Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieškovei S. M., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Žąsytytei, atsakovui P. M. (P. M.), atsakovo atstovei advokatei Galinai Morozovai, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui P. M. (P. M.), išvadą byloje teikianti institucija, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametė P. M. apklausiama teismo posėdyje patvirtino, jog sutiktų, jei tėtis nuvestų ir parsivestų iš šokių. Nurodė, kad gerai sutaria su tėčiu, ir kartu su juo važiuoja į Vilnių.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškovės siūloma bendravimo su vaiku tvarka. Palaikė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą P. M., gim. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1260-512/2011 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka; nepilnametės P. M. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove; iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteista po 400,00 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės; minėtu sprendimu taip pat nustatyta atsakovo bendravimo du nepilnamete dukra tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2012-05-25 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimas paliktas nepakeistas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimu iš dalies patenkintas P. M. ieškinys ir S. M. priešieškinis, pakeičiant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką. Klaipėdos apygardos teismas 2014-09-11 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-07 sprendimą pakeitė – S. M. priešieškinį atmetė, o P. M. ieškinį patenkino iš dalies – iš esmės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nepakeista, tačiau papildomai nurodyta, jog atsakovė įpareigojama informuoti ieškovą apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, taip pat pranešti kitas svarbias su vaiku susijusias aplinkybes. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką ir padidinti išlaikymo priteistino iš atsakovo nepilnametei dukrai dydį.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2014-04-11 nutartis civilinėje bylje Nr. 3K-3-202/2014).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad iš esmės ieškovė savo ieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo grindžia dviem aplinkybėmis, t. y. jog esant dabartinei atsakovo bendravimo su vaiku tvarkai esminiai nesutarimai kyla dėl to, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, nuosavo būsto Klaipėdoje jis neturi, todėl atvykęs į Klaipėdą, atsakovas apsistoja pas draugą. Tuo tarpu, vaikas nenori su tėvu Klaipėdoje nakvoti pas svetimus žmones. Be to, dukra penktadieniais lanko šokių pamokas, kurios vyksta nuo 17.30 val. iki 19.00 val., t. y. tuo metu, kai teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su dukra laikas – nuo 17.00 val.

Nustatant bendravimo su vaiku tvarką, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir interesus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti. Vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.164 str.). Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 str.), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 7 str. 1 d.), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 str. 1 d.), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 str. 3 d.). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 str. 1 d.).

Įvertinus ieškovės ieškinio, dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo pagrįstumą, nenustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu nustatyta atsakovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka būtų priešinga vaiko interesams. Šią aplinkybę patvirtina ir nepilnametės P. M. duoti paaiškinimai teismo posėdžio metu. Mergaitė nurodė, kad gerai sutaria su atsakovu, jai patinka bendrauti su tėčiu ir kartu su juo vykti į Vilnių, kuriame ji būna ne tik su tėčiu, bet ir su močiute. Atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, jog esminiai nesutarimai tarp šalių kyla dėl to, kad mergaitė nenori su atsakovu Klaipėdoje nakvoti pas svetimus žmones. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad P. M. veiktų prieš vaiko valią, neatsižvelgdamas į jos norus. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas įsiklauso į mergaitės pageidavimus, jų susitikimų metu neverčia dukters kartu nakvoti Klaipėdoje pas nepažįstamus ir svetimus žmonės. Aplinkybė, kad dėl to, jog mergaitė nustatytu atsakovo ir dukros bendravimo laiku, t. y. penkadienį nuo 17.00 val., lanko šokių pamokas, nesudaro pagrindo keisti teismo 2011-11-02 sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Mergaitė patvirtino, kad neprieštarautų, jeigu tėtis ją nuvestų į šokio pamokas ir iš jų parvestų. Atsakovas nurodė, jog tai, kad dukra lanko šokius, nėra pagrindas keisti nustatytą bendravimo tvarką. Byloje nėra jokių duomenų, nenustatyta, kad P. M. netinkamai rūpintųsi dukra. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Tuo tarpu, tėvų, šiuo atveju ieškovės ir atsakovo tarpusavio nesutarimai ar konfliktai neturi riboti vaiko galimybės bendrauti su atsakovu, ir nustatyti mažesnę bendravimo su vaiku tvarką. Teismo nustatytų aplinkybių pagrindu ieškovės ieškinys dalyje dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1260-512/2011 priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį ir priteisti iš atsakovo po 175,00 Eur dydžio išlaikymą. Nurodo, kad 2011-11-02 teismo sprendimu priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį yra nepakankamas, kadangi pasikeitė nepilnametės dukros poreikiai – daugiau lėšų reikia skirti maistui, rūbams, mokyklai, būreliams ir kitoms pramogoms. Atsakovas dukros išlaikymui sutinka mokėti po 150,00 Eur, nurodydamas, kad šiuo metu jo finansinės galimybės neleidžiam teikti jam didesnio dydžio išlaikymą, kadangi yra bedarbis, bet to, turi mokėti būsto paskolą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., byla Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., byla Nr. 3K-7-96/2003).

