- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-03
- Bylos Nr.
- I-91-624/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01181-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Daivai Visockytei, nedalyvaujant pareiškėjai R. B. ir jos atstovui Albertui Kručkauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NTA prie ŽŪM, Tarnyba), 199 000 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,19 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra vienbutis gyvenamasis namas. Su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu 0,19 ha ploto žemės sklypu ribojasi 0,0282 ha laisvas netaisyklingos formos valstybinis žemės plotas, kuriame nėra galimybės suformuoti atskiro, savarankiškai funkcionuojančio racionalių ribų žemės sklypo. Pareiškėja 2011-11-16 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu leisti pradėti rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, su tikslu padidinti esamą žemės sklypą ne daugiau kaip 6 arais (prijungiant įsiterpusį sklypą), kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-03-16 rašte konstatavo, kad įsiterpęs sklypas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, jis įsiterpęs tarp pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, valstybinės reikšmės miško ir pravažiavimo kelio bei pateikė prašymą NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pritarti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjos žemės sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje ne daugiau kaip 6 arais, prijungiant įsiterpusį sklypą. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2012-04-18 raštu pritarė dėl žemės sklypo plano rengimo, siekiant padidinti žemės sklypo plotą apie 290 m² iš rytinės žemės sklypo pusės (nepažeidžiant valstybinės reikšmės miško ribos) laisvoje valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012-04-27 įsakymu Nr. A30-1398 leido rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekiant esamą 16 a žemės sklypą padidinti iki 18,82 arų prie jo prijungiant 0,0282 ha ploto įsiterpusį sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-04-24 įsakymu išdavė pareiškėjai žemės sklypo plano rengimo reikalavimus. Pareiškėja savo lėšomis parengė žemės sklypo planą, kuris nustatyta tvarka buvo suderintas su NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-10-08 įsakymu Nr.30-1938 patvirtintas. Pareiškėja buvo priversta savo lėšomis atlikti visus privalomus matavimus bei kitus veiksmus, suformuoti ir atitinkamai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre įsiterpusį sklypą. Pareiškėja 2012-11-30 kreipėsi į NŽT prie ŽŪM su prašymu leisti rinkos kaina įsigyti įsiterpusį sklypą. NŽT prie ŽŪM atsisakė parduoti šį sklypą ir nurodė, kad į sklypą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą bus atkurtos nuosavybės teisės. Pareiškėja teigia, kad NŽT prie ŽŪM savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) sukėlė jai itin didelę žalą ir nuostolius, užkirto kelią pasinaudoti teise įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, paneigė pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Mano, kad šiuo atveju yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Pažymėjo, kad šiuo atveju ginčo dėl to, kad žemės sklypas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką ir gali būti prijungtas prie pareiškėjos žemės sklypo, nėra. Pareiškėja atliko visus būtinus veiksmus, kad įsiterpęs sklypas galėtų būti prijungtas prie jos žemės sklypo. Todėl NŽT prie ŽŪM turėjo pareigą priimti sprendimą ir leisti jai įsigyti įsiterpusį žemės sklypą. Nutarimo dėl žemės sklypų pardavimo 2.15 p. įtvirtinta NŽT prie ŽŪM teisė leisti pareiškėjai įsigyti įsiterpusį žemės sklypą negali būti aiškinama kaip NŽT prie ŽŪM diskrecija pasirinkti – leisti ar neleisti pareiškėjai pasinaudoti nutarime įtvirtinta teise. NŽT prie ŽŪM turi pareigą užtikrinti, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti jai įstatymais ir teisės aktais suteikiamą teisę įsigyti įsiterpusį sklypą. Tokią išvadą daro vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Konstitucinio Teismo praktika ir išaiškinimais, tarptautiniais teisės aktais. NŽT prie ŽŪM nepriimdama sprendimo dėl įsiterpusio sklypo įsigijimo pareiškėjos naudai, neveikė įstatymų nustatyta tvarka, pažeidė Konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų viršenybės principą, tokie jos veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti CK 6.246 str. 1 d. prasme. Pareiškėja patyrė žalą, kurią sudaro tiesioginiai nuostoliai (turėtos išlaidos), netiesioginiai nuostoliai (prarastos galimybės vertė) ir neturtinė žala. Dėl neteisėtų NŽT prie ŽŪM veiksmų (nepagrįsto atsisakymo leisti įsigyti įsiterpusį sklypą), pareiškėja patyrė 189 000 Lt netiesioginių nuostolių, kurie pasireiškė kaip prarastos galimybės prisijungti įsiterpusį sklypą praradimas. Patirti netiesioginiai nuostoliai atitinka žemės sklypo, padidinto įsiterpusiu sklypu, ir žemės sklypo, nepadidinto įsiterpusiu sklypu, vertės skirtumą, sumažintą įsiterpusio sklypo rinkos verte (118 000 Lt). Pareiškėja dėl neteisėtų NŽT prie ŽŪM veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais dvasiniais ir emociniais išgyvenimais, ji tikėjosi, kad turės galimybę įsigyti įsiterpusį sklypą, todėl stengėsi išsaugoti jo aplinką, buvo emociškai prisirišusi prie šio sklypo ir juo rūpinosi kaip tikroji savininkė. Neigiami dvasiniai ir emociniai išgyvenimai pasireiškė kaip dvasinės kančios, patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 Lt. Nurodo, kad egzistuoja akivaizdus faktinis priežastinis ryšys tarp neteisėtų NŽT prie ŽŪM veiksmų ir pareiškėjos patirtų nuostolių. Tiesioginiai nuostoliai kilo dėl to, kad NŽT prie ŽŪM, pripažinusi jos teisę į įsiterpusio sklypo įsigijimą ir leidusi pradėti žemės sklypo plano rengimo procedūras, neleido įsigyti įsiterpusį sklypą, o pareiškėja patyrė išlaidas žemės sklypo plano rengimui ir derinimui. Netiesioginiai nuostoliai kilo dėl NŽT prie ŽŪM neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) atimant galimybę padidinti žemės sklypo plotą ir teisę įsigyti įsiterpusį sklypą. Kitų galimybių padidinti žemės sklypą ji neturi dėl objektyvių priežasčių, t. y. laisvos valstybinės žemės, kuri ribotųsi su pareiškėjos žemės sklypu, nėra, atskirti nuo kito privataus žemės sklypo 0,0282 ha žemės plotą taip pat nėra jokios galimybės. Neturtinę žalą tiesiogiai sąlygojo NŽT prie ŽŪM suformuoti pareiškėjos teisėti lūkesčiai dėl įsiterpusio sklypo įsigijimo ir šių teisėtų lūkesčių šiurkštus paneigimas. Pažymėjo, kad šiuo atveju tarp pareiškėjos patirtos žalos ir nuostolių ir NŽT prie ŽŪM neteisėtų veiksmų egzistuoja teisinis priežastinis ryšys, kuris pareiškėjos teigimu pasireiškia tuo, kad NŽT prie ŽŪM negalėjo nenumatyti aplinkybės, kad sukurdama, o paskui teisėtai paneigdama pareiškėjos teisėtus lūkesčius, sukels jai tiesioginius nuostolius, kurie bus susiję su išlaidomis, būtinomis žemės sklypų planui parengti ir su tuo susijusiems veiksmams atlikti. NŽT prie ŽŪM, būdama apdairus ir pakankamai rūpestingas asmuo, negalėjo nenumatyti ir neįvertinti aplinkybės, kad neteisėtai paneigus pareiškėjos teisėtus lūkesčius ir atėmus iš vienintelę galimybę padidinti žemės sklypo plotą įsiterpusiu žemės sklypu, pareiškėja praras galimybę padidinti žemės sklypo plotą, kad tai neabejotinai lems prarastos galimybės nuostolių atsiradimą. NŽT prie ŽŪM taip pat negalėjo neatsižvelgti į tai, kad paneigdama pareiškėjos teisėtus lūkesčius gali sukelti ir neabejotinai sukels neturtinę žalą, pasireiškiančią per neigiamus fizinius ir emocinius išgyvenimus (I tomas, b. l. 1-11).
Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT prie ŽŪM, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius vykdo nuosavybės teisių atkūrimą į buvusios savininkės A. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) viensėdyje. Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą padavė buvusios savininkės anūkė E. L., kurios paveldėtojas yra I. L. (I. L.). 2013-02-26 sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-371 nuspręsta Vilniaus miesto skyriaus vedėjui vykdyti valstybinės žemės sklypo grąžinimo natūra mirusios E. L. vardu procedūras. NŽT prie ŽŪM 2013-02-28 raštu Nr. 1PAV-(1.8)-131 2 p. pavedė Vilniaus miesto skyriui informuoti pareiškėją apie atsisakymą parduoti žemės sklypą, kuris 2013-03-08 raštu informavo pareiškėją apie atsisakymą parduoti žemės sklypą. NŽT prie ŽŪM 2013-03-13 sprendimu Nr. 49S-219 atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą E. L.. Mano, kad pareiškėjos pageidaujamas įsigyti sklypas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos. Žemės sklypas nebuvo įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės) ar miško plotų, todėl neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos‘‘ 2.15 punkte įtvirtintų sąlygų. Žemės plotas, neatitinkantis įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, negali būti parduodamas be aukciono privataus žemės sklypo savininkui. Todėl NŽT prie ŽŪM nustačiusi aplinkybę, kad pareiškėjos pageidaujama pirkti Lietuvos valstybės teritorija neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, tęsdama pradėtą suformuoto žemės sklypo pardavimo procedūrą pareiškėjai, būtų nesilaikiusi teisės aktų reikalavimų. Dėl žalos atlyginimo nurodo, kad žala yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, o kadangi ji nėra preziumuojama, žalą ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėja, kuri skunde nenurodo kaip pasireiškė jos tiesioginiai nuostoliai ir nepateikia jokių juos pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėja netiesioginių nuostolių patyrimą grindžia prarastos galimybės pinigine verte, tačiau šis institutas taikomas tik tuomet, kai tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai preliminariosios sutarties pagrindu. Tuo atveju, jeigu vis dėlto prarastos galimybės piniginės vertės institutas būtų taikomas sprendžiant klausimą dėl valstybinės institucijos deliktinės atsakomybės, tam turėtų egzistuoti būtina sąlyga šio instituto taikymui – reali galimybė. Ikisutartinės atsakomybės taikymo kontekste bendriausia prasme ,,galimybė“ turėtų būti aiškinama kaip šansas gauti tam tikros naudos arba išvengti tikėtinos žalos padarymo. Tačiau teisinėmis priemonėmis gali būti ginama tik teisėta galimybė. Šiuo atveju teisėta galimybė pareiškėjai įsigyti nuosavybėn žemės sklypą būtų egzistavusi tik tuo atveju, jeigu minėtas žemės sklypas iki suformavimo būtų atitikęs įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėja neturėjo realiai egzistuojančios teisėtos galimybės, mano, kad pažeidimo nebuvo, todėl pareiškėjos padėtis nepablogėjo tiek, kad būtų galimi netiesioginiai nuostoliai grindžiami kaip prarastos galimybės piniginė vertė. Priešingu atveju pareiškėja nepagrįstai praturtėtų. Neteisėtumui CK 6.271 str. prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėja neįrodė NŽT prie ŽŪM neteisėtų veiksmų, nes tik pripažinus neteisėtais NŽT prie ŽŪM sprendimus būtų galima konstatuoti neteisėtus tarnybos veiksmus. Pažymėjo, kad pareiškėja skunde nepateikė jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, kad ji tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, kad pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pareiškėja tik deklaratyviai nurodo, kad NŽT prie ŽŪM negalėjo neatsižvelgti į tai, kad paneigdama pareiškėjos teisėtus lūkesčius, gali sukelti ir neabejotinai sukels neturtinę žalą, pasireiškiančią per negatyvius fizinius ir emocinius išgyvenimus. Nenustačius civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, negali būti tenkinamas skundas dėl žalos atlyginimo (II tomas, b. l. 35-41).
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi jame išdėstytais argumentais.
Skundas netenkinamas.
Kaip nustatyta atsakovės atstovės paaiškinimu ir pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėja R. B., kuriai asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,19 ha ploto žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu (I tomas, b. l. 13-15), 2011-11-16 prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir prašė leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekiant padidinti jau priklausantį žemės sklypą ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų (I tomas, b. l. 17). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2012-03-16 rašte Nr. A51-15870-(2.14.2.12-MP8) nurodė, kad prašyme nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, šis sklypas yra įsiterpęs tarp R. B. priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), valstybinės reikšmės miško ir pravažiavimo kelio. Atsižvelgdamas į tai, kad Tarnybos direktorius įgaliojo teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėją pasirašyti dokumentus ir atlikti veiksmus, susijusius su valstybinės žemės patikėtinio funkcijų įgyvendinimui rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir prašė pritarti bei priimti sprendimą dėl sklypo padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje (I tomas, b. l. 18). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2012-04-18 raštu nurodė neprieštaraujantis R. B. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano rengimui, padidinant žemės sklypo plotą apie 290 kv. m iš rytinės žemės sklypo pusės (nepažeidžiant valstybinės reikšmės miško ribos) laisvoje valstybinėje žemėje (I tomas, b. l. 19-20). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012-04-27 įsakymu Nr. A30-1398 leido pradėti rengti pareiškėjos žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, siekiant jį padidinti ne daugiau kaip 6 arais (I tomas, b. l. 21-24). Parengusi planą (I tomas, b. l. 25-30), pareiškėja R. B. 2012-11-30 prašymu kreipėsi į Tarnybą leisti įsigyti įsiterpusį skylą (I tomas, b. l. 31). Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013-03-18 raštu Nr. 49SFN-(14.49.104)-361 atsisakė parduoti R. B. minėtą sklypą, kadangi jis patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusios savininkės A. Z. turėtos žemėvaldos ribas ir buvusios savininkės turto paveldėtojams atkurtos nuosavybės teisės į 282 m² ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 31). Tarnyba 2013-03-13 sprendimu Nr. 49S-219 atkūrė nuosavybės teises į E. L. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0282 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), grąžinant ją natūra (I tomas, b. l. 105).
Pareiškėjai R. B. pradėjus administracinė bylą dėl Tarnybos 2013-03-13 sprendimo Nr. 49S-219 ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2013-03-18 sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-361 panaikinimo ir įpareigojimo parduoti su jai priklausančiu žemės sklypu besiribojantį 0,0282 ha laisvą valstybinės žemės plotą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-09-20 sprendimu jos skundas atmestas kaip nepagrįstas, šis teismo sprendimas Lietuvis vyriausio administracinio teismo nutartimi paliktas nepakeistas (administracinė bylą Nr. I-3284-580/2013, I tomas, b. l. 65-73, 136-144).
Šalies argumentai
Pateiktu skundu pareiškėja teigia, kad dėl Tarnybos, turėjusios pareigą priimti sprendimą leisti jai įsigyti įsiterpusį sklypą, nepagrįsto atsisakymo leisti tai padaryti, patyrė 189 000 Lt netiesioginių nuostolių, pasireiškiančių prarasta galimybe įsigyti laisvą, besiribojančią 189 000 Lt vertės žemę, taip pat 10 000 Lt neturtinę žalą, kurią ji patyrė dėl to, kad prarado galimybę įsigyti įsiterpusią žemę, su kuria ją siejo emocinis ryšys ir kuria rūpinosi kaip tikroji savininkė.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, galima teigti, kad skundas yra nepagrįstas, kadangi vienos iš valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-04-15 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. I-3284-580/2013, be kita ko, pažymėjo, „<...kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės grąžinimas natūra turi prioritetą ne tik prieš kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, bet ir prieš kitų asmenų teises išsipirkti besiribojančius žemės sklypus. Natūra miestų teritorijose nėra grąžinama tik žemė, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, ir žemė, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, Ginčo sklypas nepatenka į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nurodytus žemės naudojimo atvejus, o pretendentas atkurti nuosavybės teises nagrinėjamu atveju neatsisakė susigrąžinti žemės turėtoje vietoje, priešingai, nuo 2003 metų yra išreiškęs valią atgauti visą galimą žemę natūra turėtoje vietoje ir to aktyviai siekia. <...> Nors pareiškėja teigia anksčiau išreiškusi valią įsigyti Ginčo sklypą, tačiau ji tai padarė tik 2012 metais, o kaip jau minėta, nuosavybės teises siekiantis atkurti asmuo to pageidavo nuo 2003 metų. Papildomai pažymėtina, kad atsakovas vykdė įsiteisėjusį 2005 vasario 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas suformuoti trečiajam suinteresuotam asmeniui žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. <...> Byloje nustatyta, kad Ginčo sklypas iš vakarų pusės ribojasi su privačiu pareiškėjai priklausančiu Žemės sklypu, iš pietų ir rytų pusių – su valstybinės reikšmės mišku, iš šiaurės pusės – su nesuformuotu iki 5 m pločio laisvos valstybinės žemės plotu, o už jo su gatve. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Ginčo sklypas būtų laikomas įsiterpusiu tik tuo atveju, jei jį sudarytų siaura juosta, šlaitai ar griovos. Nagrinėjamu atveju taip nėra, todėl Ginčo sklypas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos ir negali būti įsigyjamas ne aukciono būdu. Tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 metais padarė klaidą, vertindami Ginčo sklypo ypatumus ir laikė jį atitinkančiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijus, leido rengti detalųjį planą bei tokį planą patvirtino, nesuteikia teisės pareiškėjai nesilaikyti teisės aktų reikalavimų ir įsigyti Ginčo sklypą be aukciono. Vien detaliojo plano parengimas bei jo patvirtinimas nesukuria pareiškėjai jokių subjektinių teisių į Ginčo sklypą, o tik sudaro procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti. Tokios subjektinės teisės atsirastų, jei pareiškėja būtų sudariusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistruotų viešajame registre.“. Kadangi teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3284-580/2013 nustatyta, kad Tarnyba, priimdama 2013-03-13 sprendimą Nr. 49S-219 dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei 2013-03-18 sprendimu Nr. 49SFN-(14.49.104)-361 atsisakydama pareiškėjai R. B. parduoti greta jai nuosavybės priklausančio žemės sklypo esančią laisvą valstybinę žemę, teisės aktų nepažeidė šių aplinkybių nagrinėjamoje administracinėje byloje iš naujo įrodinėti nereikia (ABTĮ 58 str. 2 d.), t. y. priešingai nei teigia skundu atsakovė, veiksmai, su kuriais pareiškėja sieja jai padarytos žalos atsiradimą, nėra neteisėti. Pažymėtina, kad šioje administracinėje byloje pareikštu skundu nėra prašoma atlyginti nuostolius, galimai atsiradusius rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimui buvo pritarusios Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Tarnybos Vilniaus miesto skyrius.
Netenkinus skundo, nėra pagrindo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinančių dokumentų pareiškėja ir nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.