Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės ir Vitalijos Norkūnaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko,

K. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta jam 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 nutartimi nuosprendis pakeistas) bei visiško sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 9 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo bei 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda.

Į K. Ž. paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas bei atlikta bausmė.

MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš L. B. ir K. Ž. solidariai 277 eurai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, dalyje dėl 872 eurų priteisimo ieškinys atmestas, o dėl 75 eurų priteisimo (dėl sugadintų maisto produktų) paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistojo apeliaciniu skundu nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

5. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas taikė tinkamai.

6. Nuteistasis K. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d., kurios sankcijoje numatytos tokios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė arešto bausmę, nustatydamas jos dydį artimą vidurkiui – 45 paras, kurią subendrino ir paskyrė galutinę subendrintą 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę bei 8 MGL (301,28 eurų) dydžio baudą. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam arešto bausmę, bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kad padarė baigtą apysunkį nusikaltimą, veikdamas tyčia, savanaudiškais motyvais. Teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikaltimą padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvino tai, kad jis savo kaltę dėl padarytos vagystės pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismas taip pat įvertino byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistojo K. Ž. asmenybę – kad veikos padarymo metu buvo teistas 4 kartus, o nuosprendžio priėmimo metu jau ir 8 kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nevedęs, iki suėmimo nedirbo, duomenų apie gydymąsi psichikos ar priklausomybės ligų gydymo įstaigose nenustatyta. Nuosprendžio priėmimo metu jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti K. Ž. paskyrus arešto bausmę, kadangi iš praeitų teistumų jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad yra nelinkęs laikytis nustatytų įstatymų. Apeliacinės instancijos teismas tokioms apylinkės teismo išvadoms visiškai pritaria.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, visas paminėtas aplinkybes apylinkės teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs, pagrįstai nuteistajam paskyrė baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą arešto bausmę. Apeliantą apibūdinantys bylos duomenys rodo, kad švelnesnė bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, kad ir trumpalaikiu, ar trumpesnė arešto bausmė, jam poveikio nedarys ir teismui ją paskyrus, nebus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai. Apelianto nurodomos bausmės – viešųjų darbų, įstatymo numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nėra numatyta, todėl apelianto prašymas dar ir dėl šios priežasties negali būti tenkinamas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent arešto bausmė užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę nuteistajam daryti analogiškas nusikalstamas veikas.

8. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino nuteistajam paskirtas bausmes, nes skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 45 parų arešto bausmę subendrino su jau atlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu. Tačiau teisėjų kolegija šiuos nuteistojo gynėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad įstatymas tiesiogiai nurodo teismo pareigą BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais subendrinti nauju nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę. Be to, įstatymas tiesiogiai nurodo, kad į galutinę subendrintą bausmę teismas turi įskaityti ne tik iš dalies, bet ir visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmę. Nesubendrinęs bausmių pagal BK 63 straipsnio taisykles ir į galutinę subendrintą bausmę neįskaitęs pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės, teismas nepagrįstai pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį.

9. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, K. Ž. padarė iki Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 284 straipsnį, priėmimo. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu, skundžiamu nuosprendžiu K. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė (45 paros arešto) ir ankstesniu nuosprendžiu jam pagal BK 284 straipsnį paskirta bausmė (9 mėnesiai laisvės atėmimo) subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę skiriant 9 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Be to, į K. Ž. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityta pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendį atlikta bausmė, kaip tai numato BK 63 straipsnio 9 dalis. Vadinasi, teismas šioje dalyje baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

10. Taigi šiuo atveju apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41, 54, 61 straipsniuose, nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos, tinkamai taikant baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą.