Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-210-544/2009

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-05-12
Bylos Nr.: 2A-210-544/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Romualdas Januška (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas: G. K.
Ieškovas: S. G., A. G.

Kategorijos

44.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-210-544/2009

Teisėja Ledina Šinkūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.1;44.2.2; 44.2.4..2; 44.5.2.1; 114.11;121.18;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Z. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-504/2009 pagal ieškovų S. G. ir A. G. ieškinius atsakovei G. K. dėl po 5000 Lt priteisimo nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašė iš atsakovės priteisti kiekvienam jų po 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įtariamajam G. V. pareikštas įtarimas dėl to, kad jis 2002-11-09 apie 01 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, keršydamas už apgadintą automobilį, tyčia padegė jiems, ieškovams, priklausančio buto (duomenys neskelbtini) lauko duris. Gaisro metu sudegė buto medinė apdaila, baldai, drabužiai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai ir buvo padaryta 60 000 Lt turtinė žala. Per gaisrą apdegė jų sūnus Olegas, kuris 2002-11-19 ligoninėje mirė. Nuo patirtų apdegimų ir sužalojimų 2003-03-25 mirė ieškovo, A. G. brolis G. G.. Sunkiai buvo sutrikdyta buvo ir ieškovo sveikata, patyrė apdegimus, gelbėdamasis nuo gaisro ir šokdamas per langą susižalojo kojas, juosmenį, dešinį kulnikaulį. Atsakovė G. K. 2002-11-11 Rokiškio rajono policijos komisariato patalpose, būdama įspėta apie atsakomybę pagal LR BK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr.83-1-0521-02, apklausiant ją liudytoja davė melagingus parodymus apie įtariamojo savo brolio G. V. buvimo vietą iš 2002-11-08 į 09 d. naktį. Tuo ji siekė, jog jos brolis turėtų alibi, išvengtų atsakomybės už padarytą nusikaltimą, suklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus, to pasekoje nebuvo nustatytas įtariamasis ir jam nepaskirta kardomoji priemonė. Dėl atsakovės tyčinių veiksmų – melagingų parodymų davimo - buvo sukeltos neigiamos pasekmės ieškovams, nes nusikaltimas, kurio padarymu buvo įtariamas G. V., liko neišaiškintas, suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nenustatyti baudžiamojon atsakomybėn trauktini asmenys. Atsakovei tyčia duodant melagingus parodymus, sąmoningai pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus buvo pažeistas teisingumo objektas, ieškovų teisės, teisėti interesai bei lūkesčiai, nes nusikaltimą padariusių asmenų operatyviai nustatyti nepavyko, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškojo ir tikrino vis naujas versijas, taip buvo vilkinamas laikas, sutrukdyta tiesos nustatymui ir pažeisti teisingumo interesai baudžiamojoje byloje, nesulaikytas ir pasislėpė nusikaltėlis, nusikaltimas neišaiškintas, žala neatlyginta. Dėl to ieškovai patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, didelį sukrėtimą, pastovų nerimą ir dideles kančias, turinius nuostolius ir nepatogumus.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009-02-17 sprendimu ieškinius patenkino dalinai: iš atsakovės ieškovų naudai priteisė po 1500 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti, valstybei – žyminį mokestį, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-31 nuosprendžiu baudž. byloje Nr.1-133-762/2007 atsakovė G. K. buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d. už tai, kad ji 2002-11-11 15.50 val. Rokiškio rajono policijos komisariato patalpose, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, apklausoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-00521 apie G. V. buvimo vietą iš 2002-11-08 į 09 d. naktį davė melagingus parodymus apie tai, kad minėtas asmuo nuo 22.30 val. iki ryto buvęs pas ją namuose (duomenys neskelbtini). Šiuo nuosprendžiu buvo iš dalies patenkinti ir ieškovų ieškiniai jiems neturinei žalai atlyginti priteisiant po 1500 Lt (b. l. 19-22). Panevėžio apygardos teismas 2008-01-24 nuosprendžiu konstatavo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d., tačiau 2007-10-31 nuosprendį panaikino suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir bylą nutraukė. Šiuo nuosprendžiu ieškovų ieškiniai buvo atmesti (b. l. 23-27). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-07 nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2008-01-24 nuosprendį pakeitė ir nukentėjusiųjų, šios bylos ieškovų, civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtus (b. l. 28-29). Baudžiamoji byla, kurioje pareikšti įtarimai G. V., neišnagrinėta, paskelbta jo tarptautinė paieška, išduotas Europos arešto orderis (b. l. 5-10). Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės duoti melagingi parodymai baudžiamojoje byloje Nr.83-1-0521-02 tiesiogiai susiję su įtarimų pareiškimu G. V., dėl jų buvo užtikrintas pastarojo alibi veikos padarymo metu, trukdoma objektyviam ir operatyviam ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbui, nes teko papildomai tikrinti įvairias versijas, į papildomas apklausas kviesti nukentėjusius, kurie buvo priversti kreiptis į aukštesnes instancijas dėl papildomos ikiteisminio tyrimo kontrolės. Laikė, kad dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, ieškovai patyrė nepatogumus, papildomus dvasinius išgyvenimus ir stresą, nes nuolat turėjo prisiminti ir išgyventi veikos padarymo metu patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, nebuvo pasiekti jų teisėti lūkesčiai, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti, jiems būtų atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala per įmanomai trumpesnį laiką, dėl išgyvenimų pablogėjo ieškovų sveikata. Pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas įrodytu ir atitinka LR CK 6.250 str. numatytus tokios žalos atlyginimo pagrindus. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad neišaiškinta pagrindinė byla, nenustatyti kalti asmenys, nėra pagrindas ieškiniui atmesti. Atsižvelgė į tai, kad atsakovė melagingai nurodė savo brolio buvimo vietą baudžiamojoje byloje, kurioje nusikaltimo pasekmės itin sunkios ieškovams, nes buvo sunaikintas ne tik turtas, bet žuvo ir buvo sužaloti patys artimiausi šeimos giminaičiai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies patenkino civilinius ieškinius, kadangi byla, kurioje pareikštas įtarimas jos broliui G. V., nebaigta, jis neapklaustas kaltinamuoju. Neišaiškinus tiesos nėra pagrindo kaltini atsakovės dėl to, kad ieškovams padaryta neturtinė žala dėl jos melagingų parodymų davimo. Jos įvykdytos nusikalstamos veikos objektas yra teisingumas. BK 293 str. 1 d. (1961 m.) numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas baigtas nuo melagingų parodymų davimo momento ir nusikaltimo sudėčiai nereikalingos pasekmės. Todėl jos įvykdytos veikos negalima tiesiogiai sieti su buto padegimu ir su tuo, kad iki šiol nenustatytas asmuo padegęs butą, t. y. su aplinkybėmis, kurios tiriamos kitoje baudžiamojoje byloje. Būtent padegimo byloje ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai, nurodydami, kad dėl atsakovės melagingų parodymų įtariamasis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir tik dėl to iki šiol nenubaustas asmuo padegęs butą, kategoriškai teigia, kad ji melagingais parodymais padėjo pasislėpti G. V., kuris padegė ieškovų butą. Taip yra pažeidžiamas vienas iš pagrindinių baudžiamosios teisės principų - nekaltumo prezumpcija (BPK 44 str. 6 d.), taip iš G. V. atimta teisę į teisinga teismą ir tai prieštarauja teisingumui. Kol neišnagrinėta baudžiamoji byla dėl ieškovų buto padegimo ir kalti asmenys įstatymo numatyta tvarka nepripažinti kaltais, nėra pagrindo tvirtinti, kad atsakovės parodymai apie jos brolio buvimo vietą sutrukdė patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi nėra objektyvių įrodymų, jog atsakovės veiksmais tiesiogiai nukentėjusiems buvo padaryta žala, civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.

Atsiliepimas

Ieškovai atsiliepimuose nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nors atsakovė už melagingų parodymų davimą nenuteista, tačiau tai neužkerta galimybės reikalauti iš jos padarytos neturtinės žalos, kurią ji padarė nusiklastamais veiksmais, atlyginimo. Dėl atsakovės tyčinių veiksmų duodant melagingus parodymus buvo trukdoma ikiteisminio tyrimo pareigūnams atlikti reikiamus veiksmus, jie turėjo papildomai tikrinti versijas, kviesti ieškovus į papildomas apklausas, ieškovai kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo kontrolės. Dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje, kurioje įtarimai pareikšti G. V., ieškovai patyrė papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, įtampą, pastovų nerimą, dideles kančias, pablogėjo sveikata.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais ir visų jų išsamiai nekartoja. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu pagrįstai nustatė, kad atsakovė G. K. 2002-11-11 15.50 val. Rokiškio rajono policijos komisariato patalpose Pramonės g. 9, Rokiškyje, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-00521 apklausiant ją liudytoja apie brolio G. V. buvimo vietą iš 2002-11-08 į 09 d. naktį davė melagingus parodymus apie tai, kad G. V. visą naktį nuo 22.30 val. iki ryto buvęs pas ją namuose (duomenys neskelbtini), tuo ji padarė nusiklastamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d. Nors apakltinamasis Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-31 nuosprendis (b. l. 19-22) įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2008-01-24 nuosprendžiu panaikintas ir byla nutraukta, tačiau tai padaryta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui (b. l. 23-27). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 83-1-00152-05 duomenų, ieškovai šioje byloje buvo pripažinti nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais, buvo apklausiami, davė paaiškinimus, pareiškė ieškinius. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 200-10-07 nutartimi ieškovams ir baudžiamosios bylos nukentėjusiems buvo pripažinta teisė gauti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės, ir jų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti. Šioje nutartyje konstatuota, kad ieškovams neturėtų būti užkertamas kelias pareikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad G. K. iš tikrųjų savo parodymais sutrukdė patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 28-29). Apeliantė apeliaciniame skunde iš esmės neneigia, kad davė žinomai melagingus parodymus apie savo brolio buvimo vietą iš 2002-11-08 į 09 d. naktį (b. l. 86). Įtarimai pareikšti atsakovės broliui G. V. dėl to, kad jis 2002-11-09 apie 01.00 val. tyčia, būdamas neblaivus, keršydamas už apgadintą automobilį, tyčia padegė buto (duomenys neskelbtini) lauko duris, sukėlė gaisrą, kurio metu sudegė ir apdegė buto medinė apdaila, baldai, drabužiai, buitinė technika, kiti daiktai bendros 60 000 Lt vertės, kurio metu O. G. patyrė 3 laipsnio terminį nudegimą ir dėl to 2002-11-19 ligoninėje mirė, G. G. patyrė 1-3 laipsnio terminius odos nudegimus, gelbėdamasis nuo gaisro iššoko pro buto langą, patyrė stuburo juosmeninių II-IV slankstelių lūžius su nugaros smegenų pažeidimu ir to pasekoje įvykus komplikacijoms 2003-03-25 ligoninėje mirė, ieškovas A. G. patyrė 2-3 laipsnio terminius nudegimus, gelbėdamasis nuo gaisro iššoko pro buto langą, patyrė sužalojimus ir buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Tuo G. V. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 5 p., 7 p., BK 135 str. 2 d. 7 p., BK 187 str. 2 d. Baudžiamoji byla neišnagrinėta, nes įtariamas G. V. pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo, dėl jo sulaikymo yra išduotas Europos arešto orderis (b. l. 5).

