- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-800-467/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02295-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- T. D., viešajai įstaigai FK, „Vilniaus vytis“
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams viešajai įstaigai FK „Vilniaus vytis“ ir T. D. dėl skolos, nepagrįsto praturtėjimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. sausio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2019 m. vasario 28 d. patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovo VšĮ FK „Vilniaus vytis“ nesumokėto ieškovo naudai už laikotarpius nuo 2017-01-01 iki 2018-06-07 - 12 454,80 EUR nuomos mokesčio; nuo 2018-06-07 iki 2018-08-21 - 1 827,68 EUR dydžio nepagrįstą praturtėjimą (nepagrįstai sutaupytas lėšas) ir 5 procentų sutaupytų lėšų palūkanas (19 EUR); 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; neesant galimybės nukreipti išieškojimą į VšĮ FK ,,Vilniaus vytis“, prašomą priteisti įsiskolinimą subsidiariai priteisti iš atsakovo T. D..
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovas VšĮ FK „Vilniaus vytis“ 2014-02-11 sudarė negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį. Šiuo metu atsakovo VšĮ FK „Vilniaus vytis“ skola, susidariusi dėl nesumokėto nuomos mokesčio nepriemokos už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2018-06-07 (įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-504-603/2018, kuria nutraukta nuomos sutartis)., yra 12 454,80 EUR Atsakovas nuomotų patalpų ieškovui laiku negrąžino, todėl nuo 2018-06-07, kuomet priimta ir įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje 2A-504-603/2018, iki 2018-08-21, kuomet pasirašytas patalpų perdavimo aktas, sutaupė sumą, kuri lygi nuomos mokesčio dydžiui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Patikslintu ieškiniu ieškovas reikalavimą subsidiariai reiškia ir VšĮ FK „Vilniaus vytis“ vadovui T. D., esant jo nesąžiningiems veiksmams, sukeliantiems civilinę atsakomybę, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2018-09-05 laikinosios apsaugos priemonės atsakovui buvo panaikintos, o jau 2019-02-04 po antstolio Vitalio Milevičiaus patvarkymo buvo žinoma, kad jokių piniginių lėšų banko sąskaitoje bei transporto priemonių atsakovas nuosavybės teise nebeturi.
4. Ieškinio užtikrinimui papildomai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo T. D. atžvilgiu, areštuojant ieškinio sumą atitinkančius kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir/ar esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo pateikta vykdyti antstoliui, kuris areštavo atsakovui VšĮ FK ,,Vilniaus vytis“ priklausantį turtą ir nustatė, jog atsakovas neturi jokio nuosavybės teise priklausančio turto ir piniginių lėšų banko sąskaitoje. Laiko, kad, nepadidinus taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apimties, kyla reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 5 d. nutartimi ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - nutarė areštuoti atsakovui T. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Šio turto nesant ar jo nepakankant, likusiai sumai areštuoti atsakovui T. D. priklausančias pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovą T. D. ir / ar trečiuosius asmenis, neviršijant 14 301,48 EUR sumos.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, o, įvertinus ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes - kad atsakovas VšĮ FK „Vilniaus vytis“ nebeturi nuosavybės teise priklausiusių transporto priemonių, kurios ankstesnėmis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuotos, bei laikinosiomis apsaugos priemonėmis apribotų piniginių lėšų banko sąskaitoje 17 310,89 EUR sumai, yra pagrindas spręsti ir apie galimą atsakovo direktoriaus, pasirašiusio 2018-08-21 susitarimą, nesąžiningumą.
7. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-38694-534/2017 (nutartis įsiteisėjusi) tenkino antstolės Virginijos Meškauskienės prašymą dėl baudos skyrimo ir skyrė VšĮ FK „Vilniaus vytis“ vadovui T. D. 100 EUR baudą valstybės naudai už antstolės Virginijos Meškauskienės reikalavimų nevykdymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, ir šios aplinkybės leidžia iš dalies charakterizuoti atsakovą VšĮ FK „Vilniaus vytis“ ir jo vadovą T. D. sąžiningumo aspektu bei spręsti dėl galimo atsakovų nesąžiningumo ir siekio vengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas T. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
9. Apeliantas nurodo, kad aplinkybė, jog atsakovas VšĮ FK „Vilniaus vytis“ nevykdo susitarimo su ieškovu, nesudaro pagrindo spręsti apie galimą atsakovo T. D. nesąžiningumą, siekiant apsunkinti ar padaryti neįmanomu ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas T. D. buvo VšĮ FK „Vilniaus vytis“ direktoriumi iki 2018 m. lapkričio 30 d., o nuo 2018 m. gruodžio 1 d. VšĮ FK „Vilniaus vytis“ vadovu paskirtas B. R. B.. Iki atsakovo T. D., kaip VšĮ FK „Vilniaus vytis“ vadovo, įgaliojimų pabaigos VšĮ FK „Vilniaus vytis“ iš esmės laikėsi susitarime išdėstytų įsipareigojimų ir šalių sutarto mokėjimų grafiko, o nežymūs vėlavimai, sąlygoti tuo metu buvusios sunkios finansinės padėties, negali būti laikomi nesąžiningais T. D. veiksmais.
10. Apeliantas teigia, kad pajamos, gautos pardavus atsakovo VšĮ FK „Vilniaus vytis“ turtą (automobilius) ir banko sąskaitose buvusios piniginės lėšos, buvo panaudotos atsiskaitymams su įstaigos kreditoriais, įskaitant įsipareigojimų pagal susitarimą su ieškovu vykdymui. Šią aplinkybę įrodo byloje pateikti atsakovo VšĮ FK „Vilniaus vytis“ mokėjimai ieškovui. Nors atsakovas VšĮ FK „Vilniaus vytis“ šiek tiek vėlavo mokėjimus atlikti, tačiau jie buvo vykdomi, kas įrodo, jog nebuvo vengiama atsiskaitymo su ieškovu, bet priešingai, imamasi visų įmanomų priemonių atsiskaitymo galimybei užtikrinti. Tai paneigia teismo argumentus dėl galimo apelianto nesąžiningumo, juolab, kad šis teismo argumentas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
11. Atsakovo teigimu, prieš du metus atsakovui T. D. skirta bauda kitoje civilinėje byloje negali būti pagrindu taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones šioje civilinėje byloje. Ši bauda nesusijusi su šioje byloje ieškovo reiškiamais reikalavimais ir nesudaro pagrindo spręsti dėl galimo T. D. nesąžiningumo ir (ar) siekio vengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymo.
12. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atmesti atsakovo T. D. skundą kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas geranoriškai sutiko pateikti prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo apribotos atsakovo VšĮ FK ,,Vilniaus vytis“ ir šios įstaigos direktoriaus valdymo teisės į minimas transporto priemones BMW X5 bei BMW Serie 3, o tuo tarpu atsakovas įsipareigojo sąžiningai ir geranoriškai vykdyti minėtą 2018-08-21 susitarimą, kurį sudarė įstaigos direktorius T. D.. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu 2018-09-05 laikinosios apsaugos priemonės panaikintos atsakovui nuosavybės teise priklausiusioms transporto priemonėms bei piniginėms lėšoms banko sąskaitoje ieškovo prašymu, o jau 2019-02-04 po antstolio Vitalio Milevičiaus patvarkymo buvo sužinota, jog jokių piniginių lėšų banko sąskaitoje bei transporto priemonių atsakovas nuosavybės teise neturi.
