- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-12
- Bylos Nr.
- 3K-3-4/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė, Dangutė Ambrasienė, Vincas Verseckas
- Pareiškėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 123.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą dėl antstolio veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė Inga Karalienė, M. S. M. ir A. S.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Skundo esmė
Pareiškėjas nurodė, kad jis ir M. S. M. yra 0,1245 ha žemės sklypo Palangoje (duomenys neskelbtini), bendraturčiai: pareiškėjui priklauso nuosavybės teise – 410/1245 (0,0410 ha), o M. S. M. – 835/1245 (0,0835 ha) sklypo dalys. Vykdomojoje byloje dėl skolos pagal vekselį išieškojimo, kurioje skolininkė yra M. S. M., išieškotojas — A. S., 2007 m. birželio 28 d. skolininkė padavė antstolei pareiškimą, kuriuo pasiūlė jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį parduoti išieškotojui, t. y. jos kreditoriui, už 501 000 Lt, t. y. po 60 000 Lt už vieną arą. Pareiškėjo teigimu, jis, kaip nurodyto žemės sklypo bendraturtis, turi pirmenybės teisę įsigyti skolininkei priklausančią žemės sklypo dalį, ir pranešė antstolei, kad sutinka šią pirkti už skolininkės pasiūlytą pardavimo kainą. Anot pareiškėjo, skolininkės (bendraturtės) siūlymas pirkti žemės sklypo dalį ir pareiškėjo sutikimas su šiuo siūlymu atitinka ofertos ir akcepto požymius, todėl, pareiškėjui akceptavus skolininkės ofertą, žemės sklypo dalis turėjo būti perleista jo nuosavybėn.
Pareiškėjas prašė teismo įpareigoti antstolę I. Karalienę surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nurodant žemės sklypo dalies, priklausančios nuosavybės teise M. S. M., įgijėju pareiškėją, žemės sklypo kainą – 60 000 Lt už vieną arą, ir pateikti šį aktą tvirtinti teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CPK 704 straipsnį skolininkas iki varžytynių pradžios turi teisę pasiūlyti parduoti turtą jo surastam pirkėjui, kai šis įmoka į antstolio depozitinę sąskaitą ne mažesnę pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnę sumą, kurios užtenka visiškai padengti skolą ir vykdymo išlaidas. Teismas nustatė, kad, bylos duomenimis, skolininkė nesiūlė parduoti jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies pareiškėjui, todėl antstolė neturėjo pagrindo surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, nurodydama pirkėju pareiškėją ir jo siūlomą kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Kolegijos nuomone, skolininkės pasiūlymas parduoti nekilnojamąjį turtą konkrečiam kreditoriui negali būti vertinamas kaip viešoji oferta, nes neatitinka šiai keliamų sąlygų – skolininkė pasiūlė parduoti žemės sklypo dalį konkrečiam asmeniui. Be to, nurodyta žemės sklypo dalis realizuojama priverstinio vykdymo procese, kuriame prioritetiškai taikomos civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, ir negali būti taikomos bendrosios civilinės teisės sutarčių sudarymo normos. Kartu kolegija pažymėjo, kad žemės sklypo dalis dar neparduota, todėl CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendraturčio teisės nepažeistos. Be to, bylos duomenimis, žemės sklypo dalis antstolės buvo perkainota (CPK 681 straipsnis) ir įkainota 1 252 500 Lt; pareiškėjas nesutiko su didesne sklypo dalies kaina, todėl nepagrįstai teigia, kad jis akceptavo bendraturtės pasiūlymą. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolės veiksmai buvo teisėti, nes skolininkė nesiūlė ir neprašė parduoti jai nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies pareiškėjui, todėl antstolė neturėjo pagrindo surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, nurodant jame turto pirkėju pareiškėją.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 6 d. nutartis, priimti naują nutartį ir įpareigoti antstolę I. Karalienę surašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, nurodant jame pareiškėją 835/1245 dalių žemės sklypo Palangoje (duomenys neskelbtini) įgijėju, žemės sklypo kainą – 60 000 Lt už vieną arą, ir pateikti šį aktą tvirtinti teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje I. S. v. antstolis S. Užkuraitis ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2008, išaiškinta, kad turto pardavimui iki varžytynių skolininko pasiūlytam pirkėjui pripažįstamas prioritetas varžytynių atžvilgiu, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami kreditorių interesai. Kai yra galimybė parduoti turtą iki varžytynių, jų procesas apskritai nutraukiamas (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui iki varžytynių atveju turtas parduodamas ne aukciono tvarka, bet skolininko nustatytomis sandorio sąlygomis. Taip parduodant turtą, galioja sutarties laisvės principas, nors pardavimo metu dalyvauja antstolis (CPK 704 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju skolininkė pasiūlė išieškotojui nupirkti jai priklausančią žemės sklypo dalį, todėl teismai negalėjo ginčui dėl skolininko turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui taikyti varžytynes reglamentuojančių teisės normų – vykdymo procese iki varžytynių teisiniams santykiams reikia taikyti CK normas dėl sutarčių sudarymo.
2. Skolininkė išreiškė savo valią dėl turto pardavimo iki varžytynių sąlygų. Pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. N. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-165/2005, pateiktus išaiškinimus, kai bendraturtis parduoda savo turto dalį, kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti; pirmenybės teisė pirkti parduodamą dalį netaikoma, kai bendraturčio turto dalis parduodama iš varžytynių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje antstolė D. Kančiauskienė v. UAB „Šilda“, bylos Nr. 3K-3-464/2007, konstatuota, kad uždarosios akcinės bendrovės akcininkai netenka pirmumo teisės įgyti CPK nustatyta tvarka parduodamas bendrovės akcijas tik viešųjų varžytynių metu, tačiau tais atvejais, kai skolininkas naudojasi CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, bendrovės akcininkų pirmumo teisė išlieka. Šis išaiškinimas aktualus ir vykdymo procese, kai parduodama skolininko turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje: ir bendraturčio, ir uždarosios akcinės bendrovės akcininko pirmenybės teisės yra vienodos prigimties, todėl dėl jų išlikimo vykdymo procese, kai turtas parduodamas iki varžytynių, turi būti sprendžiama analogiškai.
3. Teismai, neatsižvelgę į CK 6.162, 6.167-6.169 straipsnių nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad sutartis nebuvo sudaryta. Skolininkė iki varžytynių pasiūlė parduoti jai priklausančią žemės sklypo dalį už 501 000 Lt; kasatorius su šiuo pasiūlymu sutiko. Taigi kasatorius akceptavo skolininkės ofertą, sutikdamas dėl turto pirkimo-pardavimo sąlygų. Dėl to sutartis turėjo būti antstolės įforminta pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 8 priedą, o antstolės surašytas aktas pateiktas tvirtinti apylinkės teismui (CPK 704 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo antstolė I. Karalienė prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Turto realizavimą priverstine tvarka reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą turto dalį įgyvendinimo tvarkos, tačiau, siekiant nepažeisti proceso šalių ir kitų dėl turto pardavimo suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyros bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vykdomojoje byloje turi būti sudaryta galimybė bendraturčiui įgyvendinti pirmenybės teisę įsigyti parduodamą turto dalį. Tokiu atveju turi būti laikomasi visų CPK 704 straipsnyje įtvirtintų skolininko turto pardavimo sąlygų: tokia tvarka turtas gali būti parduotas tik iki varžytynių pradžios; skolininkas turi teisę pats arba per pasirinktą asmenį surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją; parduodamo turto kaina negali būti mažesnė kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė, tačiau užtikrinanti skolos ir vykdymo išlaidų padengimą.
2. Skolininkės prašymas parduoti žemės sklypo dalį jos pasiūlytam pirkėjui buvo gautas pirminėje vykdymo proceso stadijoje, kai dar nebuvo nustatyta reali areštuoto turto vertė ir nepradėtas turto realizavimas priverstine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. antstolė G. Andrijauskienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-245/2006, išaiškinta, kad, nenustačius areštuoto turto rinkos vertės, turtas negali būti parduotas CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka. Tiek parduodant turtą iš varžytynių, tiek skolininko pasiūlytam pirkėjui, turto realizavimo procesas gali būti pradėtas tik tinkamai jį įkainojus. Taigi skolininkės prašymas parduoti areštuotą turtą jos pasiūlytam pirkėjui negalėjo būti tenkinamas, nes toks prašymas buvo gautas dar nepradėjus turto realizavimo proceso (iki arešto apimties patikslinimo ir turto kainos nustatymo). Areštavus žemės sklypą ir pradėjus areštuoto žemės sklypo realizavimo procedūrą, t. y. nustačius areštuoto daikto rinkos vertę ir paskelbus jo pardavimą priverstine tvarka, skolininkės prašymo parduoti areštuotą turtą jos pasiūlytam pirkėjui nebuvo gauta.
3. Teismai teisingai konstatavo, kad vykdymo procese buvo pagrįstai atsisakyta parduoti bendraturčiui areštuotą turtą, nes skolininkė po to, kai buvo nustatyta areštuoto turto kaina, neišreiškė valios parduoti areštuotą turtą CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka.
4. Vykdymo procese bendraturtis neišreiškė ketinimų pirkti areštuotą turtą už arešto akte nurodytą realią rinkos kainą, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių susitarimą su skolininke pirkti areštuotą turtą už kainą, kuri atitiktų kitas CPK 704 straipsnyje nurodytas sąlygas, t. y. užtikrintų skolos ir vykdymo išlaidų padengimą. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypo bendraturčiai nesutarė dėl esminės areštuoto turto pardavimo sąlygos – turto kainos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo M. S. M. prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti ir apskųstas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Kasacinio skundo argumentas, kad turto pardavimui skolininko pasiūlytam pirkėjui taikytinos bendrosios civilinių sutarčių sudarymą reglamentuojančios teisės normos, yra nepagrįstas. Skolininkės pasiūlymas konkrečiam asmeniui pirkti žemės sklypą nėra viešoji oferta, nes šis pasiūlymas pateiktas pagal CPK 704 straipsnį ir įgyvendinamas priverstinio vykdymo proceso tvarka.
2. Pagal CPK 704 straipsnį tam, kad antstolis surašytų Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos turto perleidimo aktą, reikia, jog: skolininkas pasiūlytų konkretų pirkėją, kuriam parduodamas turtas ir iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą būtų sumokėta pinigų suma, ne mažesnė negu turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti skolą ir vykdymo išlaidas. Nagrinėjamu atveju neįgyvendintos nurodytos sąlygos: į antstolio depozitinę sąskaitą nepervesta atitinkama pinigų suma ir skolininkė nenurodė pareiškėjo kaip asmens, kuriam turėjo būti perleistas turtas. Antstolis negali perleisti skolininko turto tretiesiems asmenims savo iniciatyva kitaip, negu nustatyta CPK. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje antstolė D. Kančiauskienė v. UAB „Šilda“, bylos Nr. 3K-3-464/2007, nurodyta, kad jeigu skolininkas pasinaudoja CPK nustatyta teise parduoti turtą jo nurodytam pirkėjui, antstolis neturi pareigos apie tai informuoti bendraturtį. Tai leidžia daryti išvadą, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui reglamentuojamas CPK, o ne CK normų.
3. Kasatoriaus kaip bendraturčio teisės nepažeistos, nes skolininkei priklausanti sklypo dalis priverstinai realizuojama vykdymo procese. Dėl to kasatorius neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad skolininkė perleistų jam nurodytą sklypo dalį. Be to, turto pardavimas prieš skolininkės valią už žemesnę negu rinkos kainą pažeidžia ne tik išieškotojų, bet ir skolininkės interesus, taigi prieštarauja esminiams vykdymo proceso principams – siekti vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. antstolis D. Stakeliūnas, bylos Nr. 3K-3-40/2005).
Šalies argumentai
4. Kasatoriaus nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Kasatoriaus įvardytose bylose skolininko turtas, esantis bendrąja nuosavybe, jau buvo perleistas tretiesiems asmenims arba antstolio buvo surašytas turto pardavimo aktas. Nagrinėjamoje byloje turtas neperleistas tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Skolininkės prašymas parduoti jai priklausantį turtą pasiūlytam asmeniui nėra oferta. Tai nėra besąlyginis pardavėjo įsipareigojimas sudaryti sandorį. Bendraturtis turi pirmenybės teisę įsigyti realiai parduodamą turtą pardavėjo nurodytomis sąlygomis. Skolininkės prašyme parduoti žemės sklypo dalį jos surastam pirkėjui buvo nurodyta 60 000 Lt už vieną arą pardavimo kaina, tačiau turtas už tokią kainą realiai neparduotas. Ketinimas parduoti nereiškia, kad sandoris jau įvyko ar kad ketinimą teismas gali paversti įvykusiu sandoriu. Pranešimas nėra preliminarioji sutartis, o jeigu tokia būtų, tai teismas šalies negali įpareigoti sudaryti pagrindinės sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006).
2. Pirkėjo valios pirkti daiktą išreiškimas ir įsipareigojimas pirkti daiktą nurodytomis sąlygomis yra būtina sąlyga pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti (CK 6.305 straipsnis). Nagrinėjamu atveju išieškotojas tokios valios neišreiškė. Kai nėra sudaryto sandorio, bendraturtis (pareiškėjas) neįgijo teisės reikalauti perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas (CK 4.79 straipsnis).
3. Antstolė 2007 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu nustatė, kad skolininkei priklausančio parduotino turto vertė yra 1 252 500 Lt, t. y. daugiau, negu skolininkės pranešime nurodyti 60 000 Lt už vieną arą. Šio patvarkymo pareiškėjas neskundė, jis tebegalioja. Skolininkė turi skolų ne vienam kreditoriui, todėl tinkamai parduoti jos turtą yra visų kreditorių interesas. Asmuo negali būti teismo tvarka priverstas parduoti turtą už mažesnę negu rinkos kaina, nes tai reikštų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio, Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.93 straipsnio pažeidimą.
4. Skolininkės pasiūlytas parduodamo turto pirkėjas buvo išieškotojas, o ne pareiškėjas, todėl jis neturi jokių teisių įgyti turtą pagal CPK 704 straipsnį. Pranešimas apie ketinimą parduoti turtą buvo skirtas ne bendraturčiui ir neatitinka CK 4.79 straipsnio reikalavimų.
5. Kasatoriaus pacituotose Aukščiausiojo Teismo nutartyse išspręstos situacijos, kai sandoris buvo realiai sudarytas, todėl teismai gynė bendraturčio teisėtus interesus. Nagrinėjamoje byloje nėra sudaryto turto perleidimo sandorio, kasatorius prašo teismo sukurti tokį sandorį ir po to ginti jo, kaip bendraturčio, teises.
IV. Tolesnė bylos eiga
Kasacinė byla pagal pareiškėjo D. P. kasacinį skundą buvo paskirta nagrinėti 2008 m. spalio 6 d.
2008 m. spalio 3 d. kasatorius padavė bylą nagrinėsiančiai kasacinio teismo teisėjų kolegijai prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad vyksta jo ir suinteresuoto asmens, t. y. ginčo žemės sklypo bendraturčių, derybos dėl taikos sutarties sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 6 d. nutartimi, vadovaudamasi CPK 140 straipsniu (CPK 340 straipsnio 5 dalis), atidėjo bylos nagrinėjimą tam, kad bylos dalyviai pasinaudotų galimybe užbaigti bylą taikiai ir kartu įpareigojo kasatorių iki 2008 m. lapkričio 6 d. pateikti taikos sutarties projektą, o suinteresuotą asmenį M. S. M. – rašytinius paaiškinimus dėl kasatoriaus pareiškimo ir jame nurodytos taikos sutarties sudarymo galimybės.
2008 m. lapkričio 14 d. kasatorius pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad iki kasacinio teismo nustatyto termino nepavyko sudaryti taikos sutarties, šios sutarties sąlygų derinimas užsitęsė dėl to, jog siekiama viename dokumente įforminti taikų susitarimą ne tik dėl kasaciniame teisme nagrinėjamos bylos, bet dar trijų bylų, nagrinėjamų Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinė byla Nr. 2A-550/2008) ir Vilniaus apygardos teisme (civilinės bylos Nr. 2-1741-798/2008 ir Nr. 2-1402-55/2008).