Nustatyta, jog nuo 2011-11-02 teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei penki metai, šiuo metu nepilnametė dukra P. M. paaugo – yra aštuonerių metų amžiaus, eina į antrą klasę, todėl akivaizdu, kad jos poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, lanko sportinių šokių repeticijas (duomenys neskelbtini). Iš 2016-08-29 UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad maitinimas mokyklos valgykloje kas mėnesį kainuoja apie 30,00 Eur, už šokių pamokas kas mėnesį reikia mokėti 25,00 Eur, taip pat nemažą išlaikymo išlaidų dalį sudaro mokyklos reikmenys, rūbai, promogos. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pripažįsta, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti atsižvelgiama į CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad nuo 2016-05-13 jis registruotas darbo biržoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2016-06-09 pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-05-13 iki 2016-11-04 P. M. bedarbio pašalpa nebus mokama. Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 12 straipsniu, pakartotinis nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimas numatomas nuo 2016-11-05. 2010-02-08 sutarties, sudarytos su AB „DNB“ pagrindu, atsakovas kas mėnesį dengia 247,37 Eur kreditą už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš 2016-10-19 pažymos apie asmens įdarbinimus už 2015-10-01 iki 2016-10-31, kad ieškovė nuo 2016-09-28 neturi darbo. Duomenų apie S. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones byloje nėra. Rašytinių bylos įrodymų pagrindu įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį darytina išvada, kad šalių turtinės padėtys atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus iš esmės laikytinos lygiavertėmis, todėl laikytina, jog šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie dukros išlaikymo. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus, (byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras darbingumo lygis) galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Nors atsakovas nurodė, kad šiuo metu neturi darbo ir yra registruotas darbo biržoje bei kas mėnesį turi mokėti būsto paskolą, tačiau tai nepaneigia jo pareigos teikti nepilnametei dukrai išlaikymą. Trumpalaikis atsakovo finansinės padėties pagerėjimas ar pablogėjimas nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo, teiktino nepilnametei dukrai, dydžio, esant nustatytai aplinkybei, jog nuo 2011-11-02 teismo sprendimo priėmimo padidėjo nepilnametės dukros poreikiai. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma – 175,00 Eur, net nesiekia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis formuojamos teismų praktikos, konstatuotina, kad yra pagrindas iš atsakovo nepilnametės P. M. išlaikymui priteisti po 175,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2016-03-01 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 str., 3.208 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1, 2 d.).

Ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį, o už advokatės paslaugas – 1000,00 Eur. Nagrinėjamoje byloje teismas patenkino 50 procentų ieškinio reikalavimų, vadinasi iš atsakovo ieškovei priteistina 515,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (1031,00 Eur × 50%) (CPK 93 str. 1 d.). Tuo tarpu, atsakovas pateikė duomenis, kad už advokato pagalbą sumokėjo 400,00 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-09-05 sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-3206-14177 jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistina 278,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovo ieškovei priteistini 237,33 Eur. Kadangi ieškovė už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleistas įstatymo, o atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu, todėl žyminis mokestis apmokamas iš valstybės biudežto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1260-512/2011 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai P. M. dydį ir priteisti iš atsakovo P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei P. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-03-01 iki P. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti ieškovei S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės P. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) 237,33 Eur (du šimtus trisdešimt septynis Eur 33 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.