Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-10-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-368-243/2010

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-10-15Regionų apygardos administracinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-01-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-15
Bylos Nr.
II-368-243/2010
Teisminio proceso Nr.
4-63-3-00341-2010-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Advokatai
Linas Mažonis
Administracinė byla Nr. II-368-243/2010Proceso Nr. 4-63-3-00341-2010-7

Teismo procesinio sprendimo kategorija 42.12, 39.1, 73, 78.3

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m.spalio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant asmeniui, patrauktam administracinėn atsakomybėn, D. F., jo atstovui advokato padėjėjui Linui Mažoniui, atsakovo atstovams Laurai Vitosienei ir Mindaugui Mačiuliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. F. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-08-05 nutarimo, kuriuo jam pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalį paskirta 450 litų bauda, panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2010-07-30 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad D. F. pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių žūklės taisyklių 4.4, 4.5, 12, 12.2, 20 punktų reikalavimus, nes 2010-07-30 apie 12.20 val. kartu su D. A. žvejodamas draudžiamu būdu draudžiamu įrankiu traukiamu tinklu Atmatos upėje ties Rusnės kaimu Nemuno deltos regioniniame parke, Šilutės rajone sugavo šias žuvis: penkiasdešimt penkias ožkas, vieną salatį ir vieną raudę.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius 2010-08-05 priėmė nutarimą, kuriuo D. F. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskyrė 450 litų baudą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. F. skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, jog nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nes nežvejojo tinklu Atmatoje upėje. D. F. teigimu, upėje jis žvejojo leidžiamu mėgėjiškos žūklės įrankiu meškere, o žuvies mailių buvo sugavęs tvenkinyje. Nurodo, jog automobilyje buvęs žvejybos įrankis užuolaidos dalis, naudojama mailiui gaudyti, ir kad toks įrankis atitinka Mėgėjiškos žūklės taisyklių 9 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skunde išdėstytais argumentais prašo nutarimą panaikinti, akcentuodamas, jog neįrodyta, D. F. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia tuo, jog D. F. su D.A. žvejojo ne tinkliniu samteliu, o traukiamu tinklu, kurio viršutinė virvė su plūdėmis, o apatinė virvė su metaliniais svoriais, tinklo ilgis apie tris metrus, aukštis apie vieną metrą. Pažymi, jog tinklas buvo šlapias, gleivėtas ir akivaizdžiai matėsi, kad su juo buvo neseniai žvejota. Nurodo, kad žuvis buvo laikoma plastikiniame kibire be vandens ir visa buvo nugaišusi. Nurodo, kad žvejojant starkius masalui naudojama negyva žuvelė bei tai, kad kai kuri žuvis buvo didesnė nei galima panaudoti masalui žvejojant starkius. Institucijos teigimu, D. F. su D. A. teisės pažeidimo padarymo vietoje prisipažino kaltais, tačiau sužinoję apie administracinę atsakomybę pradėjo neigti kaltę (b.l.21).

Šalies argumentai

Institucijos atstovai skunde išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Asmens kaltė prielaidomis negali būti grindžiama, todėl reikalingi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys asmens kaltę. Nagrinėjamoje byloje tokiais įrodymais laikytini aplinkos apsaugos inspektorių liudytojų R. S., M. B. parodymai bei Institucijos atstovo Mindaugo Mačiulio paaiškinimai bei kiti administracinėje byloje surinkti įrodymai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-337 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės taisyklių su vėlesniais pakeitimais 4.4, 4.5, 12, 12.2, 20 punktų reikalavimus ir padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.2 punkte įtvirtintas draudimas žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Pagal Taisyklių 4.5 punkto nuostatas traukiamas tinklas yra draudžiamas žvejybos įrankis. Žvejyba draudžiamu įrankiu sudaro Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį: mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu. Administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojant kaltinimą nurodyta, kokius konkrečius Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimus D. F. pažeidė ir aiškiai išdėstytos teisės pažeidimo padarymo faktinės aplinkybės.

Iš liudytojų aplinkos apsaugos inspektorių R. S., M. B. parodymų bei Institucijos atstovo Mindaugo Mačiulio paaiškinimų matyti, kad jie atrado D. F. automobilyje tinklą bei kibire sudėtas žuvis ir kad D. F. kaltę pradėjo neigti tada, kai sužinojo apie galimą administracinę atsakomybę. Iš liudytojų parodymų matyti, jog D. F. žvejojo traukiamu tinklu, kurio viršutinė virvė su plūdėmis, o apatinė virvė su metaliniais svoriais, tinklo ilgis apie tris metrus, aukštis apie vieną metrą. Toks žvejybos įrankis nepriskiriamas Mėgėjiškos žūklės taisyklių 9 punkte nurodytam įrankiui gaudyti masalui žuveles. Pagal 9 punkto nuostatas masalą galima gaudyti tinkliniu samteliu, kurio skersmuo - ne didesnis kaip 1 metras, o tinklo akutės - ne didesnės kaip 10 mm., tuo tarpu ginčo atveju D. F. žvejyboje naudojo tinklą, neatitinkantį šių požymių. Iš skunde dėstomų argumentų matyti, jog D. F. ginčijo tik aplinkybę, kad žvejyboje naudojo įrankį, kuris nelaikomas draudžiamu įrankiu tinklu ir neginčijo aplinkybės, jog žuvį sugavo Atmatos upėje. Teisminio nagrinėjimo metu jis šią aplinkybę ginčija, teikdamas, jog žuvis sugavo privačiame tvenkinyje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė paneigiama Klaipėdos Universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Biologijos katedros lektoriaus A. K. parengta informacija, kurioje nurodoma, kad žuvis ožka (pagauti 55 vnt.) veisiasi Kuršių mariose ir žemutinėje Nemuno dalyje, bet ne tvenkiniuose (b.l. 45 ).

Liudytojo D. A. parodymai vertintini taip pat, kaip ir D. F. paaiškinimai, nes jam taip pat iškelta administracinė byla, kurioje jis pripažintas kaltu padaręs ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-08-05 nutarimu jam paskirta 450 Lt bauda. Nutarimas įsiteisėjęs (b.l. 33-35). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai ir liudytojo parodymai vertintini kaip gynybos nuo pareikšto kaltinimo priemonė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės kad pažeidimo nustatymo metu surasta tinklu sugauta nedidelio dydžio žuvis. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, keliančių abejonę dėl objektyvumo ir teisingumo administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotų aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių pažeidėjo kaltę. Teismui nekyla abejonės dėl D. F. kaltės ir byloje surinktų įrodymų objektyvumo, todėl įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių teismas konstatuoja, jog pažeidėjo kaltė įrodyta, padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalį. Institucija nenustatė nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių. Baudos dydis nustatytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnyje įtvirtintomis baudos skyrimo nuostatomis. Pareigūnas paskyrė pažeidėjui Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyto dydžio baudą. Administracinę bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių konstatuojama, jog skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pareigūno nutarimą, todėl skundas netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundą nepatenkinti,

palikti nepakeistą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-08-05 nutarimą, kuriuo D. F. paskirta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalį 450 litų bauda.

Nutartis per dešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė