Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant : ieškovui R. G., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, atsakovei J. G., institucijos, įtrauktos į procesą išvadai duoti – Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei R. V..

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. G. civilinį ieškinį atsakovei J. G., dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaikui išlaikymo išieškojimo nutraukimo bei naujo priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų esmė :

Teismo posėdyje ieškovas R. G. paaiškino, kad gyvenant su atsakove santuokoje gimė 1999 m. balandžio 19 d. sūnus R. G., o 2001 m. gegužės 19 d. E. G., dėl šio sūnaus kilus abejonėms dėl tėvystės, kreipėsi genetinei ekspertizei atlikti į DNR (giminystės ryšių nustatymo) ekspertizę, dėl ginčytinos tėvystės nustatymo. Ieškovas su atsakove santuoka yra nutraukta 2004 metais, tačiau faktiškai negyvena ir jokių santuokinių ir šeimyninių ryšių nepalaiko nuo 2001 metų liepos mėnesio. Po santuokos nutraukimo sūnų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina - atsakove J. G.. Pažymėtina, kad ieškovo sūnui R. G. nėra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi su motina, kadangi ji yra asocialus asmuo, valkatauja, girtauja, neprižiūri savo trijų nepilnamečių vaikų. Jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Vaikai dėl jų nepriežiūros iš atsakovės ne kartą buvo paimti Vaikų teisių apsaugos skyriaus. 2013 m. balandžio 25 d. Kazlų rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius paėmė iš atsakovės vaikus, kadangi ši jais nesirūpino, girtavo, nebūdavo namuose. Vėliau, tų pačių metų birželį, vėl iš atsakovės buvo paimti vaikai. 2013 metų vasarą sūnus R. G. apsigyveno pas ieškovą jo namuose, esančiuose Kirsnokiškės kaime, 3, Antanavo seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. sausio 16 d. iš atsakovės J. G. paėmė vaikus ir nuo tos dienos sūnus R. G. gyvena kartu su ieškovu jo namuose, o sūnus E. G. buvo patalpintas į Avikilių vaikų tėviškės globos namus, kurtiuose randasi ir šiuo metu. Ieškovas R. G. 2004 m. spalio 29 d. sukūrė naują šeimą, šeimoje šiuo metu augina penkis nepilnamečius vaikus, sūnus U. G., gim. 2004-02-01, L. G., gim. 2005-05-29, R. G., gim. 2009-01-06, P. G., gim. 2010-06-16 ir dukrą V. G., gim. 2013-04-09. Sūnus R. G. puikiai sutaria su ieškovo šeima ir nepilnamečiais vaikais, šeimoje yra mylimas, jam yra sudarytos geros buities ir gyvenimo bei mokymosi sąlygos. Gtyvendamas ieškovo šeimoje, yra pilnai aprūpintas, mokymosi priemonėmis, turi kompiuterį, pagėrėjo jo mokymasis. Vaikas mandagus gerai elgiasi. Šeimoje viskuo aprūpintas. Kai sūnus gyveno su motina, tai buvo apleistas, motina juo nesirūpino, retai lankė mokyklą, motina jo mokslais nesidomėjo. Ieškovo manymu sūnui augti su motina ir patėviu yra nesaugu, be to ji visiškai nepatenkina net būtiniausių sūnaus poreikių. Kai 2014 m. sausio 16 d. gavęs Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą pasiėmė sūnų Ričardą iš mokyklos, liko apstulbęs. Sūnaus kojinės buvo kiauros, drabužiai suplyšę, žiemos metu buvo su pavasarine striuke, be pirštinių, batai netinkami dėvėti. Kai ieškovas nuvyko pas motiną, pasiimti sūnaus drabužių, jų tebuvo vos vienas maišelis, apatinio trikotažo nei kojinių sūnus neturėjo. Šiandien sūnus R. yra aprengtas, pavalgydintas, lanko Antanavo pagrindinę mokyklą, žymiai pagerėjo sūnaus R. mokslai, aktyviai dalyvauja užmokyklinėje veikloje. Sūnui kas mėnesį duoda 50 litų jo asmeninėms išlaidoms. Vasario mėnesį sūnui davėme 30 litų, nes jis vyko su klase į ekskursiją, į Vilnių. Kovo mėnesį mokykloje buvo šimtadienis, skyrėme 30 litų. Pas atsakovę J. G. sūnus beveik nesilanko. Nuo 2013-01-16 sūnus pas atsakovę buvo vos du kartus ir tik labai trumpai. Motina ir patėvis su vaikais nesusitvarko, dažnai kviečiasi vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, kad sudrausmintų vaikus. Nes įpratę, kad motina su patėviu eina savo keliais, o vaikai savo. Norėtų, kad bendravimas motinos su sūnumi būtų nustatytas kas antras mėnesis šeštadienį ir sekmadienį, kad vaikas mažiau matytų geriančius tėvus ir kuo mažiau, patirtų neigiamas emocijas.

Institucijos, įtrauktos į procesą išvadai duoti – Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovė teismo posėdyje davė išvadą (paaiškino), kad visi ieškinio reikalavimai yra pagrįsti, teisėtai pareikšti, todėl vaiko interesais turi būti patenkinami. R. G., gyvenantis Kirsnokiškės kaime 3, Antanavo seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį „Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo", kuriame atsakovė yra J. G., gyvenanti Bagotosios kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje. R. G. ir G. G. šeima neįrašyta į Kazlų Rūdos savivaldybės Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje šiuo metu auga šeši vaikai R. G., gim. 1999-04-25, U. G., gim. 2004-02-01, L. G., gim. 2005-05-29, R. G., gim. 2009-01-06, P. G., gim. 2010-06-16, ir V. G., gim. 2013-04-09. J. G. ir jos sugyventinio R. K. šeima Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-31 įsakymu Nr. VT-4 įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros. Su šeima socialinį darbą dirba VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai. Šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos (pridedama VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro išvadų kopijos, 2 lapai, tik teismui). Šiuo metu J. G. šeimoje auga sugyventinių sūnus E. K., gim. 2004 m. rugpjūčio 16 d., sūnus R. G. nuo 2014 m. sausio 15 d. gyvena savo tėvo R. G. namuose, esančiuose Kirsnokiškės kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, o sūnui E. G., gim. 2001 m. gegužės 19 d., nuo 2014 m. sausio 16 d. nustatyta laikinoji globa VšĮ Marijampolės vaiko tėviškės namuose (pridedama 2014-01-15 vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto, 2014-01-16 įsakymo kopijos, 2 lapai, tik teismui). Skyriaus darbuotojai už vaikų nepriežiūrą, girtavimą sugyventinių atžvilgiu taikė ir administracinio poveikio priemones, numatytas LR ATPK 181 str. Taip pat Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK buvo pradėta administracinė teisena pagal LR ATPK 181 str. (pridedama 2014-01-17 informacijos kopija, 1 lapas, tik teismui). Skyriaus specialistai ne kartą yra lenkęsi J. G. namuose. Šeimoje buvo dažnai girtaujama, trūko tvarkos ir švaros. Atsakovė ilgą laiką nedarė jokių išvadų, su darbuotojais būdama neblaivi elgdavosi nemandagiai, ignoravo pastabas. Ne kartą skambino į skyrių teigdama, kad nesusitvarko su vaikais. Sūnūs E. G. nepagarbiai elgėsi su jos sugyventiniu, jų tarpusavio santykiai buvo įtempti. Paskutiniu metu šeimoje stebimi teigiami pokyčiai, ką galimai ir nulėmė vaikų paėmimas iš šeimos, sugyventinių ir socialinių darbuotojų pastangų dėka šiuo metu išnykusi girtavimo problema, moteris laukiasi kūdikio, rūpinasi jauniausiuoju sūnumi E. K.. 2014 m. balandžio 14 d. skyriaus darbuotojai pravedė pokalbį su atsakove J. G.. Su teismui pateiktu ieškiniu ji nesutinka. 2014 m. balandžio 23 d. skyriaus darbuotojai pravedė pokalbį su ieškovu R. G.. Ieškovo teigimu savo ieškinį jis palaiko visa apimtimi. Motina sūnui jokio išlaikymo neteikia. 2014 m. balandžio 23 d. skyriaus darbuotojai pravedė pokalbį su ieškovo R. G. sutuoktine G. G.. Ji sutinka, kad jos vyro sūnus R. G. gyventų jų šeimoje, su berniuku ji sutaria vienodai rūpinasi visais vaikais. 2014 m. balandžio 23 d. skyriaus darbuotojai apsilankė ieškovo R. G. namuos Ištyrus šeimos aplinką ir įvertinus tėvo galimybes, bei gebėjimus užtikrinti sūnaus R. G. poreikių patenkinimą darytina išvada, kad tėvo gyvenamojoje vietoje jo sūnui sudarytos patenkinamos gyvenimo, buities sąlygos. Tėvas geba tinkamai rūpintis vaiku, jį auklėti, deda visas pastangas, kad sūnus atsisakytų žalingų įpročių. Gvazdinskų šeima yra gausi, vaikais rūpinasi tinkamai, sutuoktiniai būstą tvarko; planuoja įrengti antrą aukštą. 2014 m. balandžio 23 d. skyriaus darbuotojai apsilankė atsakovės J. G. namuose. Ištyrus šeimos aplinką ir įvertinus motinos galimybes, bei gebėjimus užtikrinti sūnaus R. G. poreikių patenkinimą darytina išvada, kad vaikui sugrįžus ė motinos namus jam būtų sudaryta patenkinamos gyvenimo, buities sąlygos. Atsakovės šeimoje stebimi teigiami pokyčiai.