2008 m. gruodžio 3 d. kasaciniame teisme gauti kasatoriaus (pareiškėjo) D. P. ir suinteresuoto asmens M. S. M. prašymai atidėti kasacinės bylos nagrinėjimą, nes bylos dalyviai yra pasirengę užbaigti bylą taikiai. Prašymuose nurodyta, kad taikos sutarties sąlygoms suderinti reikia papildomo laiko, nes viena taikos sutartimi siekiama užbaigti bylos dalyvių ginčus dėl to paties žemės sklypo, kurie nagrinėjami dar trijose bylose. Kasatorius prie prašymo pridėjo rengiamos taikos sutarties projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi, siekdama suteiki galimybę bylos dalyviams užbaigti šią civilinę bylą taikiai, atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2009 m. sausio 6 d. ir kartu nurodė, kad jeigu iki nustatyto termino nebus pateikta bylos dalyvių pasirašyta taikos sutartis, kasacinė byla bus nagrinėjama iš esmės.
Šalies argumentai
2009 m. sausio 6 d. kasatorius D. P. pateikė pareiškimą dėl kasacinio skundo atsisakymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai
Dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) galioja ir kasaciniame procese. CPK 349 straipsnyje įtvirtinta kasatoriaus teisė atsisakyti kasacinio skundo yra viena iš dispozityvumo principo išraiškos formų. Kasacinis procesas ne tik pradedamas dalyvaujančio byloje asmens (kasatoriaus) iniciatyva, bet ir gali baigtis jo iniciatyva, kai šis įgyvendina procesinę teisę atsisakyti inicijuoto kasacinio proceso. Kartu pažymėtina, kad tiek dispozityvumo principas, tiek viena iš jo išraiškos formų – kasatoriaus teisė atsisakyti kasacinio skundo, nėra absoliutūs. Atsisakymas kasacinio skundo teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Teismas turi teisę nepriimti kasacinio skundo atsisakymo, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuoja, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeistų kasatoriaus, kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 349 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas kasacinio skundo atsisakymo klausimą, teismas turi įsitikinti, kad dalyvaujantis byloje asmuo atsisako šio laisva valia, be to, kad jam žinomi skundo atsisakymo teisiniai padariniai.
Kasatoriaus D. P. pateiktame rašytiniame pareiškime dėl atsisakymo kasacinio skundo nurodyta, kad jam yra žinomos kasacinio skundo atsisakymo teisinės pasekmės, su jomis sutinka, taip pat mano, jog nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytų kliūčių šiam kasacinio skundo atsisakymui priimti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatoriaus atsisakymas kasacinio skundo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka (CPK 349 straipsnio 1 dalis), nėra pagrindo pripažinti, jog pateiktas atsisakymas prieštarauja įstatymams ar pažeidžia kasatoriaus arba kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 349 straipsnio 3 dalis). Iš pareiškimo dėl kasacinio skundo atsisakymo turinio matyti, kad kasatoriui žinomos teisinės kasacinio skundo atsisakymo pasekmės (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepriimti kasatoriaus pareikšto atsisakymo kasacinio skundo ir netenkinti prašymo nutraukti kasacinį procesą (CPK 349 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2008 m. liepos 30 d. nutartimi priėmus nurodytą kasacinį skundą, kasatoriaus prašymu buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – sustabdytas antstolės I. Karalienės vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 vykdomas išieškojimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kasatoriui atsisakius kasacinio skundo, o kasaciniam teismui šį atsisakymą priėmus ir nutraukus kasacinį procesą, panaikinama nurodytoji laikinoji apsaugos priemonė (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 275 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti kasatoriaus (pareiškėjo) D. P. atsisakymą kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir kasacinį procesą nutraukti.
Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2008 m. liepos 30 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, t. y. antstolės I. Karalienės vykdomojoje byloje Nr. 0139/07/02060 atliekamo išieškojimo iš skolininkei M. S. M. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. Vilniuje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių 835/1245 dalių (0,0835 ha) žemės sklypo, kurio bendras plotas – 0,1245 ha, Palangoje (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymą, uždraudžiant šią žemės sklypo dalį parduoti iš varžytynių, taip pat iki varžytynių pradžios.
Nutarties nuorašą nusiųsti VĮ Registrų centrui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.