Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo E. B.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl pareiškėjui nuolat sukeliamo streso, išgyvenimų ir pažeminimo, nuolat atliekant sveiku protu nesuvokiamus veiksmus, atsakovė privalo atlyginti jam padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 100 000 Eur suma.

Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojams, tikrinant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateiktus duomenis apie asmens (šeimos) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijas buvo nustatyta, kad 2021-04-27 pareiškėjas pateikė gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, tačiau deklaravo tik savo (gyventojo) turtą ir gautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017-08-21 pareiškėjo prašymo įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą momento pasikeitė jo šeimos sudėtis ((duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka tarp E. B. ir D. S.) Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. birželio 22 d. raštu Nr. 62-5-1378 paprašė pareiškėjo iki 2021 m. liepos 22 d. pateikti sutuoktinės turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2020 m. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog iki nurodytos dienos nepateikus nurodytos deklaracijos, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punktu jis bus išbrauktas iš Sąrašo. Pareiškėjo sutuoktinė E. B. 2021-06-22 raštu Nr. 62-5-1379 buvo informuota, kad jos sutuoktinis yra pateikęs prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą, todėl ir jo šeimos nariai privalo turtą ir pajamas deklaruoti Įstatymo nustatyta tvarka bei paprašė iki 2021 m. liepos 22 d. pateikti turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2020 metus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė šeimos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatomis ir Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 sprendimu Nr. T-218 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 26 punktu, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. liepos 9 d. priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo nusprendė išbraukti D. S. (eil. Nr. 246) iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąrašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-758 „Dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąrašo patvirtinimo“.

Atsakovės nuomone, Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai rėmėsi Įstatyme pateikta šeimos sąvoka, todėl pareiškėjo nurodyti motyvai, jog yra sudaryta ikivedybinė sutartis, kad sutuoktinė Kauno mieste negyvena, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjo sutuoktinė negyvena Kauno mieste, kad yra sudaryta ikivedybinė sutartis, nepaneigia santuokos sudarymo fakto. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 3.105 str. 1 p.). Taigi, nepriklausomai nuo ikivedybinės sutarties sudarymo, taip pat nepriklausomai nuo ikivedybinėje sutartyje nustatyto turto teisinio režimo, nagrinėjamo ginčo atveju abu sutuoktiniai, išlikę santuokoje, privalo laikytis Įstatymo reikalavimų ir deklaruoti šeimos turtą ir pajamas.

Atsakovių teigimu, jos neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o priešingai - tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, tačiau pareiškėjui nedeklaravus šeimos turto (įskaitant gautas pajamas), priėmė pagrįstą sprendimą - išbraukti iš Sąrašo socialinio būsto nuomai. Kadangi, nebuvo jokių neteisėtų atsakovių veiksmų, nebuvo padaryta ir neturtinė žala.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-07-09 įsakymo Nr. A1-513 „Dėl išbraukimo iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo D. S. (eil. Nr. 246) išbrauktas iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąrašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-758 „Dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąrašo patvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. S. Kauno miesto savivaldybės administracijai 2017 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą įrašyti jį į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą bei dokumentus, patvirtinančius jo teisę į socialinio būsto nuomą ir tuo pagrindu jis buvo įrašytas į Sąrašą. Įsakymu pareiškėjas buvo išbrauktas iš Sąrašo, nes nepateikė Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dokumentų, t. y. pareiškėjo sutuoktinės turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos už 2020 metus.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką su E. B.. (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki santuokos sudarymo, pareiškėjas su E. B. buvo sudaręs ikivedybinę sutartį (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas nepateikė šeimos (t. y. sutuoktinės) turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos už 2020 metus. Nesutikimas su ginčijamu sprendimu motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo nuomone, sutuoktinės turtas yra atskirtas ikivedybine sutartimi, todėl negali būti vertinamas sprendžiant klausimą dėl D. S. palikimo ar išbraukimo iš Sąrašo socialinio būsto nuomai. Pareiškėjo teigimu, Kauno miesto savivaldybės administracija nepagrįstai reikalauja pateikti E. B. turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2020 metus.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021-07-01 iki 2022-01-01). Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šio įstatymo paskirtis – nustatyti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principus, finansavimo šaltinius, formas, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. To paties įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punktas nustato, kad asmenys ir šeimos iš asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos, arba dėl svarbių priežasčių (ligos, kai asmuo gydomas stacionare, sužalojimo, nėštumo, likus 70 kalendorinių dienų iki gimdymo, gimdymo ir praėjus 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – 70 kalendorinių dienų), dėl savivaldybės, kurios administracijai pateikė prašymą suteikti paramą būstui išsinuomoti, teritorijoje paskelbtos epidemijos, stichinės nelaimės arba nelaimingo atsitikimo, dėl šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirties, priežiūros ar slaugymo, dėl sulaikymo, suėmimo, arešto atlikimo, dėl Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytų pareigų vykdymo) iki kitų metų birželio 1 dienos nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad asmuo ir šeima, norėdami turėti teisę į socialinio būsto nuomą, privalo kiekvienais metais Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir gautas pajamas. Ir priešingai, asmenys ir šeimos iš turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašų išbraukiami, kai asmuo ar šeima pasibaigus kalendoriniams metams, nepateikė turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, sudaręs santuoką su E. B.. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimą ar gyvenimą skyrium (separaciją), patvirtintą teismo sprendimu, kuomet baigiasi bendras šeimos gyvenimas kaip šeimos funkcionavimo pagrindas ir sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio, nebeprisiima bendrų prievolių, baigiasi sutuoktinių pareigos, t. y. lojalumo, moralinės ir materialinės paramos pareigos, sutuoktiniai netenka paveldėjimo teisės į santuokinį turtą pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.29 str., 3.27 str. 1 d., 3.100 str. 1 d. 5 p., 5.7 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, nepriklausomai nuo aplinkybių, ar pareiškėjas gyvena su sutuoktine kartu, ar atskirai, ar yra sudaręs ikivedybinę sutartį, jis ir E. B. pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį yra laikomi šeima, todėl, norėdami turėti teisę į socialinio būsto nuomą, privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti šeimos turtą ir gautas pajamas, o ne tik deklaruoti savo asmeninį turtą ir gautas pajamas.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta CK trečiosios knygos III dalies 3-jo skirsnio normose. Sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą, tačiau negali savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 3.105 str. 1 p.). Taigi, nepriklausomai nuo ikivedybinės sutarties sudarymo, taip pat nepriklausomai nuo ikivedybinėje sutartyje nustatyto turto teisinio režimo, nagrinėjamo ginčo atveju abu sutuoktiniai, išlikę santuokoje, siekdami turėti teisę į socialinio būsto nuomą, privalo laikytis Įstatymo reikalavimų ir deklaruoti šeimos turtą ir gautas pajamas.

Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies 2 punktu, kuris nustato, kad ne vėliau kaip likus mėnesiui iki einamųjų metų gegužės 1 dienos raštu informuoja paramą būstui išsinuomoti ir išperkamąją būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją gaunančius asmenis ir šeimas apie prievolę Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas), 2021 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 62-2-350 informavo pareiškėją, apie tai, kad asmenys ir šeimos, įrašyti į Sąrašą, kasmet privalo Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas). Asmenys ir šeimos, nedeklaravę Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka turto (įskaitant gautas pajamas) už praėjusius kalendorinius metus iki gegužės 1 d., arba dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino) iki birželio 1 d. iš Sąrašo bus išbraukiami. Taigi, pareiškėjas žinojo, kad iki gegužės 1 d., o dėl svarbių priežasčių - iki birželio 1 d. nepateikus deklaracijos, bus išbrauktas iš Sąrašo.

2021-04-27 pareiškėjas pateikė gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, tačiau deklaravo tik savo (gyventojo) turtą ir gautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017-08-21 pareiškėjo prašymo įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą momento pasikeitė jo šeimos sudėtis ((duomenys neskelbtini) įregistruota santuoka tarp E. B. ir D. S.) Kauno miesto savivaldybės administracija 2021 m. birželio 22 d. raštu Nr. 62-5-1378 paprašė pareiškėjo iki 2021 m. liepos 22 d. pateikti sutuoktinės turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2020 m. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog iki nurodytos dienos nepateikus nurodytos deklaracijos, vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punktu jis bus išbrauktas iš Sąrašo. Pareiškėjo sutuoktinė E. B. 2021-06-22 raštu Nr. 62-5-1379 taip pat buvo informuota, kad jos sutuoktinis yra pateikęs prašymą įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašą, todėl ir jo šeimos nariai privalo turtą ir pajamas deklaruoti Įstatymo nustatyta tvarka bei paprašė iki 2021 m. liepos 22 d. pateikti turto (įskaitant gautas pajamas) deklaraciją už 2020 metus. Pareiškėjas ir jo sutuoktinė E. B. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė 2021-07-02 raštą, nurodydami, kad nesutinka su šiuo reikalavimu.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė šeimos turto (įskaitant gautas pajamas) deklaracijos, vadovaujantis imperatyviomis Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 9 punkto nuostatomis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. liepos 9 d. pagrįstai ir teisėtai priėmė įsakymą Nr. Al-513, kuriuo nusprendė išbraukti D. S. (eil. Nr. 246) iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąrašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-758 „Dėl asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą sąrašo patvirtinimo“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atmetus prašymą panaikinti skundžiamą įsakymą, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus.

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti neturtinę žalą.

Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo pagrindus nustato CK 6.250 straipsnis. Viešoji civilinė atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms, t. y.: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.271 str.). Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, tarp jų ir neturtinę žalą, apibrėžtą CK 6.250 straipsnyje.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – savivaldybės administravimo subjekto priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos (darbuotojų) neteisėtų veiksmų, ar tai, kad priimtas skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei konstatavus, kad skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, Kauno miesto savivaldybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar lėšų gauti socialinei paramai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnis, 5 - 25 straipsniai ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme neįtvirtinta pagal sutartį nusistatyto sutuoktinių turto teisinio režimo sudarant vedybų sutartį tokių sutuoktinių pajamų (ap)skaičiavimo atskirai (savarankiškai) tvarka ir metodika, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.101 straipsniui, 3.102 straipsnio 1, 2 dalims, 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktui, 2 daliai, 3 daliai ir kita, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 19, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms, konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pažymėtina, jog teismas į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipiasi tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto konstitucingumo ir tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas šią proceso teisės normą 2019 m. vasario 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3144-520/2019 pažymėjo, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai abejoti dėl byloje taikytų įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nenagrinėja įstatymų atitikties CK nuostatoms, nes tai nėra priskirta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, taip pat pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 40¹ straipsnio 1 dalį, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu, tačiau tuo atveju, kai taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to prejudicinį sprendimą. Įvertinus byloje nagrinėjamą ginčą, kuris išimtinai susijęs su nacionalinės teisės aktų nuostatų aiškinimu ir taikymu, taip pat konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą skunde nurodytais ar kitais klausimais.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.