2014 m. balandžio 23 d. skyriaus darbuotojai išklausė nepilnamečio R. G. nuomonės dėl jo gyvenamosios vietos. Berniukas norėtų sugrįžti gyventi į motinos šeimą.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (( 3.192 str.). LR CK 6.461 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnės už vieną minimalią mėnesinę alga. Ieškovas prašo iš atsakovės J. G. priteisti : išlaikymą sūnui po 500 litų kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės Šioje bylos stadijoje nuomonės dėl išlaikymo dydžio nereiškiame, kadangi atsakovė pragyvena tik iš gaunamos socialinės pašalpos, kurios šiuo metu negauna, kadangi yra neatidirbusi viešųjų darbų, turima žemė ir nekilnojamas turtas yra už neatiduotus kreditus areštuota, turi sūnų E. K., laukiasi kūdikio, išlaikymo dydis mažintinas. Ieškovas R. G. prašo nustatyti jo nepilnamečio sūnaus R. G. gyvenamąją vietą su ieškovu jo šeimoje. Ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia teismas vadovaudamasis vaiko interesais atsižvelgdamas į vaiko norą. Išklausius nepilnamečio R. G. nuomonę sprendžiamu klausimu nustatyta, kad berniukas norėtų sugrįžti į motinos šeimą Vaiko socialinė branda atitinka jo amžių, todėl darytina išvada, kad vaikas suvokia savo norus ir sugeba juos išreikšti. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė mano, kad vaikui, tai yra sūnui Ričardui gyvenamoji vieta nustatytinas kartu su tįvu, nes tėvas rūpinasi, kad sūnus užaugtų brandžia išsilavinusia asmenybe, rūpinasi jo mokslu, laisvalaikio praleidimu, įgūdžių ugdymu. Nors atsakovės turtinė padėtis sunki, tačiau tai nei visiškai, nei iš dalies neatleidžia ją nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų.

II. Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.

2013-05-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1767-91/2013 iš ieškovo yra priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui R. G., gim. 1999 m. balandžio 25 d., periodinėmis išmokomis po 200 litų tvirta pinigų suma kas mėnesį iki sūnaus Ričardo pilnametystės, šių išlaikymo lėšų uzufruktatoriumi paskirta atsakovė. J. G.. 2004 m. vasario 12 d. to paties teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-761-6/2004, nutraukus bylos šalių santuoką, vaiko – R. G., gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove jo motina J. G. jos gyvenamojoje vietoje. Nuo 2014 m. sausio 16 d. sūnus R. G., nuolat gyvena pas ieškovą ir yra globojamas ieškovo. 2014 m. balandžio 7 d. ieškovas kreipėsi teisminės gynybos su šioje byloje išnagrinėtu ieškiniu, atleisti jį nuo išlaikymo nepilnamečiui sūnui R. G. pagal 2013-05-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą mokėjimo vaiko motinai-atsakovei, J. G. ir taip pat prašo priteisti išlaikymą šiam vaikui iš atsakovės, - nuo 2014-04-07, po 500 litų tvirta pinigų suma kas mėnesį ir nustatyti nepilnamečio sūnaus R. G., gyvenamą vietą kartu su ieškovu jo tėvu R. G., jo gyvenamojoje vietoje, bei nustatyti bendravimo tvarką atsakovei J. G. su nepilnamečiu vaiku. Dėl ieškovo R. G., ir nepilnamečio sūnaus R. G., ieškovės J. G., iškilusių konfliktinių situacijų atsakovei nėra galimybės pastoviai bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, todėl bendravimo tvarką nustatyti yra būtina, kad sūnus kiek galima rečiau bendrautų su motina ir jos sugyventiniu patėviu R. K., kurie dėl asocialaus gyvenimo vedimo būdo daro neigiamą įtaką sūnaus auklėjimui. Lietuvos Respublikos CK 3.159 str. numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismo manymu komentuojamame straipsnyje apibrėžiamas sąvokos „tėvų valdžia“ turinys. Prieš įsigaliojant Civiliniam Kodeksui tėvų valdžios institutas Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekse nebuvo apibrėžtas, tačiau buvo išdėstyta teisinei tėvų valdžios aspektai, tai yra tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaikus, alimentinės tėvų pareigos ir panašiai. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų valdžia apima gerokai daugiau šeimos santykių, negu apibrėžta įstatyme. Be teisinių, yra ir moralinių, papročių lemiamų tėvų valdžios aspektų, kurie įstatymų neaptariami, tačiau yra ir plėtojasi šalia teisinių santykių, leisdami pajusti tėvams vaikų auginimo ir auklėjimo džiaugsmą bei moralinį pasitenkinimą. Įstatyme apibrėžiant teisinius tėvų valdžios aspektus, asmeniniai tėvų ir vaikų interesai derinami su valstybės interesais, todėl tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas yra ne tik pačių tėvų, bet ir valstybės reikalas. Šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės globos principas valstybės požiūriu įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje. Šiame įstatyme numatyti atvejai, kada valstybė įsikiša į šeimos santykius, kai tėvų valdžia nėra tinkamai įgyvendinama. Teisiniu požiūriu tėvų valdžia prasideda nuo vaiko kilmės iš tėvų nustatymo ir gyvuoja iki vaiko pilnametystės, tai yra jai būdingas laikinumas, įstatymo apibrėžtas laikas. Minimo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisinė tėvų valdžios esmė ir trukmė, tai yra vaikai iki pilnametystės yra prižiūrimi tėvų. Tėvų priežiūra taip pat baigiasi nepilnamečiui sudarius santuoką ar tapus emancipuotam (CK 3.194 str. 4 d.). Teismas, posėdyje išklausęs ieškovą ir jo atstovą ir atsakovę, ištyręs Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialisto išvadą, taip pat vaiko nuomonę, bei ištyręs rašytinius bylos įrodymus, nustatė, kad po santuokos nutraukimo 2004 m. vasario 4 d. sūnus Ričardas gyveno su atsakove J. G. ir jos buvo prižiūrimas ir auklėjamas. Nuo gimimo sūnus Ričardas gyvena su motina – atsakove J. G. ir yra jos prižiūrimas. Tačiau atsakovė J. G., gyvena su sugyventiniu R. K., su kuriuo turi susilaukusi sūnaus E. K.. Atsakovės J. G. ir jos sugyventinio R. K. šeima Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-05-31 įsakymu nr. VT-4 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius nepilnamečius vaikus apskaitą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. (B.l. 29). Pastoviai su šeima socialinį darbą dirba VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai. Šiuo metu atsakovės šeimoje auga sugyventinių sūnus E. K., gim. 2004 m. rugpjūčio 16 d. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sūnui E. G., gim. 2001 m. gegužės 19 d., nuo 2014 m. sausio 16 d nustatyta laikinoji globa ir vaikas patalpintas į VšĮ Marijampolės Avikilų vaiko tėviškės namus, kur ir randasi šiuo metu. (b.l. 30). Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai už vaikų nepriežiūrą, girtavimą sugyventinių atžvilgiu taikė ir administracinio poveikio priemones, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. Marijampolės Apskrities Vyriausiame policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje. (b.l.31) Atsakovės šeimoje dažnai girtaujama, trūksta tvarkos ir švaros. Atsakovė su socialiniais ir vaikų teisių apsaugos darbuotojais būdama neblaivi elgiasi nemandagiai. Sūnus E. G. su atsakovės sugyventiniu elgėsi nepagarbiai jų tarpusavio santykiai buvo įtemti. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu 2013-10-14 atsakovei J. G., už nevykdymą pareigos prižiūrėti ir rūpintis savo nepilnamečiais vaikais, pagal LR ATPK 181 str. 2 d. buvo nubausta 50 litų pinigine bauda.(b.l.67-68). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-11-25, atsakovė J. G. būdama neblaivi, iškvietus policijos pareigūnus, kad neklauso jos vaikai, apšaukė policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais už tai pagal LR ATPK 187 str. 2 d. jai paskirta 350 litų administracinė bauda. (b.l.69-70,). 2014-02-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu atsakovei J. G. už LR ATPK 181 str. 2d. pažeidimus paskirta 100 litų piniginė bauda. (b. l.71-72). Tai rodo, kad atsakovė J. G. rodo labai blogą pavyzdį savo nepilnamečiams vaikams. Atsakovė nesidomi nepilnamečių vaikų mokymusi, nesirūpina vaikų buitimi, laisvalaikio praleidimu. (b.l. 19,22,26-27, 28). 2014 m. balandžio 23 d. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai apsilankė ieškovo R. G. šeimoje ir pravedė pokalbį su ieškovu ir jo žmona G. G., jinai sutinka, kad jos vyro nepilnametis sūnus R. G., gyventų jų namuose ir bendrautų su savo jaunesniais broliais ir sese. Ieškovo namuose sūnui R. G. sudarytos patenkinamos gyvenimo ir buities sąlygos. Ieškovas tėvas geba tinkamai rūpintis vaiku, jį auklėti, deda visas pastangas, kad sūnus atsisakytų žalingų įpročių. Atsakovo R. G. yra gausi šeima, šeimoje šiuo metu auga šeši vaikai R. G., gim. 1999-04-25, U. G., gim. 2004-02-01, L. G., gim. 2005-05-29, R. G., gim. 2009-01-06, P. G., gim. 2010-06-16, ir V. G., gim. 2013-04-09. Visi vaikai yra vienodai mylimi ir prižiūrimi bei tinkamai auklėjami. (b.l. 19). Ieškovas netrukdo sūnui matytis ir bendrauti su motina atsakove, o pastarajai – vykdyti motinos pareigas sūnui. Ieškovo namuose ir su juo būti yra sūnui saugu, faktinė situacija ieškovo namuose nepažeidžia vaiko teisių bendrauti su abiem tėvais, gauti pakankamą išlaikymą, įgyti išsilavinimą, teisę į saugią jo aplinką ir kt. Lietuvos Respublikos CK 3.159 str. 1 d. nustatyta, kad tėvų valdžia iš esmės yra skirta prigimtinėms vaiko teisėms įgyvendinti, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas. Todėl ji yra privaloma ir nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Jeigu kaip šiuo atveju vaiko tėvas ir motina gyvena atskirai, vaiko bendravimo tvarka nustatoma jų ( tėvų ) susitarimu, o straipsnio 1 –oji dalyje įtvirtinta nuostata, kad tėvo ar motinos atsisakymas su savo nepilnamečiu susijusių teisių ar pareigų negalioja. Taigi nei vaiko motina nei tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigų vaikui. Komentuojamo straipsnio 2-oje dalyje nustatyta, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Todėl visus vaiko augimo, auklėjimo, išlaikymo ir kitus klausimus tėvai turi spręsti kartu susitarę. Už vaiko, kuris gyvena su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų, auklėjimą ir priežiūrą abu tėvai atsako vienodai, susitardami tarpusavyje. Nesusitarus dėl vaiko auklėjimo ir priežiūros ginčai sprendžiami taip, kad būtų sudarytos kuo vienodesnės sąlygos abiem tėvams dalyvauti auklėjant ir prižiūrint vaiką. (LR CK 3.175 str. ). Už netinkamą vaiko auklėjimą ir priežiūrą abiem tėvams nustatoma vienoda atsakomybė, nesvarbu, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena. Tačiau aplinkybė, su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, gali būti svarbi sprendžiant tėvų kaltės klausimą. Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1-4 dalių normos garantuoja atskirai nuo vaiko gyvenančiam vienam iš jo tėvų tokią pačią teisę matytis su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, kaip ir paties vaiko teisę į bendravimą su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina. Kita vertus, įstatymas draudžia antrajam tėvų kliudyti skyrium gyvenančiam tėvui ir vaikui naudotis šiomis teisėmis. Lietuvos Respublikos CK 3.175 str.) . nustatyta, kad ginčą dėl vaiko bendravimo su tėvu (motina) tvarkos nustatymo teismas sprendžia vaiko interesais, atsižvelgdamas į jo norą, kai šis neprieštarauja jo paties interesams. Tokį prioritetinį vaiko interesų panašiuose ginčuose gynimą numato ir LR CK 3.177 str. bei 3.178 str. 2 d. Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, visiškai ir patikimai nustatė, jog vaiko norai neatitinka jo interesų, vaiko motinos atsakovės, bendravimą ir gyvenamąją vietą nustačius su motina, bus aiškiai vaiko teisių pažeidimai, nebus tinkamai apginti vaiko interesai. Nepilnametis sūnus R. G., po gimimo, visą laiką gyveno motinos gyvenamojoje vietoje ir vaikas negalėdamas pakeisti gyvenamos aplinkos susitaikė su motinos ir patėvio girtavimu, nešvaros ir netvarkos, sūnus kitokio gyvenimo nepažino, jam atrodo, kad ir toliau taip gyvendamas, pakeis savo elgesį ir užaugs išsilavinusiu piliečiu, atitinkančiu šiuolaikinius reikalavimus. Atsakovas R. G. neprisidėjo prie sūnaus nepriekaištingo išlaikymo, auklėjimo, juo nesirūpino, socialiniai ir emociniai ryšiai tarp sūnaus ir ieškovo tėvo yra nepakankami, silpni, bendravimas yra apsunkintas, ir teismo posėdyje išryškėjo vaiko ir tėvo priešingybės. Teismas paiso ir tai, kad tėvai turi auklėti vaiką ne tik leisdami su juo laiką, bet ir dirbdami, nepriekaištingai elgdamiesi ir būdami vaikui asmeniniu pavyzdžiu. Teismo manymu gyvenimas ieškovo tėvo R. G. namuose, gali padėti sūnui užaugti, išsimokslinusia, brandžia visapusiška asmenybe, ir užaugti doru piliečiu. Teismo manymu dažni susitikimai su atsakove motina ir lankantis jos šeimoje, gali kenkti vaiko interesams. Atsakovės pasirinkta vaiko auklėjimo kryptis yra visiškai priešinga vaiko gebėjimams ir tai krypčiai, kuria vaikas auklėjamas motinos gyvenančios kartu su juo, kai tiesiogiai bendraujant, gali būti daroma žalinga įtaka, vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Ieškovas tėvas nori išpirkti savo kaltę ir nori, kad jo sūnus Ričardas užaugtų visapusiškai išsivysčiusi asmenybe., stengiasi atkurti normalius emocinius ir bendravimo ryšius. Sūnus Ričardas bendrauja ir pripažįsta savo jaunesnius brolius ir sesę. Sūnus Ričardas teismo posėdyje išreiškė norą gyventi atsakovės motinos šeimoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio nuostata, ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančiais tėvais sprendžiamas, vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą bei jo interesus, būtent su kuriuo iš tėvų gyvendamas, bendraudamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas. Teismo manymu šiuo metu sūnus R. G., gyvena su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, mano, kad taip ir toliau gyvendamas nepilnametis sūnus bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, juo bus geriau rūpinamasi, netikslinga keisti nepilnamečio sūnaus bendravimą ir gyvenimą , palikti ir toliau gyventi su ieškovu tėvu R. G. jo gyvenamojoje vietoje. Atsakovės motinos, pakeitus jos papročius ir gyvenimo būdą, artimam bendravimu niekas netrukdo, o tėvo ieškovo R. G., sąžiningas, aktyvus dalyvavimas sūnaus Ričardo auklėjime tik padės sūnui ugdyti dorovinius, dvasinius; moralinius asmenybės bruožus. Teismo manymu atsižvelgiant į šalių paaiškinimus byloje esamus rašytinius įrodymus ieškinys tenkintinas pilnai. ( Lietuvos Respublikos CK 3.175 str., 3.174 str., 3.177 str., 3.194 str.) Be dalyvaujančių asmenų paaiškinimų šios aplinkybės visiškai įrodytos ir tinkamais bei leistinais rašytiniais įrodymais : Pažyma apie šeimos sudėtį, Valstybės įmonės registrų centro pažymomis apie turimą nekilnojamąjį turtą, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, paaiškinimais, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų šeimų aplankymo aktais, VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro pažyma, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl atsakovės J. G. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl vaiko laikinosios globos nustatymo dėl sūnaus E. G. patalpinimo į vaiko laikinosios globos namus, esančius Avikilių kaime, Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimais ir nutarimais. (b.l.11, 12,19, 20, 21, 22,23,26-27, 29,30, 31, 61-62, 63-66, 67-72).

III. Ginčui spręsti taikytina teisė ir jos aiškinimas.

Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 1.138 str. 5 p. įstatymų leidėjas nustatęs teismui teisę ginti pažeistą asmens civilinę teisę nutraukiant arba pakeičiant esamą civilinį teisinį santykį.

CK 3.192 str. 2 ir 3 d.d. nustatyta, jog išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų lygiateisiškumo vaiko atžvilgiu principu pagrįsta tėvų pareiga jį išlaikyti yra vienoda abiems tėvams.

CK 3.174 str. 2 d. įstatymas suteikia teismui nustatyti nepilnamečiui vaikui gyvenamą vietą, neatsižvelgiant į vaiko norus, nes sūnaus norai prieštarauja jo interesams.

CK 3.201 str. 1 d. normos suteikia teismui diskrecijos teisę pakeisti priteisto anksčiau išlaikymo vaikui dydį, jeigu po pirmesnio sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė bylos šalių turtinė padėtis. Teismas sprendžia, jog pagal įstatymo analogiją aiškintina kad ši norma suteikia teismui teisę ir visiškai panaikinti pareigą mokėti anksčiau priteistą išlaikymą, be to, ne tik dėl esmingo šalių turtinės padėties, bet ir dėl teisinių santykių tarp jų pasikeitimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais vienareikšmiškai yra suformuota teismų praktika, kad pats minimaliausias priteistino išlaikymo vaikui dydis – 1 MGL. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad iš ieškovo R. G. 2004 m. vasario 12 d. sprendimu buvo priteistas sūnaus R. G. išlaikymui tvirta pinigų suma kas mėnesį po 200 litų. Teismas atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį ir prašomą priteisti iš atsakovės J. G., sūnaus R. G. išlaikymui po 500 litų kas mėnesį sumažina iki 200 litų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.

Ieškinys patenkintinas dalinai.

Teismas sprendžia, jog kai realiai (faktiškai) buvo įvykdyta 2014-01-16 teismo sprendimo dalis dėl vaiko R. G. gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) su tėvu, iš esmės pasikeitė bylos šalių teisinis santykis šio vaiko atžvilgiu – ieškovui (vaiko tėvui) perėjo uzufrukto teisė gauti iš antrojo vaiko tėvų-motinos (atsakovės) bei tvarkyti vaiko interesais iš jos priklausančią dalį lėšų šį vaiką išlaikyti (CK 3.202 str. 1 d.).

