvo apie parą laiko, o kai ji sugrįžo, tai pas ją nematė jokių mėlynių, todėl mano, kad galėjo ją sumušti kitur, nes ji tam tikrą tarpą išėjo ir jos nebuvo.
Policijos tyrėja liudytoja B. B. parodė, kad ji apklausė vėliau mirusią G. V.. Ji buvo blaivi, normali ir neapsvaigusi. Ji pasakojo, kad buvo kitame kambaryje ir girdėjo triukšmą. Ji viską papasakojo laisvai. A. S. pats rodė savo veiksmus parodymų patikrinimo vietoje, panaudojant manekeną. Tokią mirusiosios pozą nurodė pats A. S., parodė, kad A. P. įmetė į vonią, nes, matyt, norėjo ją nuprausti.
Liudytoja G. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. S. ir jo šeimą pažįsta jau apie 30 metų, nes kažkada gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, draugavo šeimomis. Pas A. S. į svečius ji ateidavo dažnai – aplankydavo jo motiną. Per tas 10 dienų pas A. S. apsilankė du kartus – per pirmąjį apsilankymą tiesiog atėjo paklausti, kaip A. S. jaučiasi, manė, gal ji jau namie, bet iš A. S. sužinojo, kad ji ligoninėje. Tada pirmą kartą esant A. S. ligoninėje susipažino su A. P., kuri kaip tik buvo pas A. S. namuose. Kaip suprato, A. P. kažkada yra draugavusi, gal net gyveno kartu su A. S. broliu K. (N.), bet kai mirė K., A. ėmė vaikštinėti pas A. S.. Kai pirmą kartą apsilankė, jokių išgertuvių nebuvo. Antrą kartą (kai mirė A. P.) pas A. S. užėjo pasiteirauti dėl jo motinos, norėjo sužinoti, gal ko reikia jo motinai nunešti. Tą vakarą kai atėjo pas A. S. į namus, pastebėjo, jog A. P. ir A. S. jau neblaivūs, pamatė, jog ant stalo yra vyno butelių. Suprato, kad jie girtauja jau keletą dienų. Ji pati jokio alkoholio neatsinešė. Tą vakarą pas A. S. bute trise svetainėje girtavo. Po to tą patį vakarą jai 20 litų nuo stalo padavė A. P. ir liepė nueiti į parduotuvę. Suprato, kad jie norėjo kuriam laikui likti dviese. Pirko duonos, dešros, sūrio, alaus ir vyno. Parėjusi atgal pas juos į namus, toliau girtavo. Išgertuvių metu pastebėjo, kad A. P. yra nervinga, jai dažnai keitėsi nuotaika, suprato, jog ji norėjo, kad A. S. priklausytų tik jai. Jokio pagrindo pavyduliauti nebuvo. Išgertuves baigė iš ketvirtadienio į pentadienio naktį apie 00 val.–01 val. Susitarė, kad ji liks miegoti miegamajame, o jie liko miegoti svetainėje. Iš pradžių buvo viskas ramu. Tačiau nakties metu pabudo, išgirdo barnį. A. S. rėkė, kad atseit ji dvokia, liepė eiti praustis, keikėsi, A. P. balso negirdėjo. Atidariusi miegamojo duris, pajuto nemalonų išmatų dvoką. Tada aiškiai suprato, kad A. išsituštino ne tualete. A. S. buvo agresyvus, jis labai klykė ant jos, vadino negražiai. Ji iš miegamojo net nėjo lauk, nes žinojo, kad A. S. sunervintas yra neprognozuojamas, aršus ir geriau jam nepasipainioti, nes būtų ir jai kliuvę, tai visi žino, kas jį pažįsta. Ji nematė, kaip A. P. nuėjo praustis. Iki pat ryto liko miegamajame. Ryte pas ją į kambarį atėjo A. S. ir pasakė: „Nueik į parduotuvę, nupirk valgyti“. Davė 20 litų – liepė paimti nuo stalo svetainėje. Kai ji ėjo į parduotuvę, pajuto stiprų išmatų tvaiką. Nuo stalo svetainėje pasiėmė 20 litų, eidama koridoriumi, pasižiūrėjo į vonią ir pamatė, kad A. sėdi vonioje kažkaip šonu, rankom įsikibusi į vonios kraštą, ji drebėjo, vilkėjo tik megztuką, buvo be kelnaičių. Vonioje vandens nebuvo, ar ji buvo šlapia, nepastebėjo, nes ant juodo megztuko nesimatė, ji jos nelietė. Ji kažkaip mykė neaiškiai, drebėjo, keistai kratėsi, nepastebėjo, ar buvo sumušta. Kai sugrįžo iš parduotuvės, A. S. pasakė, jog A. negyva ir ją išvežė iš buto (b. l. 89–92, t.1).
Teismo specialisto išvadose (b. l. 25–34, 37–38, 41–42, t.1), komisijos ekspertizės išvadoje (b. l. 122–129, t. 2) yra nurodyta, jog A. P. mirtį lėmė sužalojimas dešiniajame paakyje, po kurio A. P. virto ir atsitrenkė į kietą pagrindą ar plokščią paviršių, dėl to A. P. išsivystė kraujo išsiliejimas po kietaisiais galvos smegenų dangalais ir į skilvelių sistemą. Tačiau teismas, įvertinęs visus turimus duomenis, negali manyti, jog lemtingą smūgį A. P. į galvą sudavė būtent A. S., o ne kas kitas. A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog A. P. jis nemušė. Tiesa, A. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, lyginant juos tarpusavyje yra prieštaringi. Kaltinamasis negalėjo gerai atsiminti įvykių sekos, ar buvo kur nors išėjusi A. P., o jei buvo, tai kada (b.l.161-163, t. 1,50-51, t.2). Teisme A. S. jau parodė, jog A. P. buvo iš jo namų išėjusi nupirkti alkoholio, o kai grįžo, pastebėjo jos veide mėlynę paakyje. Tokį parodymų nesutapimą, teismo nuomone, sąlygojo nuolatinis kaltinamojo girtavimas su nukentėjusiąja, trukęs net keletą dienų. Tiesa, jau mirusi liudytoja G. V. neparodė, kad A. P. girtavimo metu buvo kur nors išėjusi, tačiau ji taip pat neparodė, jog A. S. mušė A. P., nors ir buvo bute, taigi jos parodymai dėl antrosios aplinkybės (mušimo) sutampa su A. S. parodymais. Teismo komisijos medicinos ekspertizės išvadoje pažymėta, jog mirtį nulėmęs sužalojimas galvoje galėjo būti padarytas prieš parą iki mirties, tokią pačią išvadą davė ir teismo medicinos specialistas R. P., patvirtindamas ją ir apklausiamas teisme. Iš kaltinamojo, liudytojų G. V., A. M. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtų nuotraukų (b. l. 7–10, t. 1) galima daryti išvadą, jog bute, kaip jau buvo paminėta, ilgą laiką buvo smarkiai girtaujama. Neatmetama galimybė, jog per parą iki mirties A. P. galėjo išeiti į lauką ir būtent ten ji galėjo būti sumušta. Specialistas ir ekspertai nurodė, jog A. P. po patirto sužalojimo galėjo judėti, „šviesusis periodas“, kol po kietuoju smegenų dangalu išsiliejęs kraujas nesuspaudė galvos smegenų, galėjo užtrukti pakankamai ilgai (nuo kelių valandų iki paros). Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į kitą gan svarbią aplinkybę: A. S. yra trečios grupės invalidas, nevaldo dešinės rankos ir kairės kojos. Nors ekspertas D. V. išvadoje (b. l.123–124, t.1) ir duodamas paaiškinimus teisme ir nurodė, jog jis galėjo suduoti smūgius sveikąja kairiąja ranka, spardyti sveikąja dešine koja, tačiau teismas nemano, jog būtent A. S. galėjo pajėgti suduoti gan daug smūgių vienu ir tuo pačiu metu ir padaryti tiek daug sužalojimų, be to ir mirtį nulėmusį sužalojimą A. P.. A. S. naudai kalba ir ta aplinkybė, jog jis pats paskambino greitajai pagalbai ir pranešė apie A. P. mirtį, tačiau telefoninio pokalbio metu nenurodė, kad jis nukentėjusiąją sumušė (b.l.51-57, t. 1). Be to, atvykus policijos pareigūnams į butą, nebuvo užfiksuota grumtynių pėdsakų, kraujo, iš ko galėtų daryti išvadą, jog A. P. buvo sumušta būtent A. S. bute, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Apžiūrėjęs A. S. teismo ekspertas D. V. neaptiko ant jo rankų sužalojimų, būdingų smūgiui, buvo aptiktos nedidelės apvalios grupinės poodinės abiejų žąstų kraujosruvos, būdingos spaudimui rankų pirštų galais, o nedideli odos nubrozdinimai kairės šlaunies priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti rankos pirštų nagais (b.l.119-120, t.1). Ekspertas D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog paprastai tie spaudimai būna padaryti kito žmogaus, nes rasti žąstuose, o pusmėnulio formos šlaunies nubrozdinimai ir būdinga nagų poveikiui.
Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, jog nėra įrodyta, jog būtent A. S. 2011 m. sausio mėnesį 20 dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sudavė nukentėjusiajai A. P. ne mažiau dviejų smūgių į krūtinę ir padarė kraujosruvas krūtinės ląstos minkštuosiuose audiniuose bei sudavė vieną smūgį į veido dešinę pusę ir padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatinio voko ir skruosto srityse, nuo kurių A. P. griūdama aukštielninka galvos pakaušine kairiąja dalimi atsitrenkė į aplinkos daiktus, dėl ko jai išsiliejo kraujas po galvos smegenų dangalais ir į skilvelių sistemą, vystėsi galvos smegenų edema ir suspaudimas ir 2011 m. sausio mėn. 21 d. gulėdama vonioje A. P. mirė. Taigi nėra įrodyta, kaip teigiama kaltinamajame akte, jog A. S. nužudė A. P. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.
Byloje yra įrodyta, jog kai kurie nežymūs kūno sužalojimai, paminėti nuosprendžio nustatomojoje dalyje (kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje ir dešinėje šlaunyje), A. P. buvo padaryti vonioje. Kaltinamasis teigė, jog po to, kai A. P. pasituštino, jis ją nuvedė iki vonios kambario ir įvertė į vonią, parodymų patikrinimo vietoje metu jis, panaudojant manekeną, parodė, kokiu būdu tai atliko (b.l.166-182, t.2). Kaip jau buvo paminėta, apžiūrint A. S., ant jo kūno buvo rasti sužalojimai, padaryti kito žmogaus, teismas mano, jog šiuos sužalojimus padarė A. P., kai ją A. S. vertė į vonią. Ekspertų komisija taip pat nurodė, kad A. P. galėjo būti žalojama vonioje, būtent A. S. nustatytus nežymius kūno sužalojimus ir padarė, taigi A. S. turi atsakyti ne už nužudymą, o už nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl teismas perkvalifikuoja jo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d.
Kadangi neįrodyta, jog A. S. nužudė A. P., nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas. Nukentėjusiesiems turi būti atlyginta tik nedidelė dalis jų pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. savo veiksmais padarė nežymius kūno sužalojimus, jo turtinę padėtį (yra trečios grupės invalidas), nukentėjusiesiems priteisiama iš jo po 500 Lt neturtinės žalos.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Jo atsakomybę lengvina nukentėjusiosios rizikingas elgesys - ji ne vietoje pasituštino, dėl ko A. S. ją nuvedė į vonios kambarį ir įvertė į vonią, padarydamas nustatytus sužalojimus.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, yra garbingo amžiaus, trečios grupės invalidas, todėl skiria jam laisvės apribojimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nubausti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Įpareigoti A. S. bausmės vykdymo metu be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23 val. iki 07 val.
Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2011-01-25 iki 2011-02-09 ir laikyti, jog A. S. yra atlikęs 32 dienas laisvės apribojimo bausmės.
Kardomąsias priemones iki nuosprendis įsiteisės palikti dokumentų paėmimą ir registraciją policijos įstaigoje.
Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Iš A. S. priteisti R. P. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.
Iš A. S. priteisti nukentėjusiajai J. K. 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmesti.
Daiktinius įrodymus - du megztinius, antklodę, saugojamus Klaipėdos AVPK – sunaikinti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.