Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „L. B.“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme 2022-05-06 gautas atsakovės A. B. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovė nurodo iš esmės sutinkanti su ieškinio reikalavimais, prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis 36 mėnesiams, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalimi, atsakovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pripažinti ieškinį. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčija skolos buvimo fakto ir dydžio, teismas surašo sutrupintus sprendimo motyvus.

Iš byloje esančios nuomos sutarties, turto perdavimo–priėmimo akto matyti, kad UAB „B“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovė 2020-11-09 sudarė nuomos sutartį Nr. BK-024256 (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu pradinė kreditorė 13 mėnesių terminui išnuomojo atsakovei televizorių „Kruger&Matz“, modelis KM0232-S, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti 23,99 EUR nuomos mokestį. Išnuomotą prekę pradinė kreditorė perdavė atsakovei 2020-11-12. Pradinė kreditorė 2021-01-27 siuntė atsakovei pretenziją, ragindama atsakovę sumokėti susidariusį 95,96 EUR įsiskolinimą. Pretenzijoje pradinė kreditorė nurodė, kad atsakovei neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, nuomos sutartis bus nutraukta dėl jos esminio pažeidimo.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė reikalavimo teises, kylančias iš nuomos sutarties, 2021-06-11 Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 ir Priedu Nr. 1 perleido ieškovei. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2021-06-16 pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nei iki nuomos sutarties termino pabaigos (2021-10-12), nei po termino pabaigos, neapmokėjo susidariusio įsiskolinimo ir negrąžino išnuomoto daikto ieškovei.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančio Priedo Nr. 1 prie 2021-06-11 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-06/01 matyti, kad pagal nuomos sutartį atsakovės skola sudaro 297,87 U. A. nei iki nuomos sutarties termino pabaigos (2021-10-12), nei po termino pabaigos, neapmokėjo susidariusio įsiskolinimo ir negrąžino išnuomoto daikto ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus aplinkybę, kad atsakovė pripažįsta tiek skolos buvimo faktą, tiek skolos dydį, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pripažintinas pagrįstu, ieškovei iš atsakovės priteistina 297,87 EUR skola.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 134,04 EUR delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,25 procento delspinigių normą už kiekvieną uždelsta atsiskaityti dieną.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos nuomos sutarties specialiose sąlygose nustatyta, kad vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu ieškovė iš pradinės kreditorės įgijo reikalavimo teisę ne tik į pagrindinę skolą, bet ir į netesybas (1.3 punktas). Ieškovė delspinigius apskaičiavo, taikydama mažesnę, nei nuomos sutartyje nustatytą, delspinigių normą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė neįvykdė prievolės dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 134,04 EUR delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (431,91 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 260 EUR bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 18 EUR žyminis mokestis ir 242 EUR už advokato teisines paslaugas (ieškinio parengimą). Ieškovė pateikė teismui patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Atsakovė prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad skola susidarė dėl atsakovės prastos finansinės padėties.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinas 18 EUR žyminis mokestis.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Rekomendacijose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau tokių išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Nepaisant to, visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatytų maksimalių dydžių. Vos dėlto, įvertinus byloje keliamų klausimų sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ieškovės veiklos pobūdį – profesionalus skolų išieškojimas, aplinkybę, kad ieškovės pateiktas ieškinys yra tipinis, šabloninio pobūdžio, taip pat aplinkybę, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija pusę prašomos priteisti ieškinio sumos, teismo vertinimu nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas šias išlaidas sumažinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės pusę ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 121,00 Eur.

Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012). Atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių itin reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais, nes sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos.

Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo išdėstyti sprendimo vykdymą 36 mėnesiams, tokį prašymą grindžia savo sunkia finansine padėtimi. Teismui patikrinus viešai prieinamus Valstybinio socialinio fondo valdybos duomenis, nustatyta, kad atsakovė nedirba. Patiktus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad pareiškėja nuomos sutarties pagrindu gyvena socialiniame būste, priklausančiame Vilniaus miesto savivaldybei, augina du nepilnamečius vaikus, turi skolų skirtingiems kreditoriams. Šios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsakovės materialinė padėtis yra pakankamai sunki. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė dėl atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą prieštaravimų nereiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms, manytina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovės prašomam terminui nepažeis atsakovės ir ieškovės interesų pusiausvyros ir šalių lygiateisiškumo principo.

Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimas išdėstomas dalimis, nustatant, kad atsakovė priteistą bendrą 570,91 Eur skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų sumą sumokės lygiomis dalimis per 36 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo, pirmus 35 mėnesių iki mėnesio paskutinės dienos sumokėdama ieškovei po 15,85 Eur, o paskutinį mėnesį – 5 procentų metines procesines palūkanas, susikaupusias iki visiško sprendimo įvykdymo, ir 16,16 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tenkančios atsakovei, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), valstybės naudai iš atsakovės priteisiama 13,44 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „L. B.“, juridinio asmens kodas 302528679, 297,87 EUR skolos, 134,04 EUR delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (431,91 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 139 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Šiuo teismo sprendimu priteistos bendros 570,91 EUR skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 431,91 Eur sumos mokėjimą išdėstyti, nustatant, kad per 36 mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo atsakovė A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi sumokėti ieškovei UAB „L. B.“, juridinio asmens kodas 302528679, į ieškovės nurodytą banko sąskaitą, pirmus 35 mėnesius kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos po 15,85 EUR, o paskutinį mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos – 16,16 EUR ir 5 procentų metines procesines palūkanas, susikaupusias iki visiško sprendimo įvykdymo

Priteisti iš atsakovės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,44 EUR pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.