Neturtinė žala, kurią įstatymas apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertinta pinigais, atlyginama įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Ieškinys kildinamas iš delikto. Deliktinė civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6.246-6.249 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendime ištyrė ginčo išsprendimui svarbią aplinkybę, susijusią su atsakovės neteisėtais veiksmais ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų buvimu, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas ir pagrįstai pripažino, kad ieškovams yra pdaryta neturtinė žala dėl atsakovės neteisėtų nusikalstamų veiksmų. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad atsakovė 2002-11-11 d. 15.50 val. Rokiškio rajono policijos komisariato patalpose, būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-00521 davė melagingus parodymus apie savo brolio G. V. buvimo vietą virš nurodyto ieškovų buto durų padegimo naktį. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Nors atsakovė G. K. įsiteisėjusiu nuosprendžiu ir nepripažinta kalta, tačiau teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą, pripažino, kad ji padarė tyčinį nusikalstimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d. Baudžiamoji byla nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, t. y. ne apeliantę reabilituojančiais pagrindais. Atsakovė savo veiksmais pažeidė ikiteisminio tyrimo, prokuratūros veiklą, teisingumo interesus bei baudžiamojo proceso dalyvių - ieškovų, pripažintų nukentėjusiais, teises ir teisėtus interesus, taip pat liudytojos pareigą duoti teisingus parodymus apie tai, kas žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad ir dėl atsakovės žinomai melagingų parodymų davimo užsitęsė ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje įtarimai pareikšti G. V., kad ieškovai dėl to patyrė papildomus nepatogumus, papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir stresą, turėjo nepagrįstai daug kartų vykti į apklausas, prisiminti ir išgyventi veikos padarymo metu patirtą stresą ir jiems tekusius ypač skaudžius ir neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl artimų žnomių netekties, nebuvo pasiekti jų teisėti lūkesčiai, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti, atlyginta nusikaltimu padaryta žala per įmanomai trumpesnį laiką. Atsakovei davus melagingus parodymus, buvo pradėta tirti ne tik minėta baudžiamoji byla dėl buto padegimo ir iš to kilusių pasekmių, bet ir baudžiamoji byla Nr. 83-1-00152-05 dėl atsakovei G. K. pareikštų įtarimų pagal BBK 235 str. 1 d., kurioje ieškovai vėlgi buvo pripažinti nukentėjusiais ir civiliniais ieškovais, buvo priversti vykti į papildomas apklausas, rašyti skundus ir prašymus, ir tokiu būdu vėl grįžti prie patirtų neigiamų išgyvenimų, patirti stresą, nepatogumus, jaustis pažemintais, dvasiškai sukrėstais.

Šalies argumentai

Apeliantė teisingai nurodo, kad tol, kol baudžiamojoje byloje dėl ieškovų buto padegimo kaltas asmuo ar asmenys įstatymo numatyta tvarka nenuteisti, nėra pagrindo tvirtinti, kad būtent apeliantės brolis G. V. padarė virš nurodytą nusikalstamą veiką. Tačiau baudžiamoji byla, kurioje jam pareikšti įtarimai, neišnagrinėta ir kalti asmenys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenuteisti iš dalies būtent dėl to, kad atsakovės melagingi parodymai apie jos brolio buvimą vietą užtikrino jo alibi ieškovų buto durų padegimo metu, tuo buvo palengvinta galimybė jam pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, buvo sutrukdyta objektyviam ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbui operatyviai nustatant tikruosius minėtus nusikaltimus padariusius asmenis, jei, kaip teigia apeliantė, jos brolis yra nekaltas (2008-10-07 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje NR. 83-1-00152-05). Tačiau aplinkybės, kad apeliantė žinomai melagingus parodymus baudžiamojoje byloje davė būtent įtariamojo G. V. interesais, kad jie buvo nukreipti prieš nukentėjusius ir kad būtent tai įtakojo ikiteisminio tyrimo ilgesnę trukmę, nusikaltimo neištyrimą iki šiol, yra nepaneigtos. Todėl buvo teisinis ir faktinis pagrindas pripažinti, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė neturtinę žalą. Nustatant žalos dydį atsižvelgta į tai, kad baudžiamojo proceso dalyvių teisės, teisėti interesai yra tik fakultatyvinis nusikaltimo sudėties objektas, kad atsakovė melagingai nurodė savo brolio buvimo vietą baudžiamojoje byloje bei kad nusikaltimo, dėl kurio duoti melagingi parodymai, pasekmės itin sunkios ieškovams. Teismas sutinka su Rokiškio rajono apylinkės teismo nustatytu neturtinės atsakovės ieškovams padarytos žalos dydžiu 1500 Lt kiekvienam ieškovui.

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui A. G. išlaidos 400 Lt (b. l. 101) bei išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos valstybei iš atsakovės (b. l. 89, CPK 88 str. 1d. 3, 7 p., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. K. (a. k(duomenys neskelbtini) 405 (keturis šimtus penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija: Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė