- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-26
- Bylos Nr.
- e2YT-11483-1185/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03393-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Čėsnienė
- Pareiškėjas
- L. L.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Simona Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. L. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė tėvo V. B. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes jai buvo žinoma, jog tėvas neturėjo piniginių lėšų ir jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, o visą tėvo kilnojamąjį turtą po jo mirties per įstatyme nustatytą terminą priėmė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad tik po to, kai jos mama D. B., kuri santuoką su pareiškėjos tėvu nutraukė (duomenys neskelbtini), kreipėsi į notarą, sužinojo, kad po V. B. mirties kaip palikėjo palikimas liko su pareiškėjos motina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 1987 m. įgyta negyvenamosios patalpos – garažo bokso (duomenys neskelbtini), dalis. Pareiškėja nurodė, kad garažo boksu, nors jis registruotas motinos vardu, visada naudojosi, laikė savo šeimos asmeninius daiktus.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškėja L. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos tėvas V. B., mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro (duomenys neskelbtini) pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėja yra V. B. ir D. B. vienintelė dukra, o pareiškėjos tėvų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad D. B. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – negyvenamoji patalpa – garažo boksas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris įgytas (duomenys neskelbtini) darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. minėtas turtas buvo įgytas V. B. ir D. B. santuokos metu ir buvo jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors ir registruotas tik vieno sutuoktinio D. B. vardu. UAB „Ignitis“ (duomenys neskelbtini) rašto duomenimis šiame objekte laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 9 d. iki 2024 m. birželio 27 d. nebuvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo paslaugų sutartis, elektra nevartojama. Po V. B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nes jo vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo. Pareiškėjos teigimu, po jos tėvo mirties pareiškėja likusį jos tėvo jai žinomą kilnojamąjį turtą perėmė, o nekilnojamuoju turtu, kuris kaip manė, jog priklauso tik jos motinai, valdo ir naudojasi iki šiol.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
7. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja priėmė palikimą po tėvo V. B. mirties, nes ji naudojosi savo tėvo kilnojamuoju turtu bei nekilnojamuoju turtu, jį valdė. Duomenų, jog pareiškėjos mama D. B. būtų prieštaravusi, jog dukra naudotųsi ir valdytų nekilnojamąjį turtą, nėra. Savo valią įgyti turtines teises į atsiradusį palikimą pareiškėja išreiškė aktyviais veiksmais, nes ji turtą valdė savo nuožiūra. Byloje nesant priešingų įrodymų, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Pažymėtina, kad į palikėjo V. B. palikimą niekas daugiau nepretenduoja, todėl laikytina, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Todėl teismas, daro išvadą, kad pareiškėja L. L. priėmė savo tėvo V. B. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą.
8. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja L. L. priėmė savo tėvo V. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).
9. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.