Šalies argumentai
13. Ieškovo teigimu, atsakovo, kaip įmonės direktoriaus atžvilgiu, kyla subsidiari atsakomybė dėl nesąžiningais veiksmais kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Nors atsakovas nurodo, jog pajamos, gautos pardavus automobilius, ir banko sąskaitose buvusios piniginės lėšos panaudotos atsiskaitymams su įstaigos kreditoriais, jokių į bylą šias aplinkybes įrodančių dokumentų nėra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
16. Taigi, civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas 2019-01-25 pareiškė ieškinį atsakovui VšĮ FK „Vilniaus vytis“ dėl skolos, delspinigių ir nepagrįsto praturtėjimo priteisimo (ieškinio suma - 15 101,48 EUR). Šio ieškinio užtikrinimui Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavoi atsakovui VšĮ FK „Vilniaus vytis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o, šio turto nesant ar jo nepakankant, likusiai sumai areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir / ar turtines teises, esančias pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, neviršijant 15 101,48 EUR sumos, leidžiant atsakovui mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės bei socialinio draudimo biudžetus bei įvykdyti ieškovo reikalavimus pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
18. Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. vasario 28 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl skolos, nepagrįsto praturtėjimo ir palūkanų priteisimo (ieškinio suma - 14 301,48 EUR), kuriame, be atsakovo VšĮ FK „Vilniaus vytis“, subsidiariu atsakovu įtraukė ir T. D. – buvusį VšĮ FK „Vilniaus vytis“ vadovą. Taigi, iš esmės tas pats ieškinys yra pareikštas dviem atsakovams skirtingais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi jau yra konstatuotas pradinio ieškinio tikėtinas pagrįstumas, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti priešingai, t. y., kad ieškovo patikslintas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
19. Iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas pakankamai aiškiai suformulavo patikslinto ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė patikslinto ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimų, t.y. darytina išvada, kad ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės patikslintas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).
20. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar, netaikius suinteresuoto asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams, nes bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015).
21. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo T. D. atžvilgiu taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje, konstatavęs, kad tokia būtinybė yra atsižvelgiant į ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl atsakovo nesąžiningumo. Atsakovas T. D. atskirajame skunde teigia, kad ieškovas pakankamai nepagrindė, jog atsakovas T. D. yra nesąžiningas, o, netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
23. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo FK „Vilniaus vytis“ buvusio vadovo – atsakovo T. D. atžvilgiu grindžiamas tuo, kad atsakovo T. D. vadovavimo įmonei metu buvo parduotas įmonei priklausantis turtas – automobiliai BMW X5 bei BMW SERIE3, neliko pinigų įmonės sąskaitoje, atsakovas nesilaikė susitarimo sąlygų, vėluodavo atlikti mokėjimus pagal sutartį, o nuo 2019 m. sausio mėn. ir iš viso mokėjimų neatliko. Visi šie veiksmai, kurie pagrįsti byloje esančiais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neabejotinai rodo atsakovo nesąžiningumą.
24. Apeliantas neneigia ir iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad T. D. įgaliojimų metu iki 2018 m. lapkričio 30 d., susitarimas dėl įsiskolinimo mokėjimo, nors ir buvo vykdomas, tačiau pažeidžiant nustatytus terminus. Atsižvelgiant į tai, kad minimas susitarimas buvo pasiektas T. D. iniciatyva, ieškovui geranoriškai sutinkant, nevisiškai tinkamas savo paties inicijuoto susitarimo vykdymas pagrįstai gali būti vertinamas kaip nesąžiningas. Be to, nors apeliantas ir nurodo, kad jo vadovavimo metu lėšos, gautos už parduotas atsakovo transporto priemones, buvo panaudotos atsiskaitymui su ieškovui, tačiau tokių duomenų nepateikia. Priešingai, iš civilinės bylos duomenų matyti, kad iš atsakovo FK „Vilniaus vytis“ kasos T. D. buvo išmokėtos pinigų sumos, kaip atsiskaitymas su darbuotoju, atskaitingu asmeniu, kas patvirtina ne lėšų sumokėjimo ieškovui faktą, o lėšų išmokėjimo apeliantui faktą.
25. Taigi, šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas teigti dėl galimų atsakovo T. D. nesąžiningų veiksmų tikslu slėpti įmonės turtą ir/ar sąmoningai jį mažinti, kas sudarė pagrįstą pagrindą pirmosios instancijos teismui taikyti ieškovo prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
26. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog prieš dvejus metus taikyta teismo nuobauda kitoje nesusijusioje civilinėje byloje nagrinėjamu atveju nėra tiesiogiai teisiškai reikšminga, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsižvelgė į ją, kaip į charakterizuojančią atsakovo T. D. nesąžiningumą aplinkybę, konkrečiu atveju.
27. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pakankamo ir pagrįsto pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.