Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., Juridinių asmenų registro (toliau – Registras) duomenimis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) direktorius, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje.

Be to, A. B., Registro duomenimis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, per nustatytą laikotarpį nepateikė Registro tvarkytojui 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje.

Šiais veiksmais A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, kad įmonės veikla sustabdyta 2018 metais. Buhalteriją vedė įmonės pasamdyta buhalterijos įmonė, t. y. MB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi veiklą sustabdė, tai negalvojo, kad kažką dar papildomai reikia teikti, viską patikėjo sutvarkyti buhalterei. Nebuvo įmonės, nieko nevykdė, niekas neperspėjo, kad kažko nepateikė. Jis vykdo kitus verslus, todėl praleido terminą. Jeigu būtų žinojęs, tai viskas kitaip būtų, jis visada vykdo savo prievoles. Tai buvo ne specialus siekis paslėpti ar išvengti kažko, paprasčiausias nežinojimas. Kiek bendrauja su VMI ar SODRA, niekad nieko panašaus nebuvo, nes jeigu artėja kažkoks terminas, tai visuomet praneša papildomai. Registrų centras turi visus duomenis, galėjo bent žinutę, pranešimą parašyti, kad turi tokią prievolę, ir būtų viską susitvarkę. Kai viską sužinojo, tai kreipėsi į buhalterijos bendrovę ir viską sutvarkė, pateikė tuščias ataskaitas, nes įmonė veiklos nevykdo, nesupranta, kam tai aplamai reikalinga, buhalterijos įmonė irgi neseka kiekvieno termino tų įmonių, kurių veiklą nutraukta. Jo klaida, turėjo sekti viską, nors ir neveikianti įmonė, nepateikė laiku ataskaitų, bet nebuvo nuslėptų duomenų, kurie turėtų esminę reikšmę. Juridinių asmenų registrą informavo, kad nevykdo veiklos, nei viena iš kitų institucijų neturi pretenzijų. Nebuvo priimtas sprendimas dėl prievolės panaikinimo po veiklos sustabdymo, neturėjo kontakto su Registrų centru, tai buvo nežinojimas. Vienąkart per metus teikiamas dokumentas, net nesusimąstė, kad jis gali dar būti teikiamas ir kad gali atleisti nuo prievolės, mano, tai buvo institucijų nesusikalbėjimas, nes visus duomenis visada teikia laiku. Dabar jau pateiktos ataskaitos, prievolė atlikta.

Tyrimo metu A. B. paaiškinimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir A. B. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3).

VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2009 m. sausio 16 d. yra A. B., Registrų centre įmonės vadovu registruotas nuo 2009 m. sausio 26 d. Juridinio asmens vardu veikia vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., o pabaiga – gruodžio 31 d. Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir 2019 m. nebuvo pateikti (b. l. 4-9).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktus juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jei įstatymai nenumato kito termino. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsnis nustato, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktą bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Be to, ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turi vykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. ABĮ 58 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Vadinasi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinis finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m. turėjo būti paruoštas ir patvirtintas per keturis mėnesius nuo 2018 m. gruodžio 31 d., t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d., o per 30 dienų metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2018 m. turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, iki 2019 m. birželio 1 d. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinis finansinių ataskaitų rinkinys už 2019 m. turėjo būti paruoštas ir patvirtintas per keturis mėnesius nuo 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. iki 2020 m. balandžio 30 d., o per 30 dienų, iki 2020 m. birželio 1 d., metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2019 m. turėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Numatytais laikotarpiais bendrovės vadovas buvo A. B., todėl jam tenka atsakomybė už įstatymų nuostatų tinkamą nevykdymą. Darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytos aplinkybės pasitvirtino, nes A. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, t. y. atsakingu asmeniu už teisingų ir laiku pateiktų duomenų pateikimą Registro tvarkytojui, nesilaikė įstatyminio reglamentavimo, ir bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 m. ir 2019 m. nepateikė nustatytu laiku. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė už jo padarymą kyla nepriklausomai nuo to, ar kilo kokių nors padarinių, taip pat neatleidžia nuo atsakomybės ir pavėluotas minėtų dokumentų pateikimas. Todėl A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

Pretenzija, kad registrų tvarkytojas galėtų įspėti įmones apie būtinumą pateikti dokumentus, laikytina nepagrįsta. Teismų praktikoje sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ne kartą pasisakyta, kad įstatymų leidėjas nenumatė teisės aktuose jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2003 m. gruodžio 12 d. įstatymo redakcija) 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas finansines įmonės ataskaitas ir metinį pranešimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) skelbti viešai Juridinių asmenų registre. O pagal šio įstatymo 28 straipsnio (2016 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija) nuostatas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui pirmiausiai atsako įmonės vadovas. Be to, šiame straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis šių pareigų arba netinkamai jas vykdantis, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Vertinant šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-46-489/2020).

A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai galisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 Eur iki 3 000 Eur. Skirdamas administracinę nuobaudą A. B., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pavojingumą bei pobūdį (finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti už dvejus metus), į tai, kad nėra A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad bendrovė Juridinių asmenų registrų tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų rinkinius iki tol teikdavo laiku, A. B. už padarytus administracinius nusižengimus skirtinos ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, atitinkančios straipsnio sankcijose numatytų baudų minimumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 20125675858.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.