Kita vertus, teismas pažymi, jog ieškovui taip pat išliko įstatyminė pareiga ir toliau teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (kartu su jo motina), ieškovas tvirtina tai pats laisvanoriškai ir tinkamai darąs, priešingų duomenų byloje nėra. Tolimesnis tokių lėšų mokėjimas dar ir atsakovei, netekusiai uzufrukto teisių į jas, bei pastarosios jų naudojimas kitiems (ne vaiko R. G. ) poreikiams grubiai pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir paties vaiko R. G. teismo prioritetiškai gintinas teises, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus civilinėje apyvartoje. Taigi sprendimai toliau išieškoti tokias lėšas iš ieškovo atsakovei panaikintini nuo atsakovės uzufrukto teisių netekimo momento, t.y. 2014-04-07.

Teismas sprendžia, jog 2014-04-07 atsakovei atsirado pareiga teikti (prisidėti) išlaikymą su ieškovu gyvenančiam nepilnamečiui R. G.. Remdamasis bylos šalių teismo posėdyje pripažintais faktais, teismas konstatuoja, jog šios pareigos atsakovė visą šį laiką nevykdė. Nors tai ji argumentuoja senos ieškovo skolos jai egzistavimu, tačiau iš tiesų tokia aplinkybė nei visiškai, nei dalinai neatleidžia ją nuo pareigos išlaikyti vaiką, kita vertus, jeigu ir egzistuoja tokia skola, tai atsakovės skolininku yra ne vaikas, bet ieškovas, - vaiko teisės dėl ieškovo tikrų ar tariamų prievolių šiuo atveju negali būti pažeidžiamos. Jeigu vykdant vykdomuosius dokumentus bus pagrindas padaryti šalių skolų tarpusavio užskaitymus, antstoliui šiuo teismo sprendimu niekaip nesuvaržoma teisė juos padaryti.

V. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Bylos šalys bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalavo. Bylinėjimosi išlaidos valstybei šioje byloje sudaro : valstybei 72 litus už sūnui išlaikymo pakeitimą bei 37,50 litų turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą šalims, bei 453,16 litų išlaidų teikiant antrinę valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą ieškovui, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. G.. ). ( Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 92 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 305 ir 307 str.str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Panaikinti 2013-05-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1767-91/2013, – išieškoti iš ieškovo R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Kirsnokiškės kaime 3, Antanavo seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. G., gim. 1999-04-25 gyv. Kirsnokiškės kaime 3, Antanavo seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje - uzufruktatoriui – atsakovei J. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Bagotosios kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, - nuo 2014 m. balandžio 7 d. - panaikinti J. G. uzufrukto teisę į šias vaiko R. G. išlaikymo lėšas gauti ir tvarkyti.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Bagotosios kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, išlaikymą nepilnamečiui sūnui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1999-04-25, gyv. Kirsnokiškės kaime 3, Antanavo seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, periodinėmis išmokomis po 200 litų (du šimtus litų) kas mėnesį iki sūnaus Ričardo pilnametystės, - išlaikymą išieškoti nuo 2014 m. balandžio 7 d.

Šias išlaikymo lėšas uzufrukto teisėmis tvarkyti pavesti ieškovui R. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Kirsnokiškės kaime 3, Antanavo seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu jo tėvu R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje, Kirsnokiškės kaime 3, Antanavo seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje.

Nustatyti nepilnamečio sūnaus R. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini), bendravimą su atsakove motina J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko interesų kas antro mėnesio antrąjį savaitgalį, tai yra šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 23 val.

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Bagotosios kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, valstybei 72 litus (septyniasdešimt du litus) už išlaikymą sūnui priteisimą ir 37,50 litų turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą šalims.

(Gera valia valstybei priteistas lėšas ir žyminį mokestį, sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas – AB „Hansabankas“, banko kodas 73000, įmokos kodas- 5660.)

Priteisti iš atsakovės J. G., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gyv. Bagotosios kaime, Kazlų Rūdos seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje, 453,16 litų (keturis šimtus penkiasdešimt tris litus 16 ct) už atsakovui R. G., suteitą kvalifikuotą advokato antrinę nemokamą teisinę pagalbą, ruošiant procesinius dokumentus teismui ir atstovavimą teismo posėdyje, išlaidos mokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas – 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.